Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis yra dažniausias ir tinka naudoti daugeliu atvejų. Kaip tiksliai veikia aušinimo skystis ir kaip žinoti, ar jis atlieka savo funkciją?
Ką daro aušinimo skystis?
Karštą vasaros dieną mūsų kūnas atsivėsina prakaituodamas. Variklis taip pat veikia panašiu principu. „Inter Cars Lietuva“ produktų grupės specialistas Algirdas Seilius teigia, kad aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos. Šiek tiek atvėsęs skystis pumpuojamas atgal į variklį kitam ciklui.
„Aušinimo skystyje esantis antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją. Jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Kaip minėta ankščiau, dažniausiai vanduo su antifrizu maišomas santykiu 50:50, nes toks santykis užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Tačiau jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo – aukštesnė, tačiau tai tikrai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai“, – aiškina A. Seilius.
Kas nutiktų varikliui be aušinimo skysčio?
Statistika rodo, kad 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. Dėl degimo proceso automobilio variklyje temperatūra kyla itin sparčiai, todėl jei aušinimo sistemos nebūtų, greitai perkaistų ir sugestų svarbiausi automobilio komponentai.
„Inter Cars Lietuva“ atstovas pabrėžia, kad antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos. Vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais. O žiemą vien vandeniu užpildyta sistema bus neatspari užšalimui, todėl gali sutrikti jos veikimas.
„Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2–3 metus, o „VW G12+“ – tik kas 5–6 metus“, – sako A. Seilius.
Taip jau istoriškai susiklostė, kad „Volkswagen“ gamintojo sukurti nuosavi aušinimo skysčio standartai tapo bendriniais ženklais nurodančiais aušinimo skysčio tipą, o neretai ir paties skysčio spalvą, kas beje, nėra teisinga.
Skirtingų aušinimo skysčių maišymas
Šiandieninėje aušinimo skysčių standartų įvairovėje pasiklysti gali kiekvienas. Todėl labai dažnai kyla klausimas ar galima aušinimo skysčius maišyti tarpusavyje? Geriausiai, žinoma, yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių. O jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus. Šį darbą geriau patikėkite atlikti kvalifikuotam mechanikui, kuris turi tam reikalingą įrangą ir neišpils panaudoto skysčio į kanalizaciją, arba dar blogiau, – „už kampo“.
„Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, galimas ir kitas variantas. Visada stenkitės papildyti aušinimo sistemą tik tokio tipo skysčiu kuris yra rekomenduojamas jūsų automobilio gamintojo arba tokiu, kuris jau yra supiltas į jūsų automobilio aušinimo sistemą“, – teigia A. Seilius.
Tačiau kaip elgtis jeigu nežinote kas supilta sistemoje, o ją papildyti žūtbūt reikia? Išeitis vis tik yra. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų. Siūlome pasitikrinti kurių tipų skysčius galima saugiai maišyti, o kurių verčiau nemaišyti.