Dauguma senbuvių didmiesčių vairuotojų kiekvieną rugsėjį laido pykčio ir nepasitenkinimo strėles į pradedančiuosius vairuotojus, kurių automobiliai pažymėti „klevo lapais“. Kaip pastebi vairavimo mokyklos „Dorkanas“ saugaus vairavimo instruktorius Darius Kanapinskas, patyrę eismo dalyviai neturėtų engti naujokų.
„Kai kurie vairuotojai, pamatę prieš juos važiuojantį „klevo lapuką“, pradeda labai jo saugotis. Kartais juos mėgina apvažiuoti visais įmanomais būdais, pradeda spausti, signalizuoja.
Tačiau aš visada akcentuoju, kad tiems „klevo lapukams“ kaip tik reikia padėti, o ne išgąsdinti. Tada jis greičiau įsilies į mūsų srautą“, – mano D. Kanapinskas.
Kolegai pritaria ir vairavimo mokyklos „Amplius“ vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova. Ji sako, kad turėtume prisiminti savo vairavimo pradžią.
„Pradedančius vairuotojus reikia suprasti ir užjausti, nes nė vienas iš mūsų negimė „šumacheriais“, mes visi lygiai taip pat prakaitavome pradėję savo vairuotojų karjeras“, – LRT.lt sako O. Židovlenkova.
Instruktorė priduria, kad būtina ne tik labiau toleruoti pradedančius vairuotojus, tačiau patyrusiems vairuotojams įvertinti ir tam tikras nenumatytas aplinkybes.
„Reikėtų suprasti, kad tas „žalias“ vairuotojas gali padaryti ne kokį nors labai pavojingą, bet tiesiog neapgalvotą veiksmą. Pavyzdžiui, gali staigiai stabdyti arba pasimesti pravažiavęs kokį nors įsukimą. Todėl labai svarbu laikytis saugaus atstumo“, – pastebi O. Židovlenkova.
Su tuo sutinka ir D. Kanapinskas. Jo teigimu, labiau patyrę vairuotojai turėtų įvertinti tai, kad pradedantis vairuotojas gali pasielgti neprognozuojamai.
„Vairuotojai turėtų nuspėti, kad toks vairuotojas gali priimti netinkamą sprendimą. Jei jam kažkas pasignalins, jis gali šoktelti ne iš tos eismo juostos, galvodamas, kad trukdo eismą“, – priduria D. Kanapinskas.
Nereikia bijoti
Dalis ką tik „iškeptų“ vairuotojų, nors vairuotojo pažymėjimą ir turi, tačiau sėsti už automobilio vairo ir važiuoti savarankiškai bijo. D. Kanapinskas sako, kad kartais su tuo susiduria, ir dažniausia tokio elgesio priežastis yra savęs nuvertinimas. Ekspertas tikina, kad taip būti neturėtų.
„Kartais susiduriu su tokia pradedančiųjų vairuotojų stigma, kad kai jie sėda už vairo sako, aš bijau trukdyti kitiems. Jie dar neturi patirties, bet jiems jau yra susiformavęs įsitikinimas, kad kažkam trukdo. Toks jausmas sustiprėja, jei kažkas signalizuoja ar kitaip išreiškia nepasitenkinimą.
Todėl kartais juokaudamas, apie tą nepakantų vairuotoją pasakau ir pats mintyse pagalvoju, kad jei nepatinka – peršok. Ir savo mokiniams dažnai sakau paprastą dalyką: jei pasižiūrėjai į spidometrą, į kelio ženklą, eismo juostą ir viską darai teisingai, bet kažkam tai nepatinka, tai yra ne tavo problema“, – drąsina D. Kanapinskas.
Papildomas stresas, ypač nukreiptas į save, tikrai nepadės išlaikyti koncentracijos ir susitelkti į vairavimą, todėl vairavimo mokytojas ragina nekreipti dėmesio į tuos, kurie mėgina jus išmušti iš vėžių.
„Niekada netapkite vairuotoju choleriku. Jei iš paskos važiuoja toks vairuotojas, būkite flegmatikas ir niekada neprogramuokite savęs, kad kažkam trukdote. Jei aš eisme viską darau tinkamai, ne mano problema kitų nepasitenkinimas.
Tačiau jei aš kažką padarau negerai, tada turiu į tai atkreipti dėmesį, kad tai daugiau nepasikartotų“, – paaiškina D. Kanapinskas.
Nebijoti ir nenuvertinti savęs ragina ir O. Židovlenkova. Baimė važiuoti, pavyzdžiui, į miesto centrą, bėgant laikui gali ir nepraeiti.
„Kartais susiduriu su tokiomis situacijomis, kai žmonės atvažiuoja iki miesto ir kažkur pakraštyje palikę automobilį sėda į autobusą. Patys į miestą nevažiuoja, nepaisant to, kad vairuoja jau 10 ar 15 metų. Todėl pirmiausia reikėtų išsianalizuoti maršrutą.
Tada važiuoti galbūt ne pagrindinėmis, bet nuošalesnėmis, mažiau judriomis gatvėmis. Taip pat važiuoti nedidelius atstumus ir pagalvoti, ką padarė ne taip, už ką pyptelėjo, o gal visgi signalizavo ne man“, – pataria O. Židovlenkova.
Jos manymu, geriau suprasti, kaip vyksta eismas dideliame mieste ir prisijaukinti jo gatves gali padėti viena ar dvi pamokos su profesionaliu vairavimo instruktoriumi. Tokiu būdu galima saugiai susipažinti su gatvių specifika ir, žinoma, sulaukti naudingų patarimų.
Jei tokia galimybė nežavi ir viską norite pasiekti savo jėgomis, instruktorė turi dar vieną patarimą.
„Visada savo mokiniams rekomenduoju, kad jei esate dar visiškai naujas vairuotojas ir nesiorientuojate mieste pagal gatves, vakare, kai gatvėse lieka tik keli automobiliai, pravažiuoti reikiamu maršrutu.
Pasižiūrėti, kur reikės važiuoti, kokie ženklai ir kelio ženklinimas, kad dienos metu nebūtų panikos ir būtų galima važiuoti ramiai prisitaikius prie srauto“, – patarimais dalijasi O. Židovlenkova.
Daug problemų išsprendžia laiko planavimas
Kad nuo rugsėjo pradžios iki spalio pabaigos didmiesčių, ypač Vilniaus, vairuotojai susidurs su eismo spūstimis – ne naujiena. Todėl reikės susitaikyti, kad teks keisti savo įpročius ir laiką planuoti kitaip.
„Vilniečiai, manau, jau žino ir supranta, kad rugsėjo pradžia visada būna pati sunkiausia visiems – tiek esamiems, tiek naujai atvažiavusiems miesto gyventojams. Aš rekomenduočiau apsišarvuoti kantrybe ir perplanuoti laiką, nes tikrai žinome, kad teks stovėti eismo spūstyse“, – primena O. Židovlenkova.
Kad laiko planavimas aktualus ne tik didmiesčių senbūviams, bet ir į juos atvykstantiems jauniems vairuotojams, akcentuoja D. Kanapinskas.
„Tam, kad įveiktum 30 kilometrų kur nors užmiestyje užtrunki apie pusvalandį. Tačiau Vilniuje, kad įveiktum 10 kilometrų turi planuoti, kad tai pavyks padaryti per valandą.
Todėl jaunas vairuotojas įsivaizduoja, kad, pavyzdžiui, iki mokymo įstaigos yra 7 kilometrai, todėl užtruks apie 15 minučių, tačiau tai išauga iki 45 minučių. Todėl reikia planuoti savo laiką“, – LRT.lt teigia D. Kanapinskas.
Vairavimo instruktorius turi patarimą ir jau patyrusiems vairuotojams, ypač tiems, kurie visada kažkur skuba ir pradedančius vairuotojus mato kaip kliūtis kelyje.
„Labai dažnai tas, kuriam trukdo „klevo lapukas“, kažkur skuba, todėl tai elementariausias laiko planavimas. Į tai būtina atkreipti dėmesį, ypač dabar, atėjus rugsėjui, mūsų dienotvarkė keisis radikaliai. Todėl praktiškai viską reikės daryti viena valanda ar pusvalandžiu anksčiau“, – mano D. Kanapinskas.