Naują automobilį renkasi retas
Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių skaičius per penkerius metus išaugo nuo 1,36 iki 1,68 milijono. Nors lietuviai perka daugiau automobilių, pastaruoju metu, kaip rodo „Regitros“ statistika, gyventojai renkasi kiek senesnes transporto priemones. Vidutinis lengvojo automobilio amžius mūsų šalyje šių metų pradžioje siekė 16,2 metų, nors 2018 m. sausį jis buvo 14,1. Tokias tendencijas pastebi ir „Autogidas.lt“ vadovas Vytautas Raudonius, kuris teigia, kad pastaruoju metu vis daugiau vairuotojų transporto priemones ėmė keisti rečiau.
„Dėl rekordinės infliacijos ir kitų ekonominių priežasčių nemaža dalis žmonių nusprendė atidėti automobilio keitimą naujesniu ir toliau važinėti turima transporto priemone, tikėdamiesi sulaukti geresnių laikų. Mūsų apklausos rodo, kad žmonės nenori automobiliui skirti daugiau pinigų nei anksčiau, o tiek nauji, tiek ir naudoti automobiliai per pastaruosius metus gana apčiuopiamai pabrango. Todėl, natūralu, kad už tą pačią sumą įsigyjamas gerokai senesnis automobilis“, – pasakoja ekspertas.
Prie Lietuvos transporto parko senėjimo neišvengiamai prisidėjo ir per pastaruosius metus gerokai išaugusios naujų ir naudotų automobilių remonto bei atsarginių detalių kainos. Audrius Kikutis, „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovas, sako, kad naujų ar prabangių automobilių remontas ir detalės dažnai kainuoja brangiau, o tuo pačiu rekordinės palūkanų normos riboja prieinamų finansavimo šaltinių pasirinkimą, tad, esant sudėtingai ekonominei situacijai, stebėtis, kodėl retas asmuo svarsto apie naujo automobilio įsigijimą ar netgi senojo keitimą naujesniu, nereikėtų.
„Pasaulyje sutrūkinėjus tiekimo grandinėms ir įsisiūbavus infliacijai, automobilių remonto įkainiai reikšmingai išaugo, taip pat brango ir „deficitinėmis“ tapusios automobilių atsarginės dalys. Atsižvelgiant į tai, kad gyventojų perkamoji galia taip stipriai neaugo, natūralu, jog gyventojai ieško galimybių sutaupyti, atideda didesnius pirkinius ateičiai“, – sako pašnekovas.
Seno automobilio vairuotojai nuostolių išvengia retai
Kylant automobilių ir jų remonto kainoms, transporto priemonės išlaikymas apskritai tampa vis didesne prabanga. Esant finansinių iššūkių, nemaža dalis automobilių savininkų ne tik atideda planus įsigyti naują transporto priemonę, bet ir stengiasi kaip įmanoma labiau „apkarpyti“ išlaidas, tad neretai atsisako ir, jų manymu, nebūtinų paslaugų.
„Kalbant apie automobilius, tokia paslauga neretai laikomas kasko draudimas. Augančios automobilių ir atsarginių jų dalių kainos neišvengiamai paveikė ir draudimo įkainius, tad dalis vairuotojų, kurie anksčiau turėtas senesnes transporto priemones drausdavo kasko draudimu, šio draudimo nusprendė atsisakyti. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai bandymai sutaupyti tampa meškos paslauga – įvykus eismo įvykiui vairuotojas ne visuomet turi pakankamai lėšų pats padengti pastaraisiais metais stipriai išaugusias remonto išlaidas, o tada atsiduriama sudėtingoje situacijoje“, – teigia A. Kikutis.
Tiesa, pastebima, kad vis dar nemažai senesnių transporto priemonių vairuotojų apskritai tiki mitu – neva kasko draudimas vertingas tik turint naują automobilį, o senesnių transporto priemonių arba nepatyrusiems vairuotojams tokio turėti neverta.
„Be jokios abejonės, kiekvienas renkasi pagal savo poreikius, tačiau svarbu nepamiršti, kad gerokai pabrango tiek senų, tiek naujų automobilių remontas bei jų detalės, todėl reikėtų įvertinti, ar nenumatytu atveju sugebėsiu pats padengti atsiradusius nuostolius. Jei ne – galbūt tokiu atveju reikėtų pasvarstyti apie kasko draudimo alternatyvas. Pavyzdžiui, jei įprastos apimties kasko draudimas per brangus, galima pasirinkti mažesnės apimties alternatyvų draudimą ir apsidrausti tik nuo pagrindinių ir skaudžiausių rizikų“, – paaiškino A. Kikutis.
Į vėžes sugrįžti gali būti sunkiau
Stebint sudėtingą ir užsitęsusią šių dienų ekonominę situaciją, didelių permainų automobilių rinkoje artimiausiu metu tikėtis neverta. Šis sunkmetis, anot V. Raudoniaus, gali turėti neigiamos įtakos naujų automobilių įsigijimui ateityje, tad transporto priemonių parkas dar kelerius metus gali išlikti kiek senesnis.
„Siekdami išvengti didelių finansinių įsipareigojimų, žmonės gali būti linkę ir toliau atidėti naujų automobilių įsigijimą. Ir net besikeičiantys įstatymai, pavyzdžiui, taršos mokesčio, akcizo augimas šiam procesui gali daryti menką įtaką. Juk besikeičiantys įstatymai žmonių pajamų nedidina ir automobilių neatpigina. Taigi, susiduriame su ta pačia problema, kuri yra lyg uždaras ratas – automobiliai brangsta, žmonės daugiau pinigų neturi, todėl negali pirkti naujesnių transporto priemonių“, – sako jis.
Čia V. Raudonius primena, kokias pasekmes ekonomikai turėjo 2008-ųjų krizė, po kurios tiek automobilių rinkai, tiek ir kitoms sritims atsistatyti prireikė nemažai laiko. Ekspertas svarsto, kad esant dabartinei situacijai automobilių rinkos atsistatymas gali užtrukti net ilgiau.
„Tuometė krizė buvo trumpesnė ir veikė staigiau – žmonės patyrė šoką, kai daugelis per trumpą laiką neteko pajamų ar santaupų. Ši krizė kur kas ilgesnė, o ir ją lėmė daug gilesnės priežastys – ji prasidėjo nuo pandemijos ir tęsiasi toliau dėl karo Ukrainoje, taigi, jau kone ketvirtus metus. Dėl infliacijos ir kitų priežasčių visos prekės, paslaugos, sykiu ir automobiliai gerokai pabrango. Dėl to ir automobilių rinkos atstatymas užsitęs kur kas ilgiau negu tuomet prieš penkiolika metų“, – sako V. Raudonius.