Tragedija apnuogino opią problemą: keliuose – tiksinčios bombos

Niekas nesiginčija, kad oro pagalvės automobiliuose yra vienas svarbiausių saugos elementų, kasmet išgelbėjantis tūkstančius gyvybių ir saugantis nuo rimtų traumų avarijos metu. Kai į Lietuvą plūsta ne pirmos jaunystės ir daužti automobiliai yra laimės ir pardavėjo sąžinės reikalas, ar nelaimės atveju liksite gyvi – specialistai neslepia, kad pakankamai dažnai automobilių pardavėjai saugumo sąskaita taupo ir jau iššovusių saugos pagalvių nebemontuoja. Kitas dalykas, kad ir patys lietuviai neretai numoja ranka sužinoję, kad saugos pagalvių sistema neveikia. Tai lemia labai skaudžius avarijų padalinius.

DELFI rašė apie tragišką nelaimę, kurios metu Kaune žuvo trys žmonės. Sprendžiant iš to, ką sausio 26-ąją paviešino žuvęs BMW vairuotojas Vilmantas Masevičius, jo automobilyje neveikė oro pagalvės. Vaikinas ieškojo būdų ne kaip trūkumą pašalinti, o kaip defektą nuslėpti nuo techninės apžiūros (TA) kontrolierių.

„Tokie atvejai tikrai verčia sunerimti. Tokios būklės automobilis tikrai nesąlygojo saugaus dalyvavimo eisme. Jei techniškai netvarkinga transporto priemonė dalyvauja eisme, o vairuotojas turi norą apgauti TA kontrolierius, tai požiūris turėtų būti tikrai atsakingesnis. Saugos priemonės įrengtos tikrai ne TA specialistams, tikrai ne policininkams. Jos pirmiausia skirtos pačiam vairuotojui“, – DELFI sako Lietuvos kelių policijos vadovas Vytautas Grašys.

Sąžinė

Lietuviai absoliučia dauguma atvejų perka naudotus automobilius. Klausimas, ar juose veikia ir ar apskritai yra oro pagalvės.

„Nemanau, kad pagalves kas nors specialiai išimtų. Daugiausiai jos sprogsta įvykių metu. Dauguma atvejų vairuotojo oro pagalvės sutvarkomos. Kitas klausimas dėl keleivio pusės. Manau, kad po panele oro pagalvės retai kada dedamos, nebent žmogus automobilį taiso sau. Jei šauna sėdynės ar užuolaidos, taip pat nemanau, kad visais atvejais deda. Nebent pigiai randa laužynuose“, – sako Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis.

Taigi, nusipirkę brangų automobilį dar nebūsite garantuotas dėl saugumo.

„Be jokios abejonės, tai labai blogai dalykas. Įsivaizduokite, kad žmogus perka brangų automobilį, o važiuoja visiškai nesaugiai. Beje, turiu tokį keistą įprotį, kad pamatęs avariją visuomet pasižiūriu, ar iššovė oro pagalvės. Manau, kad daugumoje atvejų visgi oro pagalvės suveikia. O šiaip sumokėti pinigus ir gauti automobilį be „airbagų“ yra labai blogai. Bet kokiu atveju, daugumoje atvejų vairuotojų pagalvės tikrai dedamos, nes jų angliškų galima rasti laužynuose ir pasiūla tikrai yra“, – sako V. Naujanis.

Jei oro pagalvės į vairus dažniausiai sumontuojamos, tai kitur tai – retas atvejis.

„Sunku susekti, ar po panele yra oro pagalvė. Kitas labai negražus dalykas, kai užgesinamos įspėjimo lemputės. Panelė tiesiog aptraukiama nauja medžiaga ar oda, o oro pagalvės nededamos. Taip, matyt, pardavėjai taupo. Tai jau jų sąžinės dalykas. Dar vienas dalykas, ar pakeista oro pagalvė išaus. Juk negali to išbandyti“, – svarsto V. Naujanis.

Susekti šansų nedaug

Policija pirštu rodo į TA centrus, kad šie griežtai kontroliuotų situaciją. Tačiau aiškėja, kad nustatyti, yra oro pagalvės ar ne, praktiškai neįmanoma.

„Tai nėra policijos kompetencija. Manau, kas atlieka TA apžiūras turėtų pasakyti, kokių priemonių imtis, kad transporto priemonės be oro pagalvių į eismą neišvažiuotų. Tai turėtų būti mūsų visų rūpestis, kad eisme dalyvautų tik tvarkingos transporto priemonės“, – sako V. Grašys.

„Kiek teko kalbėti su kontrolieriais, tai išties jie patvirtino, kad jei pirminės apžiūros metu veikia oro pagalvių lemputė, o pakartotinės apžiūros metu ji neveikia, tai mes nelabai ką galime padaryti. Formaliai trūkumas panaikinamas, tačiau žmonės nueina paprasčiausiu keliu. Tiesiog atjungiama lemputė ir tiek.

Tokį dalyką sunku nustatyti netgi jungiantis prie elektroninių sistemų. Jei įdedama varža, tai sistema apgaunama. Tikrintojas tiesiog nemato ir vienintelis kelias yra ardyti mašiną ir tikrinti, ar yra oro pagalvės, o ardyti mašinos techninės apžiūros metu negalima. Mes tiesiog neturime svertų spręsti šios problemos“, – DELFI teigė UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ vadovas Gintaras Ciegis.

Apgauna save

Kitas klausimas yra tuomet, kai naudotą automobilį perkantis žmogus yra apgaunamas.

„Tiesiog sudedamos varžos ir automobilio kompiuteriai apgaunami. Tikrinant grandines kompiuteris tiesiog nemato, kad kažkas yra negerai. Galima patikrinti vairo pagalves, saugos diržus, tačiau kitas oro pagalves patikrinti sudėtinga. Reikėtų ardyti automobilį ir žiūrėti“, – sako automobilių serviso „Flix Auto“ Kauno padalinio vadovas Vytautas Paškauskas.

Svarstytinas ir klausimas, kai žmogus žino apie neveikiančias oro pagalves, tačiau sąmoningai nieko nedaro. O tokių atvejų pasitaiko ir neretai.

„Buvo atvejis, kai užsidegė įspėjimo signalas apie neveikiančią oro pagalvę. Mes patikrinome keleivio oro pagalvę ir nustatėme, kad jos ten paprasčiausiai nėra – yra laido jungtis, o kur turi būti oro pagalvė buvo įlituota varža. Tačiau darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl pradėjo mesti klaidą. Tačiau klientas atsisakė tvarkyti problemą iš esmės ir nusprendė, kad važiuos be oro pagalvės. Tiesa, tokie atvejai dažniau pasitaikydavo seniau. Iš esmės nedėti oro pagalvių ten, kur jos turi būti, yra nusikaltimas“, – tvirtina V. Paškauskas.

Specialistas sako, kad apstu meistrų, kurie be didesnių problemų įspėjimo lemputes užgesins, o vietoje „airbagų“ įstatys varžas.

„Jei automobilyje yra saugos sistemos tai reiškia, kad jos turi būti ir jos turi veikti. Jei gamintojas taip suprojektavo ir taip numatė, taip ir turi būti. Jei konstrukcija yra keičiama, tai jau kriminalas“, – konstatuoja V. Paškauskas.