Kiekvieną kartą apsunkindavo stresas
Skaitytojai daliai prireikė metų tam, kad įgytų vairuotojo pažymėjimą. Ir taip nutiko visai ne dėl to, kad užtruko pamokos ir egzaminai vairavimo mokykloje. To priežastimi tapo 11 kartų, kai jai teko vykti į „Regitrą“ ir vėl bandyti išlaikyti praktinį vairavimo egzaminą.
Moteris teigė, kad ne kartą yra tekę girdėti pasakojimų apie tai, kaip vairavimo egzamino nepavyksta išlaikyti, nes „sukerta“ egzaminuotojai, tačiau pati prisipažino, kad nieko panašaus pati nematė ir nepatyrė, o pagrindinė priežastis, kodėl vairavimo egzaminą teko perlaikyti tiek kartų – egzamino metu kilęs stresas.
„Mane visą laiką „sukirsdavo“ ne egzaminuotojai, o mano pačios nervai. Kuo toliau, tuo sekėsi sunkiau susitvarkyti, manau, kad tai labai paveikė. Vienintelis kartas, kai manau, kad egzaminuotojas pakišo koją, buvo atvejis, kai kito automobilio vairuotojas tyčia užkirto kelią ir egzaminuotojas griebė už vairo bei paspaudė savo stabdį. Jį spaudžiau ir pati, ir, tikiu, kad būčiau išsisukusi, bet kai egzaminuotojas paliečia vairą – egzaminas baigtas“, – patirtimi dalijosi moteris.
Koją pakišdavo ir kiti
Dalia pasakojo, kad kiekvieną kartą klaidos buvo vis skirtingos, tačiau viena pagrindinių jų priežasčių – nerimas ir dėl jo kilęs išsiblaškymas.
„Mano klaidos visada buvo skirtingos. Pirmą kartą atvykau tikrai nepasiruošusi ir nesugebėjau net išvažiuoti iš aikštelės. Antrą kartą viskas buvo gerai, bet darydama posūkius visą laiką spaudžiau sankabą. Instruktorius pasakė, kad jei būčiau nors paskutinį kartą, įsukant į aikštelę, sankabos nespaudusi, būčiau išlaikiusi“, – dar vieno egzamino baigtį prisiminė Dalia.
Anot jos, kitą kartą išlaikyti nepavyko dėl minėto, kelią užkirtusio automobilio. Dar kitą kartą, galima sakyti, kad koją pakišo gamta, mat dėl sniego nesimatė eismo linijų, todėl netyčia kirtus ištisinę juostą egzaminas buvo vėl baigtas. Moteris prisiminė, kad vieną kartą egzamino nepavyko išlaikyti ir dėl to, kad per medžių šakas per vėlai pastebėjo STOP ženklą, todėl iki jo nesustojo laiku.
„Visą laiką tos klaidos buvo tokios žioplos ir greičiau būdavo tiesiog nesėkmė. Prieš kiekvieną egzaminą imdavau papildomas pamokas su keliais skirtingais instruktoriais, ir nei vienas negalėjo suprasti, kodėl neišlaikau, nes jau atrodė, kad nebeturi ko išmokyti. Kaskart po egzamino paskambinus instruktoriui jis vos atsiliepęs sveikindavo, o aš informuodavas apie dar vieną nesėkmę“, – pasakojo Dalia.
Ragino nebebandyti
Moteris prisiminė, kad po eilės nesėkmių ne vienas žmogus ją ragino nebebandyti ir teigė, kad tai galbūt nelemta. Anot jos, buvo ir tokių, kurie ragino susimąstyti, kaip seksis važinėti vienai išlaikius vairuotojo pažymėjimą, jei laikant egzaminus vis nepavyksta sulaukti teigiamo egzamino protokolo.
„Kai kurie sakė, kad gal tu jau nebesilaikyk tų egzaminų, kaip tu važinėsi. Bet aš žinojau, mano instruktoriai žinojo, kad vairuoti moku, todėl nemečiau ir pasiryžau eiti iki galo. Dabar, nuo tų varginančių egzaminų praėjus šešeriems metams, nesu patekusį į eismo įvykį, nors važinėju visoje Europoje“, – teigė pašnekovė.
Tiesa, Dalia prisiminė, kad laikant vairavimo egzaminus, dar didesnį stresą kėlė ir tai, kad egzaminuotojai dažniausiai būdavo pikti ir griežti. Anot jos, kiek pakilesnė pačių egzaminuotojų nuotaika būtų gerokai palengvinusi situaciją.
„Net ir matydami, kad žmogus nervinasi, egzaminuotojai nei šypsenos neišspausdavo, nors net pati mėgindavau pajuokauti, kad sumažinčiau įtampą. Tai irgi nepadėdavo. Nesakau, kad jie turi būt geriausi draugai ir pasakoti juokelius, bet bent geraširdiškai palinkėti sėkmės ar nuraminti būtų gražu“, – įžvalgomis dalijosi vairuotoja.
Paklausta, kaip galėtų būti keičiama vairavimo egzaminų tvarka, kad patirtys būtų geresnės, Dalia teigė, kad vienintelis dalykas, kurį ragintų keisti – egzamino perlaikymo terminas.
„Man labiausiai trukdė tai, kad kitą kartą laikyti egzaminus galėdavau tik po mėnesio. Neturint savo automobilio ir kas galėtų leisti pasivažinėti papildomai, tekdavo daug pinigų investuoti į papildomas pamokas, kad per tą laiką nepasimirštų nauji įgūdžiai. Dėl tokio užtempimo, vairuotojo pažymėjimą bandžiau įgyti lygiai metus laiko – nuo birželio 3 iki birželio 2 dienos. Dėl to siūlyčiau pasvarstyti, galbūt reikėtų suteikti galimybę egzaminus perlaikyti greičiau“, – pastebėjimais dalijosi Dalia.
Koją pakiša ir eismas, ir įgūdžiai
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigė, kad dabar iš tiesų retas pradedantysis vairavimo egzaminą iš pirmo karto išlaiko retas, tačiau antras ar trečias kartas dažniausiai būna sėkmingi. Žinoma, tai taip pat nėra taisyklė, mat pasitaiko ir tokių, kuriems sekasi prasčiau, o tam, anot instruktoriaus, yra priežasčių.
„Pirmą kartą dažnai koją pakiša jaudulys, todėl net ir gerai pasiruošę po egzamino praneša, kad jo jiems išlaikyti nepavyko. Žinoma, būna ir priešingai, kai silpniau pasiruošę geba egzaminą išlaikyti ir iš pirmo karto. Kai mano mokiniai neišlaiko egzamino, jie dažniausiai patys supranta kodėl taip nutiko, kokių klaidų padarė. Taip dažiausiai ir įvyksta tada, kai įgūdžiai nebūna pakankamai stiprūs“, – aiškino vairavimo instruktorius
Paklaustas, kokios priežastys dažniausiai lemia didesnį laikomų egzaminų skaičių, A. Pakėnas neslėpė, kad neretai besimokantys vairuotojai nebenori daugiau investuoti į savo įgūdžius, todėl praėjus 30 akademinių valandų, net jei ir neturi pakankamai gebėjimų – skuba į „Regitrą“ tikėdamiesi, kad pasiseks.
Tiesa, instruktorius pabrėžia, kad tokie – tikrai ne visi, tačiau jauniausi mokiniai neretai ir patys pripažįsta, kad mokytis nenori, tai daryti tingi, o į pamokas atkeliauja tik todėl, kad liepia tėvai.
„Pirmą kartą neišlaikę perlaikyti gali tik po mėnesio ar pusantro, o per tą laiką tai, ką mokėjo, pasimiršta dar labiau. Tačiau jei paraginame pasimokyti papildomai, visuomenė sako, kad taip norime tik užsidirbti, tačiau neįvertina, kad laikant antrą kartą, jei mokinys nei su tėvais, nei kitaip pamokų neturėjo, turimi gebėjimai bus dar silpnesni. Taip kaskart sekasi vis prasčiau, kol galiausiai mokiniai sugrįžta pasipiktinę, kodėl egzaminuotojai jų „nepraleidžia“. Kai mokinys sugrįžta į vairavimo mokyklą, per dvi akademines pamokas pavyksta tik šiek tiek pakelti įgūdžių lygį, bet dažniausiai tai vis tiek nebūna pakankama, kad egzaminą pavyktų išlaikyti“, – įžvalgomis dalijosi vairavimo instruktorius.
A. Pakėnas taip pat pabrėžė, kad nenuspėjamumą, ar egzaminą pavyks išlaikyti, net ir pakankamai stipriam mokiniui, lemia ir eismo situacija, mat, anot jo, vis dar išlieka egzaminų nevienodumas, mat vieniems tenka juos laikyti esant ypač intensyviam eismui, o kitiems – kai gatvės būna kone tuščios.
„Juk galima duoti pratimą apsisukti sankryžoje kai ji yra tuščia, ir tada, kai pro šoną lekia automobiliai ir vilkikai. Kita vertus, viskas priklaus ir nuo regiono – Vilniuje egzamino metu mokiniams tenka važiuoti didesniu greičiu, nes kai kuriais atvejais tenka išvažiuoti ir į magistralinį kelią, kituose miestuose dažniausiai apsiribojama 50 km/val. greičiu. Be to, ženklų įvairovė didžiuosiuose miestuose taip pat yra didesnė, todėl pastabumo taip pat reikia daugiau“, – aiškino vairavimo mokytojas.
Norite pasidalinti savo vairavimo egzamino istorija? Siųskite laiškus adresu pilieciai@delfi.lt