Naujausią statistiką, susijusią su gyvūnais eismo įvykiuose, išnagrinėję draudimo bendrovės BTA specialistai pastebi, kad šiemet sausio-rugsėjo mėnesiais vairuotojų patirta didžiausia žala siekė beveik 4 tūkst. eurų, kai tuo tarpu pernai fiksuota – 6 tūkst. eurų žala.
„Įvykių intensyvumui ir žalų augimui reikšmingą įtaką galėjo daryti dėl COVID-19 pandemijos pavasarį paskelbtas karantinas, kuris gerokai pristabdė žmonių gyvenimą ir padrąsino gyvūnus judėti. Eismo įvykių suvestinėse ir toliau pirmauja susidūrimai su stirnomis. Mūsų duomenimis, šiemet su jomis susidūrė 41 proc. tokį eismo įvykį patyrusių vairuotojų. Vis dėlto tenka pastebėti, kad šiemet dar nesulaukus sezoninės rudens gyvūnų migracijos piko, kuris dažniausiai fiksuojamas iki spalio vidurio, susidūrimų su gyvūnais skaičius jau pasiekė 80 proc. praėjusių metų lygio. Toks susidūrimų kiekis rodo, kad vairuotojai turėtų laukinei gamtai skirti kur kas daugiau dėmesio“, – sako draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Gyvūnai jau pradėjo judėti intensyviau. Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, vien per antrąją rugsėjo savaitę į eismo įvykius pateko 127 laukiniai gyvūnai. Pirmąją rugsėjo savaitę tokių atvejų užfiksuota gerokai mažiau – 84.
Pasak A. Žiukelio, susidūrimą su gyvūnu dažniausiai lemia aplinkybių visuma: tamsus paros metas, šalia miškų, krūmynų ar aukšta žole apaugusių ruožų besidriekiantis kelias, pasirinktas didesnis važiavimo greitis ar nepakankamas vairuotojų susitelkimas į vairavimą.
Nors pačios rizikingiausios vietos keliuose žymimos specialiu ženklu „Laukiniai gyvūnai“, tačiau žvėrys kelyje pasirodyti gali iš esmės bet kur. Ekspertas pastebi, kad pernelyg atsipalaiduoti nereikėtų ir šviesu paros metu, nes automobiliai susiduria ir su paukščiais, ir su naminiais gyvūnais – šie tampa papildomu netikėtumo faktoriumi.
„Be to, šiemet pasitaikė apmaudžių susidūrimų su gandrais. Šie paukščiai yra aktyvūs dienos metu, todėl sveikas atsargumas vairuotojams būtinas ir tada. Žinoma, gandrai jau išskrido, bet įprastai rišami ar aptvaruose laikomi naminiai gyvūnai lygiai taip pat gali išsprukti ir išbėgti į kelią – tokių atveju taip pat kasmet pasitaiko. Tikroji susidūrimų su gyvūnais statistika turėtų būti dar didesnė, nes kartais apie smulkius įvykius nėra pranešama ir jie į suvestines nepapuola“, – atkreipia dėmesį A. Žiukelis.
Gerokai mažiau susidūrimų šiemet užfiksuota su ypač pavojingais dideliais gyvūnais – šernais ir briedžiais. Palyginti nedaug eismo įvykių pasitaikė ir su lapėmis, zuikiais ir barsukais.
Kadangi gyvūnai į kelią puola netikėtai, vairuotojai paprastai juos pastebi pavėluotai, kai laiko ir erdvės manevrams iš esmės nebelieka.
„Gyvūnus trikdo eismo triukšmas, ryškios šviesos, todėl išbėgę į kelią jie gali elgtis visiškai neprognozuojamai. Nutinka ir taip, kad gyvūnai skersai kelio patraukia ne po vieną, o grupėmis, todėl jei pastebėjote į važiuojamąją kelio dalį išbėgusį žvėrį, jis gali būti nevienintelis. Neįmanoma atspėti, kuria kryptimi pasuks įsibaiminęs gyvūnas, todėl vairuojant reikėtų pirmiausiai patiems rinktis saugų greitį, atidžiau stebėti aplinką ir būti pasirengus reaguoti“, – pataria ekspertas.
Derėtų neužmiršti, kad po susidūrimo su gyvūnu savavališkai pasišalinti iš įvykio vietos negalima, jei buvo sužaloti arba žuvo žmonės, buvo apgadintos transporto priemonės, statiniai, kelio ženklai, atitvarai arba kiti kelio elementai. Susidūrus su gyvūnu pirmiausiai reikia įjungti avarinių šviesų žibintus bei pastatyti avarinį ženklą, kad kiti vairuotojai matytų nelaimės vietą. Jei įmanoma, automobilį vertėtų patraukti į kelkraštį. Prie gyvūno artintis nerekomenduojama, bet ir palikti jo tiesiog ant kelio ir paprasčiausiai nuvažiuoti – negalima.
„Prie gyvūno artintis nereikia, nes sužalotas jis pats gali sužeisti žmogų, o jei ir nejuda, negalima savo iniciatyva bandyti jį nutempti nuo važiuojamosios kelio dalies. Kvieskite policiją ir pareigūnai nuspręs, ką toliau daryti bei saugiai sureguliuos situaciją“, – sako A. Žiukelis.