Vairuotojai skundžiasi, kad patys pėstieji krenta ant automobilio. Pėstieji nenusileidžia – esą jų vairuotojai nepraleidžia net ir degant žaliam šviesoforo signalui.
Vienas neapsižvalgė, kitas nespėjo sureaguoti ir nelaimė jau užprogramuota. Automobilių susidūrimai su pėsčiaisiais šiems neretai baigiasi itin liūdnai. Paradoksas, bet dažnai pėstieji nukenčia būtent pėsčiųjų perėjose.
Kita bėda – reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Atrodo, čia viskas turėtų būti paprasta kaip 2x2, bet faktai byloja, kad nelaimės čia įvyksta dėl šviesoforo spalvų neskiriančių eismo dalyvių.
Laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ žurnalistus kartu išvažiuoti į gatves su nežymėtu automobiliu pakvietė Kauno kelių policijos pareigūnai. Taip bus galima greičiau pamatyti nedrausmingiausius.
Dainius Čebanauskas, Kauno VPK Kelių policijos valdybos 2 būrio vyr. patrulis, sako, kad pėstieji nepakankamai saugo save, nevertina situacijos.
Čia ant pėsčiųjų taip pat dažnai užvažiuojama kaip ir visoje Lietuvoje. Per ne visą šių metų pirmąjį ketvirtį Kauno apskrityje pusė eismo įvykiuose žuvusiųjų yra būtent pėstieji.
Siekdami labiau kontroliuoti situaciją, pareigūnai pasakoja pasitelkiantys ne tik viešą, bet ir neviešą arba mišrų patruliavimą. Ne vienas pažeidėjas gerokai nustemba, po kurio laiko gavęs neginčijamus savo pažeidimo įrodymus.
„Policijos pareigūnai kartais, apsirengę kaip civiliai su pritaisytomis vaizdo stebėjimo kameromis, filmuoja perėjas nuo tiltų, viadukų“, – sako Šarūnė Dzimidaitė, Kauno VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo sk. viršininkė.
Vygintas Lukošius, Kauno VPK Kelių policijos valdybos viršininkas, sako, kad tokios priemonės labai pasiteisina – kyla mažiau ginčų, nėra kontakto su pareigūnu, piktintis pažeidėjas gali tik sau.
„Mes neturime tikslo kažką nubausti, surinkti daugiau baudų. Prevencinėmis priemonėmis norime užkardyti nusikalstamą veiką, kad nereikėtų nubausti nė vieno eismo dalyvio“, – teigia V. Lukošius.
Ekstremalių situacijų mato kone kasdien
Pažeidėjų, kurie pėsčiųjų perėjose tik per plauką neparbloškia pėsčiųjų, kone kasdien mato ir „Regitros“ egzaminuotojai.
„Egzamino metu egzaminuojamasis sustoja praleisti pėsčiąjį, kuris stovi prie pėsčiųjų perėjos. Žmogus žengia į gatvę, o gretima eismo juosta vairuotojai važiuoja be sustojimo“, – pasakoja Aidas Urbonas, VĮ „Regitra“ specialistas.
Buvo daug ekstremalių situacijų, kai paskubomis teko spausti garso signalą, kad tik perspėtum vargšą pėsčiąjį, pasakoja A. Urbonas. Egzaminuotojas atkreipia dėmesį ir į kritinę pradedančiųjų klaidą, dėl kurios vairuotojo pažymėjimas taip ir liktų tik svajone.
„Dažniausiai su pėsčiųjų perėjomis susijusi klaida, kai siauresnėse gatvelėse yra pristatyta automobilių prieš pat pėsčiųjų perėjas. KET reikalauja: jei prieš pėsčiųjų perėjas yra stovintis automobilis, mes privalome sustoti, įsitikinti, ar nėra pėsčiųjų, ir tik tada pradėti važiuoti. Daugelis iš egzaminuojamųjų, jei padaro tą klaidą, dažniausiai neįsitikina ir važiuoja, nestoja“, – pasakoja A. Urbonas.
Nors būsimąjį vairuotoją visuomet stengiamasi išmokyti dėmesingumo, į kiekvieno mokinio kalį neįlįsi, sako ir vairuotojų mokytojas Ąžuolas Raškevičius. Jis įsitikinęs – jei pėstieji ir vairuotojai kliautųsi savo instinktais, problemų pėsčiųjų perėjose nekiltų.
„Jei mes vadovausimės savisaugos instinktu, visiems bus gerai. Neturėtų būti karo, turėtume vieni su kitais sutarti. O tas sutarimas paprasčiausiai atsiranda, jeigu mes laikomės KET“, – tęsia Ą. Raškevičius.
Jis svarsto, kad pasiūlymai apie didesnę pėsčiųjų atsakomybę gal ir ne iš piršto laužti. Kad ir svarstymai drausti pėsčiųjų perėjose kalbėti mobiliuoju telefonu.