Šiuo metu vis dar galioja tvarka, kuria remiantis pirmosios pagalbos kursai yra privalomi asmenims norintiems įgyti teisę valdyti AM, A1, A2, A, B1, B2 ir BE kategorijų transporto priemones. 8 valandų pagrindinės programos kursai turi būti išklausyti dar prieš laikant teorijos ar praktikos egzaminus, tačiau vėliau tokia prievolė nenumatyta.
Tiesa, patys vairuotojai neslepia, kad dažnu atveju kurso išklausymas yra tik teorinis, mat praktikoje viskas vyksta kur kas greičiau – sumokėjus numatytą pinigų sumą uždedamas parašas, kad žmogus minimus kursus yra išklausęs, nors po to dažnas nė negali įvardyti, kokia yra privalomų pirmosios pagalbos kursų sudėtis.
Tikisi sumažinti mirčių keliuose
Julijanas Gališanskis, Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas, teigė, kad poreikis ir galimybės atnaujinti vairuotojų būtinosios pagalbos žinias kol kas yra ministerijos vidinės diskusijos objektas.
„Toks pakeitimas paliestų didelę dalį visuomenės, pirmiausiai vairuotojus, todėl jis galėtų būti siūlomas tik po detalios analizės ir pristatymo – nei vieno, nei kito kol kas nėra padaryta.
Motorinių transporto priemonių vairuotojai Vyriausybės nutarimu yra įtraukti į sąrašą asmenų, kurie privalo teikti pirmąją pagalbą, jeigu nelaimės vietoje atsidūrė šalia nukentėjusiojo. Žinios ir gebėjimai teikti pirmąją pagalbą, kuriuos vairuotojai įgyja vairavimo mokyklose, laikui bėgant užsimiršta, todėl Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo svarstyti galimybę tam tikru periodiškumu, pavyzdžiui, kas penkerius metus, atnaujinti vairuotojų žinias ir praktinius gebėjimus. Ar tokia tvarka būtų veiksminga ir kaip ji galėtų būti įgyvendinama praktiškai, paaiškės diskutuojant su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene“, – komentavo J. Gališanskis.
SAM atstovas aiškino, kad vairuotojai ir kiti eismo dalyviai gali jaustis saugiau žinodami, kad įvykus nelaimei sulauks pirmosios pagalbos nedelsiant, dar prieš atvykstant medikams.
Įvykus nelaimei ir patyrus kūno sužalojimų, svarbi gali būti kiekviena minutė. Laiku ir tinkamai sustabdytas kraujavimas ar atliktas gaivinimas gali išgelbėti žmogaus gyvybę. Pirmosios pagalbos įgūdžiai padeda mažinti mirtingumą keliuose ir kurti saugesnę eismo aplinką“, – pabrėžė SAM atstovas.
Klausimų kelia kursų kokybė
Pasiteiravus medikų, ar toks pakeitimas yra reikalingas, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties Tarnybos vadovas Mindaugas Kliukas neslėpė nusivylimo dabar esančia tvarka ir prasta pirmosios medicinos pagalbos kursų kokybe.
„Šie kursai tampa tiesiog kliūtimi įgaunant vairuotojo pažymėjimą. Žmonės tiesiog sumoka pinigus ir gauna pažymėjimą arba apie kursus papasakojama per keliolika minučių ir uždedamas parašas. Žmonės nieko neišmokomi, paleidžiami neturintys nei žinių, nei įgūdžių, o tai kelia pasipiktinimą“, – komentavo M. Kliukas.
Medikas teigė, kad kiekvienas išsilavinęs žmogus gyvendamas civilizuotoje visuomenėje turi mokėti atlikti elementarius gaivinimo ar kraujavimo stabdymo veiksmus. Vis dėlto, anot jo, situacija mūsų šalyje kiek kitokia ir realiai pagalbą suteikti gebančių vairuotojų nėra tiek daug, kiek norėtųsi.
„Kad reikia šiuos kursus dažninti, tai tikrai. Įgūdžius reikia lavinti, kad jie nepasimirštų. Tik bėda, kad dažnas vairuotojas neturi ką pamiršti, nes nuo pat pradžių nieko nemoka. 5 metų intervalas būtų minimalus, tačiau tai jau būtų geriau nei yra. Žinoma, bėda yra ir su pačių kursų kokybe – vairuotojai nieko neišmoksta. Tačiau jei toks žinių gilinimas būtų kokybiškas – valio, tuo labai džiaugtumėmės. Tam, kad žmogus išmoktų bent pagrindus, reikėtų mažiausiai 6 valandų intensyvaus darbo“, – komentavo M. Kliukas.
Pasikartoti atvyks nieko nemokantys
Saugaus eismo ekspertas ir „ARV-auto“ vairavimo mokyklos vadovas Valdas Šlepikas taip pat akcentavo, kad prieš pradedant kalbėti apie pakartotinus kursus, pirmiausia reikėtų išspręsti problemas kylančias dėl pagrindinio mokymo, mat dabar dažnas vairuotojas neva pagilinti žinių nuvyktų iš tiesų nieko nemokėdamas, nes, priešingai nei bandoma įtikinti, dar prieš įgyjant teisę vairuoti neįgijo pagrindiniame kurse numatytų žinių ir įgūdžių.
„Neabejotinai svarbu, kad vairuotojai mokėtų suteikti pirmąją pagalbą, tačiau dabar mes kalbame apie papildomus mokymus – kurso kartojimą, kai galbūt dažnas net pradinių mokymų nėra išklausęs ir nei tinkamų žinių, nei įgūdžių neturi. Pirmiausia derėtų išspręsti šių dienų egzistuojančias aptariamas problemas, o tik po to galvoti, ar kažką reikia kartoti kas 5 metus, ar ne. Tikrai norėčiau, kad jei man kas atsitiktų, šalia esantys sugebėtų tinkamai suteikti pirmąją pagalbą, ar bent žinotų, kaip situacijos nepabloginti, tačiau tuomet man kyla klausimas, kodėl tokia prievolė numatoma tik vairuotojams? Galbūt didžioji visuomenės dalis turėtų turėti tokių žinių ir įgūdžių“, – svarstė V. Šlepikas.
V. Šlepikas akcentavo, kad kalbant apie pokyčius, susijusius su pirmosios pagalbos kursais, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokios priemonės padėtų užtikrinti šių kursų kokybę, mat be to, net ir mokymo kartojimas neatneš jokios realios naudos.