Komentuodamas šiuos eismo įvykius, Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas, pabrėžia esminį dalyką – nors automobiliams padaryta didelė žala, laimei, šių avarijų metu buvo išvengta žmonių aukų ir rimtų sužeidimų.
„Važiuojančio automobilio susidūrimo su briedžiu pasekmės gali būti labai skaudžios, tai galima prilyginti susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone. Suaugęs briedžio patinas sveria virš 500 kg, gyvūnas turi ilgas kojas, todėl smūgio į lengvąjį automobilį metu jis paprastai griūna ant variklio dangčio, o jei greitis pakankamai didelis – suskaldęs priekinį stiklą, gyvūnas patenka į automobilio saloną. Tai gali turėti tragiškų pasekmių vairuotojui ir priekyje sėdinčiam keleiviui“, − sako G. Petrikas.
Pasak eksperto, šių konkrečių susidūrimų su gyvūnais Vilniaus ir Trakų rajonuose metu automobiliai važiavo leistinu tam kelio ruožui greičiu, nurodo įvykyje atsidūrę vairuotojai, ir tai turėjo didelės įtakos jų saugumui. Be to, abu automobiliai buvo pakankamai nauji, 3–4 metų senumo, todėl geros būklės, technologiškai pažangūs.
„Skaudžiausios nelaimės nutinka tuomet, kai vairuotojai ignoruoja kelio ženklus, perspėjančius apie gyvūnų riziką kelyje, ir viršija leistiną greitį. Kelyje pamačius netikėtą kliūtį sureaguoti neretai būna per vėlu, ir susidūrimas tampa neišvengiamas“, − komentuoja „Lietuvos draudimo“ atstovas.
G. Petrikas pastebi, kad nepaisant įrengtų tvorų žvėrims sustabdyti ir pavojingų ruožų ženklinimo, automobilių susidūrimai su laukiniais gyvūnais šalies keliuose vyksta nuolat.
Praėjusiais metais „Lietuvos draudimas“ iš viso užfiksavo daugiau nei 1800 žalų, įvykusių dėl susidūrimo su į kelią išbėgusiais gyvūnais. Dažniausiai vairuotojai susiduria su stirnomis ir šernais, rečiau su briedžiais, elniais ir kitais gyvūnais.
Vidutinė išmoka už patirtą automobilio žalą susidūrimo su gyvūnu atveju siekia apie 2,5 tūkst. eurų, rodo bendrovės duomenys.
Anksčiau šiais metais atliktas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad trečdalis šalies gyventojų (34 proc.) arba asmuo iš jų artimos aplinkos yra bent kartą patekę į avarinę situaciją dėl į kelią netikėtai iššokusio žvėries. Daugiausia į šias situacijas rizikuoja patekti rajonų centrų ar kaimo vietovių gyventojai, rodo tyrimas.
G. Petrikas primena, kad norint išvengti susidūrimų su laukiniais žvėrimis, būtina laikytis šių saugumo priemonių:
Vairuotojai turi būti dėmesingi važiuodami užmiesčio keliais ar vietovėse, kuriose kelio ruožas kerta mišką ar atvirus laukus, ypač tamsiuoju paros metu, esant rūkui, darganai;
Ruožuose, paženklintuose kelio ženklu „Laukiniai gyvūnai“, važiuoti atidžiai, stebėti situaciją šalia kelio. Pamačius šalikelėje stovintį gyvūną, pro jį važiuoti itin atsargiai, nespausti garso signalo ir nemirksėti žibintais;
Gyvūnai per kelią dažnai bėga grupėmis, tad pastebėjus, kad priekyje kelią perbėgo vienas gyvūnas, būtina stipriai sulėtinti greitį ir tą vietą pravažiuoti labai lėtai;
Prisiminti, kad gyvūnų elgesys gali būti sunkiai prognozuojamas ir nenuspėjamas, ypač, jei jie apakinti transporto priemonių žibintų šviesos;
Vairuojant būtina pasirinkti saugų greitį, kad prireikus galėtumėte į iškilusią situaciją tinkamai sureaguoti, o jei iškils būtinybė – nedelsiant sustoti;
Žalas, patirtas susidūrus su žvėrimis kelyje, padeda amortizuoti savanoriškas (kasko) transporto priemonės draudimas.
