Ginčas dėl paliktų dokumentų
Precedentą kuria Lietuvos aukščiausis teismas (LAT).
Vienoje byloje automobilio savininkas kreipėsi į teismą dėl draudiko atsisakymo sumokėti sutartyje sutartą išmoką po automobilio vagystės. Automobilis buvo pavogtas iš gyvenamajam namui priklausančios aikštelės. Pastaroji stebima vaizdo kameromis, aptverta metaline tvora, į kiemą galima įvažiuoti tik pro metalinius vartus.
Pagal sudarytą draudimo sutartį, transporto priemonė buvo apdrausta nuo visų rizikų, įskaitant ir vagystę. Apie įvykį automobilio savininkas pranešė policijai ir draudimo bendrovei, tačiau ši praėjus kelioms dienoms atsakė, kad draudimo išmokos nemokės, nes įvykis pripažintas nedraudžiamuoju.
Tokio sprendimo priežastis – vagystės metu transporto priemonėje buvo ir jos registracijos liudijimas. Kyla natūralus klausimas – kaip faktas, jog automobilio savininkas paliko dokumentus užrakintame automobilyje, susijęs su tuo, kad automobilis buvo pavogtas?
Draudimo bendrovė tai aiškino sutarties nuostatomis. Iš tiesų, automobilio savininko su draudiku sudarytoje sutartyje nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas toks įvykis ir transporto priemonių kasko draudimas neatlygina žalos dėl automobilio vagystės, jei transporto priemonėje buvo palikti automobilio dokumentai.
LAT tokiai sutarties nuostatai paprieštaravo – nenustatyta, kad registracijos liudijimo palikimas būtų turėjęs įtakos vagystės atsiradimui. Tai reiškia, kad vagystė būtų įvykusi nepriklausomai nuo to, ar asmuo paliko automobilio registracijos dokumentus transporto priemonėje ar ne.
Draudimo kaina gali keistis
Tiesa, kol kas galutinio sprendimo šioje byloje nėra.
„LAT pasisakė dėl esminio dalyko, kad turi būti analizuojamas taisyklių sąžiningumas ir paprašė apeliacinio teismo dar kartą išnagrinėti tą bylą. Tai yra, bylą sugrąžino į ankstesnės instancijos teismą.
Aukščiausiasis teismas nepriėmė sprendimo nei palankaus, nei nepalankaus. Jis galėjo panaikinti apeliacinio teismo sprendimą ir nuspręsti, kad žala turi būti atlyginta, arba galėjo palikti galioti apeliacinio teismo sprendimą. Šiuo atveju, jis pažiūrėjo plačiau ir pavedė apeliaciniam teismui išnagrinėti bylą iš naujo. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad reikia analizuoti ne tik faktą, bet ir pačias taisykles“, – sako Andrius Romanovskis, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.
Jo teigimu, kad minėta sąlyga dėl dokumentų draudimo sutartyse atsirado neatsitiktinai.
„Apeliacinis teismas daugiau aiškumo įneš į tuos santykius. Atsakys į klausimą, ar ta taisyklė nedrausti rizikos, kada dokumentai yra automobilyje, yra sąžininga ar nesąžininga.
Draudikai dar kartą kartoja, kad žmonės turi skaityti bent pagrindines sutarties sąlygas.
„Norėčiau akcentuoti klientams ateičiai. Jie turi skaitydami taisykles pažiūrėti nedraudiminius įvykius, turi juos įvertinti. Jeigu jie mano, kad kažkas jų specifikoje jiems yra labai svarbu, kalbėti su draudiku, kad tos rizikos nestandartinės papildomai būtų apdraudžiamos.
Kol kas nėra jokio sprendimo, bet rizikos didėjimas turi įtakos kainai. Tai yra bendras principas. Ar draudimas brangs? Negaliu pasakyti, konkurencija labai didelė. Kasko draudimo kainos taip pat nukrenta dėl konkurencijos. Klientai džiaugiasi, draudikai griebiasi už galvos. Tačiau toks yra konkurencijos dėsnis. Vienos taisyklės pasikeitimas, jei tu daugiau pasiimi rizikų, tai įtakos įmokų dydį. Rinkoje veikia devynios draudimo kompanijos, kurios draudžia šituo draudimu. Konkurencija labai didelė“, – DELFI teigė A. Romanovskis.
Sąlyga nesąžininga?
„Pats kaltas, kad pasirašei tokią sutartį. Apeliacinis teismas vadovavosi tokia logika“, – apie ankstesnę apeliacinio teismo nutartį pasakojo byloje klientui atstovavęs advokatų kontoros TRINITI advokatas Deivis Valiulis.
Tačiau LAT nusprendė, kad toks nutarimas turi būti peržiūrėtas. Esminis klausimas: ar reikalavimas automobilyje nepalikti dokumentų yra sąžiningas ir pagrįstas.
„Tokias, vartotojų atžvilgiu nesąžiningas sąlygas teismas turi vertintinti savo iniciatyva ir bet kuriuo atveju patikrinti, ar vartotojui primestos sąlygos yra sąžiningos, o ne automatiškai jas vertinti. LAT pasisakė, kad Apeliacinis teismas negalėjo apsiriboti formaliu dalyku, kad tokios sąlygos ir tiek. Teismas privalėjo įvertinti sąžiningumą. Kai įvertins sąlygos sąžiningumą, teismas pasisakys, ar ji gali būti taikoma“, – DELFI paaiškino D. Valiulis.
Dabar Apeliacinis teismas spręs, ar draudėjas galėjo koreguoti draudimo sąlygas. Tarkime, ar galėjo draudėjas sutikdamas mokėti didesnę įmoką pašalinti iš sutarties sąlygų punktą dėl paliktų dokumentų automobilyje.
„Visi supranta, kad vartotojas neturi objektyvių galimybių išsiderėti sąlygas tokias, kokios tiktų abiems šalims. Tokios sutartys vadinamos prisijungimo sutartimis, kai viena šalis kitai šaliai primeta savo pageidavimus. Kita šalis pasirinkimo neturi. Tuomet atsirado direktyvos ir valstybinių institucijų pareiga vertinti, ar sąlygos yra sąžiningos, kurias primeta stipresnioji sutarties šalis“, – teigė D. Valiulis.
Beje, šis teismo procesas svarbus ne tik draudžiant automobilius, bet ir iš esmės visose kitose sutartyse.
Tiesa, kol kas neaišku, kada Apeliacinis teismas imsis šios bylos. Pastebima, kad ir nelaukdamos Apeliacinio teismo verdikto kai kurios bendrovės jau dabar iš sutarčių šalina punktą, kad dokumentų palikimas mašinoje yra nedraudiminis įvykis. Tačiau tokiu atveju išmokos suma dalijama perpus.