„Pavasarį mus pasiekęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo papildymo projektas buvo visiškai kitoks nei tas, kurį išvydome visai neseniai. Todėl buvome labai nustebę – niekas prieš tai su mumis nekalbėjo, nuomonės neklausė.
Dabar pirmą kartą į darbo grupės posėdį susirinko abi pusės – ir vairavimo mokyklų atstovų, ir ministerijos. Tai buvo iš esmės neišdiskutuoti klausimai, todėl gal tas pokalbis ir buvo aštresnis. Tikimės, mūsų argumentus išgirdo“, – vylėsi Darius Lesickas, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos (LVMKKMA) prezidentas.
Pasiskundė ministrui
Asociacijos nariams didžiausią nerimą sukėlė planai „asmenims, vykdantiems praktinių ir teorinių žinių mokymo veiklą, nustatyti reikalavimus turėti nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą“. Kitaip sakant, pati individualaus vairavimo mokymo sąvoka.
„Šių punktų įtvirtinimas turės didžiulės įtakos smulkiajam verslui ir, svarbiausia, eismo saugumui“, – rašoma dar prieš minėtą darbo grupės posėdį susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui išsiųstame rašte, parengtame LVMKKMA vadovų.
Vienas iš jų argumentų – esą priėmus pataisas atsiras „galimybė vykdyti mokymą be jokių atpažinimo ženklų, tokiu būdu išvengiant tikrinimų ir atsakomybės“.
Anot asociacijos atstovų, vairavimo mokykloje už mokymą yra atsakingas asmuo, atitinkantis griežtus reikalavimus, jis prižiūri teorijos mokytojų ir vairavimo instruktorių darbą.
„Todėl kyla klausimas, kaip šią specifinę veiklą atliks vienas instruktorius?“ – klausiama rašte.
Vadina „verslininkais“
Dar vienas mokyklų atstovų argumentas toks – esą vairavimo mokyklose būsimieji vairuotojai pirmiausia mokomi būti socialiai atsakingais asmenimis, o neva „suteikus teisę mokyti būsimus vairuotojus įsigijus individualios veiklos pažymą daugelį metų kurta sistema bus sugadinta, nukentės mokymo kokybė, nes tokių „verslininkų“ siekis bus kuo didesnis pasipelnymas, o ne kokybiškai ir atsakingai atliktas darbas“.
„Neturėdami darbo asmenys, siekdami užsiimti kokia nors veikla ir gauti greitą uždarbį, ims mokyti. Vairavimo mokyklos atsakingai atsirenka vairavimo instruktoriaus pažymėjimą turinčius asmenis, kurie geba dirbti pedagoginį darbą. Šiuo norimu įteisinti atveju atrankos nebebus“, – toliau vystoma mintis.
Akcentuojama ir kita pusė – finansinė: „Suteikus teisę mokyti būsimus vairuotojus turint individualios veiklos pažymą, bus sužlugdyta visa smulkiojo verslo sritis.“
Taip pat teigiama, kad vairavimo mokyklos moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, įmokas į garantinį fondą, mokestį už aplinkos teršimą, pelno mokestį, o suteikus teisę mokyti būsimus vairuotojus turint individualios veiklos pažymą neva sumokama mokesčių būtų ženkliai mažiau.
Bus daugiau žuvusiųjų?
„Vairavimo mokyklos investavo didžiules pinigines lėšas gerindamos mokymo bazę. O asmenys, turėsiantys individualios veiklos pažymėjimą, greičiausia nebus suinteresuoti investuoti į mokymo bazę, transportą. Jų siekis bus kuo greičiau nedarant didelių investicijų gauti pajamų“, – įvardijamas dar vienas aspektas.
Tačiau svarbiausiu savo argumentu LVMKKMA vadina eismo saugumą, primindama 2011 metais Vyriausybės nutarimu patvirtintą Valstybės saugaus eismo plėtros 2011-2017 programą, kuri buvo skirta padėti įgyvendinti saugaus eismo viziją, kad Lietuvoje nežūtų ir sužeidimų nepatirtų nė vienas eismo dalyvis.
„Programoje kaip tikslai įvardijami siekis tobulinti vairuotojų pirminio mokymo organizavimo procesus, nes dėl pradedančių vairuotojų kaltės įvyksta 15 procentų eismo įvykių; rengti saugaus eismo specialistus, mokytojus ir kelti jų kvalifikaciją; gerinti vairuotojų mokytojų kontrolę ir kt.
<...> Šiuo atveju įstatymo projekte nustatyti reikalavimai gali lemti kelyje žūstančiųjų skaičiaus didėjimą“, – spėja asociacija.
Ir kontrolė, ir reikalavimai
Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas, kone kiekvienam iš šių teiginių turi savų kontrargumentų.
„Netiesa, kad nebus nei individualių instruktorių kontrolės, nei didelių reikalavimų jiems. Jie bus, ir bus tikrai ne paviršutiniški. Tokiam žmogui jokiu būdu neužteks tik individualios veiklos pažymos. Jis privalės ir turėti nustatyta tvarka suteiktą teisę dirbti vairavimo instruktoriumi, ir naudoti mokymui paruoštas transporto priemones, naudoti vairavimo mokymo aikštelę.
Be viso kito, privalės naudoti ir įrangą mokinių praktinio vairavimo įgūdžių ir gebėjimų galutinės įskaitos vaizdo ir garso įrašams daryti bei saugoti. Todėl ir kalbos apie tai, esą jie neinvestuos į savo veiklą, yra neteisingos“, – aiškino V. Pumputis.
„Paprasčiausiai bijo konkurencijos“
Pavienių instruktorių kontrolę, pasak V. Pumpučio, vykdys Valstybinė kelių transporto inspekcija, ir ji, remdamasi, pavyzdžiui, prastais instruktoriaus paruošto mokinio egzamino „Regitroje“ rezultatais, galės išsikviesti tą instruktorių ir „galbūt net surengti neeilinę atestaciją“.
„Čia atsakymas ir apie eismo saugumą – atsiradus asmeninei atsakomybei už vairuotojų rengimą automatiškai didės jų paruošimo kokybė. Ta kokybė didės ir atsiradus aštresnei konkurencijai, o vairavimo mokyklos jos bijo.
Vairavimo mokymo srityje atėjo laikas konkuruoti ne pagal kainą, o pagal kokybę. Ir būtent individualūs instruktoriai konkuruos kokybe – ruošdami vairuotojus atsakingai ir saugodami savo gerą vardą. Juk jei jie mokys prastai, niekas pas juos neis. Pagaliau, niekur nedings ir reitingai – tokie, kokie dabar taikomi vairavimo mokykloms.
Ir apskritai – kodėl vairavimo instruktorius turi būti verčiamas dirbti tik mokykloje? Kodėl jam negali būti leista verstis individualia veikla? Juk net dirbdamas mokykloje instruktorius su mokiniu bendrauja tiesiogiai, tad kodėl jis negali dirbti savarankiškai? Valdyti automobilį juk vis vien moko Petras ar Kazys, o ne mokykla. Tokia yra ne tik mūsų pozicija, bet ir Ūkio ministerijos rekomendacija“, – aiškino V. Pumputis.
Nuo kitų metų?
D. Lesickas viliasi, kad kompromisas bus rastas, ir tokios pataisos, kokias siūlo ministerija, nebus priimtos.
„Sutarta, kad kitame posėdyje ties kiekvienu punktu abi pusės pateiks savo argumentus. Visi norime gyventi saugiai, todėl tikimės, kad sveikas protas nugalės“, – teigė jis.
Vis dėlto V. Pumputis leidžia suprasti, kad ministerija savo pozicijos neatsisakys.
„Tikimės paruoštos redakcijos projektą dar šiemet pateikti svarstyti Vyriausybei. Jei jam bus pritarta, kitas metais laukia svarstymas Seime, tada jis ir nuspręs, ar keisti įstatymą. Jei nuspręs teigiamai, individualūs instruktoriai ir atsiras kitąmet“, – sakė skyriaus vedėjas.