Nuo balandžio 10-osios Lietuvos keliuose bus draudžiama eksploatuoti automobilius su dygliuotomis padangomis, todėl atšilus orams vairuotojai skubės į padangų montavimo dirbtuves, kad galėtų „perauti“ savo geležinius žirgus į vasarinį apavą. Nesuskubusiems tai padaryti gresia netekti techninės apžiūros lapo, o nutikus avarijai automobiliams su dygliuotomis padangomis negaliotų civilinės atsakomybės draudimas.
Opi visų laikų problema yra neišsenkantys padangų kiekiai miškuose, laukuose ir apskritai gamtoje, ten kur einame pasivaikščioti ir nesitikime jų pamatyti. O šiais karantino laikais pasivaikščiojimas gamtoje yra vienas iš nedaugelio leistinų pramogų ar aplinkos pakeitimo būdų. Kasmet padangų perdirbėjai sunaikina tūkstančius tonų senų padangų, pažeidėjams gresia tūkstantinės baudos, visuomenė nuolat informuojama, tačiau vis tiek nutirpus sniegui pamiškėse išnyra kalnai senų padangų.
Prisiminkime legalius padangų utilizavimo būdus. Lengviausias jų yra tiesiog keičiant ratus senąsias padangas palikti padangų keitimo punkte.
Dauguma legalių didžiųjų padangų keitimo įmonių senas padangas tiesiog privalo priimti pas save ir tokia paslauga vairuotojui nieko nekainuoja. Jeigu jus kas nors verčia mokėti pinigus už senų padangų utilizavimą, žinokite, kad tai nelegalu.
Kitas būdas – perkant naujas padangas senąsias palikti pardavėjui. Jeigu tai tvarkinga legali įmonė, ji be jokių kalbų privalo priimti iš jūsų senas padangas. Ir nesvarbu, ar jūs čia pat nusipirkę norite persimontuoti savo padangas į naujas, ar norite naująsias tiesiog išsivežti namo, senas padangas pardavėjas privalo priimti.
Deja, taip nutinka toli gražu ne visur ir ne visada.
„Neatsakingas gyventojų elgesys, šešėlinis padangų verslas, atsakomybės neprisiimančios padangų montavimo paslaugas teikiančios įmonės. Visais atvejais atsakomybės stoka transformuojasi į užterštą gamtą, sugadintą vaizdą ir ilgalaikes pasekmes. Atsiminkime – Lietuvos gamta yra visų mūsų bendras kiemas, rūpinkimės juo“, – sako „Padangų Importuotojų Organizacijos“ (PIO) vykdančioji direktorė Jekaterina Volkė.
Vis dar egzistuoja nemažai autoservisų, veiklą vykdančių šešėlyje, vengiant prievolių vykdymo, nesudarant sutarčių su atliekų tvarkytojais, todėl tokiose įmonėse senų padangų palikti neįmanoma arba paliktos jos nugula į nelegalius sąvartynus. Panašu, kad būtent pusiau legalūs „garažiukai“ ir atsikrato senų padangų bet kur, nes dažnai jos išmetamos ne po kelias, bet po kelias dešimtis, o tokių kiekių atskiri žmonės tiesiog neturi.
Susidarančios atliekos lieka nesutvarkytos ir dažniausiai virsta našta visai visuomenei. Todėl perkant padangas verta reikalauti garantijų iš pardavėjo, kad atėjus laikui Jūsų padangos bus tinkamai sutvarkytos, juk taršos mokestį už senų padangų utilizavimą pirkėjai sumoka avansu – pirkdami naujas padangas. Todėl mokėti antrą kartą, tik kitu pavidalu, nėra jokios prasmės.
Dar vienas būdas atsikratyti senienų – senas padangas galima pristatyti į savivaldybių įrengtas DGASA (didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles). Priklausomai nuo savivaldybės, per metus iš kiekvieno gyventojo nemokamai priimamos 4 arba 5 padangos. Tokių aikštelių Lietuvoje apstu, sau artimiausią galima lengvai rasti Aplinkos Apsaugos Agentūros skelbiamame sąraše: atliekos.gamta.lt.
„Visus padangų importuotojus siekiančius vystyti padangų verslą atsakingai kviečiame tai daryti kolektyviai, tampant „Padangų importuotojų organizacijos“ nariais, prisijungiant prie stipriausių pasaulyje padangų gamintojų bei atsakingiausių padangų verslo atstovų Lietuvoje“, – sako PIO vykdančioji direktorė J. Volkė.