Apklausa atskleidė, kad tik 8 proc. Lietuvos šeimų neturi asmeninės transporto priemonės. Lygiai pusė, 50 proc., šeimų turi vieną automobilį ir 42 proc. – daugiau negu vieną. Lietuvos automobilių parkas yra įvairiaspalvis, jame gausu naujų automobilių, bet didžiąją dalį sudaro senesni. Iki trejų metų senumo automobilius vairuoja 8 proc., 12 proc. žmonių turi 4–6 metų senumo automobilius, 17 proc. sėda prie 7–9 metų senumo transporto priemonės vairo ir 60 proc. vairuotojų eksploatuoja 10 metų ar senesnius automobilius.
Vairuojant svarbiausia atidumas
Pasak „If“ transporto žalų grupės vadovės Guodos Jasaitės, naujesnės transporto priemonės yra kur kas saugesnės, tačiau sėdint prie vairo reikia nepamiršti, kad svarbu išlikti atidiems ir nesukelti pavojingų situacijų.
„Naujesnėse transporto priemonėse yra įdiegtos įvairios sistemos, kurios padeda geriau išlaikyti priemonę kelyje ir išvengti nelaimingų atsitikimų. Svarbu nepamiršti, kad reikia išlikti atsargiems ir net tada, kai įjungtas autopilotas, privaloma stebėti kelią bei aplinką. Naujoviškos sistemos vairavimą padaro kur kas patogesnį, bet tai nereiškia, kad vairuotojas gali naršyti telefone ar užsiimti kitais pašaliniais veiksmais. Išsiblaškęs vairuotojas kelyje yra daug pavojingesnis nei prie senesnės transporto priemonės vairo sėdintis vairuotojas“, – komentuoja G. Jasaitė.
Automobilių skaičius ir amžius priklauso nuo gyvenamosios vietos
Sostinėje ir didžiuosiuose miestuose žmonių, kurie turi vieną automobilį, skaičius yra didžiausias – 57 procentai. Daugiau nei vieną automobilį turi atitinkamai 34 proc. ir 35 proc. gyventojų. Mažesniuose miestuose bei miesteliuose 47 proc. turi vieną automobilį ir 43 proc. – daugiau negu vieną. Kaimo vietovėse automobilį turi atitinkamai 41 proc. gyventojų, o daugiau negu vieno automobilio poreikis išauga iki 54 procentų.
Svarbus kriterijus turėti automobilį – gyvenamoji vieta: ar asmuo gyvena daugiabutyje, kotedže ar nuosavame name. 59 proc. žmonių, kurie gyvena daugiabutyje, turi vieną automobilį, o 31 proc. žmonių – daugiau negu vieną. Gyvenančių kotedže ir turinčių vieną transporto priemonę – 55 proc., daugiau negu vieną – 31 procentas. Daugiau negu vieno automobilio poreikis išauga nuosavų namų gyventojams – 54 proc., vieno automobilio turėtojų skaičius nukrinta iki 40 procentų.
Rytų ir Vakarų Lietuvoje važinėjama naujausiais automobiliais
Naujausiais automobiliais važinėja Rytų ir Vakarų Lietuvos gyventojai, kur beveik pusė, 48 proc., automobilių yra šešerių metų senumo ar naujesni. Šiaurės ir Vidurio Lietuvos gyventojai naujais automobiliais važinėja rečiau – tik 30 proc. šių regionų šeimų.
„If“ ekspertė teigia, jog apklausa parodė, kad, kuo didesnės žmonių pajamos, tuo naujesni yra ir jų automobiliai. Žinoma, tai reiškia didesnes išlaidas, pavyzdžiui, atsarginėms dalims ar smulkiems gedimams. Rytų ir Vakarų Lietuvos atveju matoma, kad jie linkę pirkti naujesnius automobilius ir šeimos ūkyje turėti vieną automobilį, o ne kelis.
Lietuvoje automobilių savininkų skaičius yra didžiausias – 92 proc., Estijoje – 90 proc., o Latvijoje – 88 procentai. Latvijoje skaičius mažesnis, nes yra mažiau paplitusi dviejų automobilių nuosavybė. Naujų automobilių parkas Estijoje yra didžiausias – 40 proc., Lietuvoje – 28 proc., Latvijoje – 25 proc.
Draudimo bendrovė „If“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko apklausą, kurioje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 1 000 žmonių iš kiekvienos šalies.