Skaitytoja Rūta pasakojo, kad kartu su vyru keliaujama iš Vilniaus į Druskininkus išgyveno nemažai išgąsčio, o kartu ir nuostolių sukėlusį įvykį. Moteris pasakojo, kad važiuojant įprastomis eismo sąlygomis, visai netikėtai, prasilenkiant su dviem vilkikais, nuo antrojo nukrito sušalusio sniego gabalas, kuris atsitrenkė tiesiai į jų automobilį bei suskaldė priekinį stiklą.
Moteris teigė, kad visą įvykį pavyko užfiksuoti vaizdo registratoriumi, tačiau šeimos nelaimei, jame nesimato vilkiko valstybinio numerio ženklų, o dėl to surasti kaltininko nepavyksta. Būtent dėl to patirtus nuostolius šeimai tenka šalinti iš savo kišenės.
Skaitytoja sakė, kad jie jau nieko negali pakeisti, tačiau nori įspėti kitus vairuotojus, kad būtų budrūs ir žinotų, kaip elgtis tokiose situacijose.
Andrius Gasparavičius, BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas, teigė, kad pirmiausia, vairuotojai turėtų vengti važiuoti paskui snieguotą vilkiką bei įvertinti riziką prireikus prasilenkti.
„Vairuotojas, nukentėjęs asmuo, turėtų būti budrus ir vengti važiuoti paskui nenuvalytą vilkiką. Nors įvertinti ar ant priekabos stogo yra ledo, praktiškai neįmanoma. Be abejonės, vilkiko vairuotojo pareiga pasirūpinti, kad nuo jo transporto priemonės nekristų sniegas, ledas ar kiti daiktai, kurie gali kelti grėsmę kitiems eismo dalyviams ar padaryti jiems žalos“, – teigė A. Gasparavičius.
Draudimo bendrovės atstovas taip pat paaiškino, kad nepaisant to, jog įvykio atveju atsakomybė tenka tam vairuotojui, nuo kurio automobilio nukrito sniegas, jei nukentėjęs vairuotojas savo transporto priemonę bus apdraudęs įprastu civilinės atsakomybės draudimu, draudimo išmoka jam nebus skaičiuojama. Žala nukentėjusiam būtų atlyginama tik tuo atveju, jei jis savo automobilį būtų apdraudęs Kasko draudimu.
Dėl tokių įvykių vairuotojus įspėja ir pareigūnai, kurie primena, kad transporto priemonių vairuotojams galioja reikalavimas, kad transporto priemonė turi būti techniškai tvarkinga ir veikti visi jos elementai.
„Sniegas ant automobilio neturi uždengti išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio ženklų, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų, taip pat neturi bloginti vairuotojui matomumo. Tokiais atvejais galioja KET 50, 53, 54 punktų reikalavimai, kurie įpareigoja prieš važiuojant tinkamai pasirūpinti savo automobiliu, nesukeliant pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams.
KET parašyta, kad draudžiama tęsti kelionę, jeigu yra kliūčių, kol kliūtys nebus pašalintos. Vertinant tai, kad sniegas ar ledas gali riboti matomumą, uždengti valstybinius numerius, žibintus bei posūkio signalų žibintus, vertinam, kad nenuvalytas sniegas kelią pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiama ir į sniego kiekį ant automobilio, valstybinių numerių buklę, vairuotojo nusiteikimą ir paaiškinimą, oro sąlygas, pareigūnai vietoje kiekvieną situaciją vertina individualiai.
Jeigu įvyktų eismo įvykis dėl to, kad vairuotojas nenusivalė priekinio stiklo ir nieko nematė arba nuo jo automobilio nulėks ledai, tuomet jis būtų kaltas. Vairuotojai privalo imtis visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus žmonėms ar žmonių turtui ir aplinkai. Tačiau kiekvienu atveju įvykį vertina eismo įvykio aplinkybes tiriantis pareigūnas“, – teigė Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė.
Pareigūnai pabrėžė, kad už įvardytų KET punktų nesilaikymą, taikoma atsakomybė pagal ANK 417 str. 7d., o tai užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
„Tačiau ižvelgus ar net išsiaiškinus vairuotojo tyčinius veiksmus, kai nenuvalomas valstybinis transporto priemonės numeris, jei jis uždengtas sniegu ar ledu, galima taikyti net ir atsakomybę pagal ANK 415 str. 5d., o tai užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki trijų šimtų keturiasdešimt eurų“, – akcentavo pareigūnai.
Policijos atstovai taip pat priminė, kad visi vairuotojai turėtų prisiminti Kelių eismo taisyklių 9 punktą: ,,Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“.