Be vairo liko ir 3-ios serijos BMW vairuojantis imtynininkas Aleksandras Kazakevičius. Apie išdaužtą langą ir apiplėštą automobilį jį informavo kaimynai. Tuo metu sportininkas buvo ne Lietuvoje. Po įvykio į varžybas išvykusį imtynininką LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ žurnalistai pakalbino telefonu. Jis įvardijo vagių padarytus nuostolius.
„Mašina stovėjo prie pat namų. Vagys dirbo greitai, nes spėjo išdaužti langą ir pasiimti vairą. Išlaidos nemenkos – automobilis beveik naujas, detalės nepigios. Vertinant rinkos kainomis, išlaidos siekia iki 2 tūkst. eurų, įskaičiuojant darbus“, – pasakojo A. Kazakevičius.
BMW automobilių atstovai Lietuvoje teigia, kad vagių susidomėjimą konkrečiomis automobilių markėmis diktuoja pati rinka. Vagiamos brangiausios detalės.
„Automobilių vagių dėmesį dažniausiai traukia tie automobiliai, kurių šalyje registruota daugiausia. Naudoti BMW automobiliai patenka tarp TOP5 ženklų Baltijos šalyse. Jų rinkoje yra labai daug.
Taip pat BMW yra „Premium“ segmento automobilių gamintojas, kurių dalys – netgi naudotos – rinkoje kainuoja šiek tiek daugiau nei ekonominės klasės automobilių“, – tvirtina Mantas Balsys, „Modus Group“ automobilių verslo klientų aptarnavimo ir servisų tinklo direktorius.
Nuostolių patyręs A. Kazakevičius sako jau domėjęsis, ar įmanoma apsaugoti automobilį.
„Prie namų yra šviesos jutikliai, dėl kurių užsidega šviesa. Yra kameros, bet ir tai jų neatbaido. Svarstau apie papildomas priemones – galbūt įsidėti geresnę signalizaciją, kuri garsiau kauktų... Kažką reiktų daryti, bet vagių tai neatbaido. Jei jie numatę automobilį, manau, jų niekas nesustabdys“, – kalbėjo sportininkas.
M. Balsys pasakoja, kad su vis pasikartojančiomis automobilių dalių vagių atakomis įmanoma kovoti pasitelkiant technologijas.
„Galima sumontuoti ne tik signalizaciją, bet ir sekimo sistemas, kurios padeda operatyviai sugauti automobilio vagis. Kitas dalykas – automobilio dalių žymėjimas: nuo 2016 m. visi nauji BMW automobiliai, kurie parduodami Švedijoje, buvo sužymėti. Tai leidžia operatyviai susekti pavogtas detales, jos tampa sunkiai panaudojamos kituose automobiliuose, nes policija, turėdama įrangą, gali nesunkiai atsekti, iš kurio automobilio ta dalis buvo paimta.
Visa ši technologija paremta unikaliu kodu ir žyma, kuri dedama ant atskirų detalių. [...] Natūralu, kad nepažeidžiamos saugumo sistemos nėra, tačiau visos šios priemonės padeda sukelti didesnę riziką vagims“, – įsitikinęs M. Balsys.
Tokius nusikaltimus Lietuvoje darančių asmenų taktikos skirtingos – vieni detales skuba išvežti iš šalies, kiti jas parduoda čia. Dažniausiai tai priklauso nuo įgūdžių, ryšių, galimų sąsajų su vogtų daiktų supirkėjais ir perpardavinėtojais, nusikalstamo pasaulio atstovais, taip pat nuo turimų tarptautinių ryšių.
Vis dėlto Lietuva nėra išskirtinė – organizuotos nusikalstamos automobilių dalis vagiančios grupuotės kelia problemų visoje Europos Sąjungoje. Pirmieji ryžtingų veiksmų ėmėsi Švedijos pareigūnai. Šalyje suformuoti specialūs tik šiai problemai skirti operatyviniai pareigūnų būriai. Jie sparčiai ieško pavogtų automobilių detalių ir sulaiko vagišius. Panašiai dirba ir Vokietijos policininkai.