„Nors navigacijos sistemos gali būti išties patogia pagalbine priemone keliaujant, tačiau pastebime tendenciją, kad pernelyg dažnai vaizdas navigacijos prietaiso ekrane vairuotojams ima kone atstoti realią situaciją už automobilio lango. Dažnai įsitraukus į navigacijos įrangos nurodymus pamirštama, kad pirmiausia būtina sekti kelio ženklus ir įvykius kelyje.
To nepaisant nutinka brangiai atsieiti galintys eismo įvykiai ar pažeidus taisykles vairuotojams tenka turėti reikalų su policijos pareigūnais“, – sako Raimondas Bieliauskas, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.
Anot draudimo eksperto, dėl neapdairaus naudojimosi navigacijos sistemomis Lietuvos vairuotojai į bėdą dažniausiai patenka užsienyje, kur vedini rodyklių ekrane ir kryptis diktuojančio balso įvažiuoja į jų transporto priemonėms nepritaikytus kelius, siauras gatveles ar pavojingas sankryžas.
„Turėjome ne vieną atvejį, kai Lietuvos vilkikų vairuotojai vadovaudamiesi navigacija atsiduria jiems neleistinose siaurose miestų gatvelėse ir neišsitekę važiuojamojoje dalyje apgadina šalia esančius pastatus, tvoras, žibintus ar kitas konstrukcijas. Nors tam tikrose vietovėse vilkikų ir sunkvežimių eismas būna draudžiamas, o apie kelio susiaurėjimą įspėja atitinkami ženklai, tačiau sutelkę dėmesį į navigaciją vairuotojai jų nepastebi“, – sako R. Bieliauskas.
Tuo metu saugaus vairavimo instruktorius ir patyręs lenktynininkas Artūras Pakėnas sako, kad navigacijos rodmenys vairuotojams neturėtų tapti šventa karve, o šia technologija naudotis saugiai reikia mokėti.
„Be jokios abejonės navigacija kelyje turėtų būti tik pagalbine priemone, neužmigdančia paties vairuotojo budrumo. Kad ir kokios išmanios šiandieninės technologijos atrodytų, už saugią kelionę ir prie vairo priimamus sprendimus yra atsakingas tik vairuotojas.
Saugiai naudotis navigacijos sistemomis reikia mokėti – gebėti nesutelkti viso dėmesio tik į ekraną, niekuomet neprarasti situacijos kontrolės ir matyti viską, kas dedasi kelyje. Reikia išsiugdyti įprotį informaciją iš navigacijos sistemos priimti neatitraukiant dėmesio nuo pagrindinės veiklos – saugaus vairavimo“, – sako A. Pakėnas.
Saugaus vairavimo ekspertas pažymi, kad vadovavimąsi navigacijos sistemomis palengvina daugelyje prietaisų galimi pasirinkti garsiniai nurodymai, kurie panaikina būtinybę prieš kiekvieną manevrą žvilgčioti į ekraną. Pats navigacijos prietaisas, anot A. Pakėno, automobilyje turėtų būti pritvirtinamas taip, kad į jį būtų patogu žvilgtelėti – nereikėtų nei pasilenkti, nei sukioti galvos. Geras techninis sprendimas, A. Pakėno manymu, yra, kai kelio kryptis rodoma kaip projekcija ant automobilio priekinio stiklo (angl. head-up display).
„Visuomet yra pravartu dar prieš pradedant važiuoti peržvelgti visą maršrutą, įsidėmėti svarbesnius posūkius ar sudėtingesnes sankryžas, taip pat pasitikrinti, ar navigacijos žemėlapiai yra atnaujinti. Per vėlai pastebėjus navigacijos žemėlapyje numatytą posūkį, nespėjus persirikiuoti į kitą eismo juostą, nereikėtų pavojingais manevrais paskutinę akimirką bandyti situacijos ištaisyti, o verčiau palaukti, kol sistema maršrutą perskaičiuos ir toliau važiuoti juo. Prireikus maršrutą pakeisti pačiam, visuomet tai daryti reikėtų saugiai sustojus“, – pažymi A. Pakėnas.
Buvęs lenktynininkas prisimena keliaudamas Romoje ir pats buvęs navigacijos pavojingai nuvestas į vienpusį priešingo eismo kelią. Tuomet nuo rimtesnio pavojaus ar policijos pareigūnų nuobaudos A. Pakėną išgelbėjo budrumas ir tinkamas situacijos kelyje skaitymas. Šių dviejų palydovų ekspertas ragina vairuotojus niekuomet nepamiršti – nei važiuojant su navigacija, nei be jos.