Ukmergės g., Geležinio Vilko g., Ozo g., Kalvarijų g. T. Narbuto g., Oslo g., Pilaitės pr. yra pagrindinėse miesto susisiekimo ašys – per parą jas kerta iki 122 tūkst. transporto priemonių. Šiose gatvėse spūstys ypač išauga ryte ir vakare, kai daugelis vilniečių skuba į darbą ar grįžta namo.
„Juokaujame, kad Vilnius ne guminis ir tą geriausiai suprantame rugsėjį, kai sostinės gatvėse suintensyvėja spūstys. Prognozuojama, kad intensyviausias eismas vyks šiose sostinės gatvėse: Oslo g., Ukmergės g., Geležinio Vilko g., Ozo g., Kalvarijų g., Kareivių g., Olandų g., Pilaitės pr., T. Narbuto g., Ateities g., Antakalnio g., Laisvės pr., Savanorių pr., Nemenčinės pl., Tūkstantmečio g., Antakalnio g., Liepkalnio g., Žirnių g. ir Vakariniame aplinkkelyje“, – vardija JUDU Eismo valdymo centro vadovas Aleksej Apanovič.
„Vilniuje veikiančios adaptyvios eismo valdymo sistemos nuolat maksimaliai optimizuoja eismą ir mažina spūsčių trukmę. Spūsčių susiformavimui didžiausią įtaką daro gyventojai, kurie pakeitę kelionės įpročius, gali pakeisti ir situaciją sostinės gatvėse“, – papildo JUDU atstovas.
Alternatyvos: viešasis transportas ir mikrojudumas
Vilniečių rudenį laukia ir dar patogesnės kelionės viešuoju transportu. Iki rugsėjo Vilniaus gatvėmis jau riedės 22 nauji troleibusai. Taip pat nuo rugsėjo jau bus galima autobusuose ir troleibusuose bilietą įsigyti bekontakčiais būdais – bankine kortele ar išmaniais įrenginiais. Tai užtikrins greitesnį ir sklandesnį vienkartinių kelionės bilietų viešuoju transportu įsigijimą ir aktyvavimą.
Vilniuje nuo balandžio jau kursuoja naujas maršrutas – 123 numeriu pažymėtas elektrinis mažos talpos autobusas, kuris gerina susisiekimą vilniečiams ir miesto svečiams, vykstant iš Žemųjų Panerių į centrą, Lukiškių aikštės. link Planuojama, kad nuo rudens ir greitieji autobusai kursuos kiek dažniau.
Dar viena alternatyva automobiliui – judėjimas pėsčiomis ar mikrojudumo priemonėmis (dviračiais, paspirtukais). Darnus keliavimas tampa vis populiaresnis tarp miesto gyventojų, ypač centre. Per šį sezoną mieste atsirado 18 dviračių saugyklų, 475 dviračių stovų, buvo nutiesta 8 kilometrai dviračių takų bei paženklinta kryptinėmis lentelėmis beveik 13 km dviračių trasų. Išaugo ir dalijimosi platformų transporto priemonių skaičius – šiai dienai vilniečiai gali rinktis beveik 5 tūkst. el. paspirtukų ar dviračių kelionėms mieste.
Pokyčiai prisideda prie spūsčių formavimosi
Šiuo metu Vilniaus mieste vyksta kelių svarbių gatvių remonto darbai. Didžiausi eismo sutrikimai prognozuojami Kalvarijų g. atkarpoje nuo Upės–Žvejų sankryžos iki Žalgirio g., Buivydiškių g., Ozo g. dalyje nuo Buivydiškių g. iki Siesikų g. bei Nemenčinės pl. atkarpoje nuo Kairėnų g. iki Vilniaus miesto ribos, kur atliekami ilgalaikiai infrastruktūros darbai.
Rugpjūčio gale – rugsėjo pradžioje numatyti posūkiui į dešinę skirtų juostų pralaidumo didinimo darbai įrengiant sekcijas į dešinę šviesoforais valdomose sankryžose: Ulonų–Apkasų g., Žalgirio–Linkmenų g., Antakalnio–Šilo g., Ukmergės–Bieliūnų g., Nemenčinės–Svajonių g., Kalvarijų–J. Kazlausko g., Verkių–P. Lukšio g.
Rekomendacijos keliaujantiems automobiliu
Statistikos duomenimis, rugsėjo mėnesį eismo srautai Vilniuje išauga apie 20–30 proc. Tai lemia ne tik mokinių ir studentų grįžimas į sostinę, bet ir naujai atvykusių gyventojų gausa. Todėl itin svarbu planuoti keliones iš anksto ir rinktis patogesnius kelionės būdus.
Esant galimybei, rekomenduojama rinktis kelionės laiką ne piko metu, kaskart apsvarstyti kelionę automobiliu ir parkavimosi miesto centre laiką palyginti su kelione viešuoju transportu ar kita judėjimo mieste alternatyva. Dažnai alternatyvos automobiliui piko metu yra greitesnės, o ne piko metu dar ir ženkliai pigesnės.
„Norėdami sumažinti spūsčių riziką ir užtikrinti sklandų eismą, raginame vairuotojus laikytis kelių eismo taisyklių, nes transporto srautų jutikliai tinkamai fiksuoja tik pagal Kelių eismo taisykles važiuojančius eismo srautus. Jeigu transporto priemonė prieš sankryžą sustoja neprivažiavusi STOP linijos, kirtusi STOP liniją arba rikiuodamasi per ištisinę liniją, įranga tokios transporto priemonės gali neužfiksuoti, o žalias signalas gali neįsijungti, kol nebus aktyvuotas tas pats arba kitas jutiklis“, – dalinasi JUDU Eismo valdymo centro vadovas.
