Viena bjauriausių Lietuvoje automobilių ligų ėda tyliai: specialistai akcentuoja profilaktiką

Artėjant žiemai vairuotojai turėtų susimąstyti apie vieną, iš išorės rečiau pastebimą, tačiau Lietuvoje labai dažną automobilių „ligą“ – koroziją. Specialistai sako, kad mūsų šalies klimatas yra ypatingai tinkamas tokios problemos paplitimui. Kaip reikėtų elgtis norint išvengti rūdžių, dažų skilinėjimo ir kitų kėbulo pažeidimų?

Reguliariai lankytis pas specialistus

Antikorozinio automobilių centro „Makvis“ vadovas Kęstutis Mikučionis sako, kad galimybės pačiam vairuotojui pasirūpinti automobiliu dėl korozijos – labai minimalios. Pasak profesionalo, nekvalifikuoti specialistai, tiesiog neturi specialios įrangos ir įgūdžių tokiam darbui atlikti.

„Čia tas pats, kaip su žmogaus sveikata – galim tik profilaktiškai tuo pasirūpinti, tačiau jeigu jau sergam, tai reikia eiti pas gydytoją. Tas pats ir su automobilių korozija. Papildomo antikorozinio padengimo technologijos ir gimė iš to, kad pats žmogus kokybiškai to padaryti negali“, – sako profesionalas.

Jam pritaria ir kito automobilių padengimo darbus atliekančio centro „Antikorozinis.lt“ specialistas Darius Glinskis, kuris sako, jog bent jau apžiūrai, reikėtų apsilankyti kas 4-5 m.

„Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse yra privaloma apsilankyti antikorozinėse stotyse kas ketverius metus. Specialistai pakonsultuoja, pataria. Tas pats ir Lietuvoje, bent jau profilaktiškai patikrinti automobilį tikrai reikėtų“, – sako D. Glinskis.

Idealios korozijos sąlygos

Specialistai sutaria, kad Lietuvos klimatas yra labai palankus formuotis rūdims.

„Galima sakyti, kad dabar yra pats paslaugos pikas. Rudenį, kai oras suprastėja, žmonės pradeda galvoti apie savo automobilio būklę, nes atėjus lietuviškoms žiemos, kai lauke temperatūra šokinėja nuo pliusinės iki minusinės, suaktyvėja korozija“, – sako K. Mikučionis.

D. Glinskis išskiria tris svarbiausius faktorius plisti korozijai.

„Visu pirma tai blogas oras ir jame esanti cheminė sudėtis. Specialistai nustatė, kad Klaipėdoje ir Vilniuje yra prasčiausia oro kokybė. Kitas dalykas yra staigi klimato kaita – naktį pašąla, diena vėl sušyla. Tai labai puiki terpė formuotis korozijai. Na, ir žinoma, keliuose barstomos druskos. Tai veiksmai, kurių negalime pakeisti, tačiau galime kontroliuoti, saugodami savo automobilį“, – sako specialistas.

Pasak jo, sveikiausi automobiliai rieda kaimeliuose, toliau nuo miesto, kur švaresnis oras ir nėra barstoma tiek druskų.

„Visiškai sustabdyti prasidėjusios korozijos jau neįmanoma. Ją galime tik prislopinti, arba kaip mes sakome – užkonservuoti. Atlikus antikorozinį automobilio padengimą, apie 85 proc. sumažėja korozijos plitimas, o tai yra labai geri skaičiai“, – teigia D. Glinskis.

Specialistas griauna mitą, kad lauke laikomi automobiliai rūdija greičiau.

„Kaip tik lauke laikomas automobilis vėdinasi maksimaliai. Jei ant išorės lyja, tai dar nėra taip svarbu. Daug svarbiau, kad vidinės ertmės, arkos, dugnas, važiuoklė liktų sausos. Tie automobiliai, kurie yra laikomi garažuose, atvažiuoja ypatingai sukirmiję dėl didelės drėgmės ir dėl to, kad nėra geros ventiliacijos. Atvažiavus iš lauko ir prigaudžius daug kondensato, uždaroje patalpoje jis užsilieka“, – sako D. Glinskis.

Kaip vyksta „gydymas“?

„Pirmiausia automobilis ir jo dugnas yra plaunamas aukšto slėgio vandens srove su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, po to džiovinamas, tada yra nurenkami visi apsauginiai aerodinaminiai automobilio skydai, kurie mažina kuro sąnaudas, didina aptakumą, tačiau yra papildoma terpė atsirasti korozijai. Vėliau dugnas yra gruntuojamas, o uždaros ertmės, kurios paprastai sunkiai pasiekiamos, dengiamos specialiomis medžiagomis“, – pasakoja K. Mikučionis.

„Naudojame specialias schemas, kurios parodo kiekvieno automobilio ertmes, panašiai kaip rentgeno nuotrauka, o tada yra naudojamos specialios medžiagos ir antgaliai, būtent tai vietai pasiekti. Statramsčiai, slenksčiai, durų vidiniai paviršiai, rėmai – tai tos vietos, kuriose į vidų yra purškiamos medžiagos“ – aiškina profesionalas.

Pasak K. Mikučionio, yra žmonių, kurie labai myli savo automobilius, jai rūpinasi ir savo garažuose užsiiminėja tokiomis procedūromis, tačiau kokybiškai padengti automobilį reikia gerų sąlygų, įgūdžių bei žinių.

„Mes tikrai nerekomenduojama patiems žmonėms užsiiminėti šiais procesais, nes tų pačių sąlygų neturėjimas ar sugebėjimų trūkumas atves prie to, kad bus tiesiog veltui išleisti pinigai. Žmogus apgaus pats save, o automobilis taip ir nebus iki galo kokybiškai apsaugotas“, – sako specialistas.

Kuo visgi gali pasirūpinti vairuotojai?

Pasak K. Mikučionio, vienas iš dalykų, kurį pats žmogus gali daryti po profesionalaus antikorozinio padengimo – stebėjimas.

„Žmonės važinėja įvairiai. Vieni automobilį naudoja rečiau, kiti dažniau, dar kiti kaip darbinį arkliuką – ir po miestą, ir po miškus. Tai tas stebėjimas, žinoma kiek leidžia galimybės, būtų ar automobilio apsauginė danga nėra pažeista. Pavyzdžiui, užvažiavimas ant kelmo ar kokio iškilimo, įvažiavimas į gilias provėžas, kai nuo matomo paviršiaus nubraukta danga. Tai tokiu atveju, jei yra galimybė pasikelti automobilį ir toje vietoje, kur akivaizdžiai nėra dangos, užpurkšti su aerozoliu,“ – sako specialistas.

Kitas dalykas, kurį gali atlikti pats žmogus, pasak profesionalo, yra plovimas.

„Tai reikėtų daryti ypatingai žiemos metu. Mūsų kelių priežiūrai yra naudojamas dešimtys tūkstančių tonų druskų, mišinių ir tirpalų, todėl visada reikia stengtis, kad liktų kuo mažiau druskų ant automobilio kėbulo“, – pataria K. Mikučionis.

„Pusiau juokais, pusiau rimtai galėčiau pasakyti, kad ryte įsėdus į automobilį ir važiuojant į darbą, nereikėtų naudoti šildymo sistemų. Per naktį automobilis būna sušalęs, įjungus šildymą – pakyla temperatūra ir pradėjus važiuoti, vidinėse ertmėse susirenka kondensatas, pradeda rasoti ir atsiranda sąlygos korozijai“, – pasakoja D. Glinskis.

Nesusigundykite pigia paslauga

K. Mikučionis atkreipia dėmesį, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie apgaulės būdu siekia iš vairuotojų pasipelnyti.

„Dabar rinkoje yra tokių žmonių, kurie siūlo pigiai atlikti antikorozinį padengimą. Jei tokia paslauga kainuoja mažiau nei 200 Eur., reikėtų susimąstyti ar tikrai ten profesionalai dirba, nes dabar kiek mes pastebėjome, tai yra mėginama prisitaikyti prie žmonių galimybių, finansų ir sakoma, kad bus padaryta „pigiai ir greitai“, – pasakoja K. Mikučionis.

Anot specialisto, jie ne tik, kad neatlieka visų reikiamų procedūrų paruošiant automobilį, tačiau purškia vieną ir tą pačią medžiagą tiek dugnui, tiek uždaroms ertmėms, nors privaloma naudoti skirtingas.

„Dabar matome, kad siūlo viena „universalia“ medžiaga atlikti visus purškimus. Tai čia yra tikrų tikriausias žmonių apgaudinėjimas“, – piktinasi K. Mikučionis.

„Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet gauti kokybišką paslaugą, o ne važiuoti į paprastus autoservisus, kur keičia ratus ar taiso kitus gedimus ir tuo pačiu, su pigiomis medžiagomis, padaro antikorozinį padengimą“, – pataria D. Glinskis.

Nelaukite kol bus per vėlu

D. Glinskis aiškina, jog iš išorės automobilis pradėti natūraliai rūdyti negali. Pasak specialisto, visas korozijos procesas prasideda nuo uždarų ertmių, kurios paprastai nėra matomos, o kai prieš savo akis jau pamatome ant automobilio kėbulo rūdis ir kitus pažeidimus, tai jau paskutinė korozijos stadija.

„Automobilis, atvirkščiai nei žuvis, kuri pradeda pūti nuo galvos, rūdija nuo galo, apačios ir pereina į viršų. Galinės arkos, slenksčiai, sparnai. Dažnai matome ant galinių sparnų iššokusius burbuliukus, pakilusius dažus. Tai jau įsisenėjusios korozijos padariniai“, – teigia specialistas.

K. Mikučionis sako, kad žmonės apie savo automobilius turi žinoti tiek pat, kiek ir apie savo sveikatą.

„Mūsų ilgaamžiškumas priklauso nuo mūsų mitybos, aktyvumo ir t.t. Tas pats ir tu automobiliu. Reikia žinoti, kokios tavo automobilio silpnybės ir stiprybės, jį prižiūrėti, karts nuo karto tikrinti ir visada stengtis užbėgti „ligai“ už akių, o ne bandyti gelbėti automobilį tada, kai visa išorė nusėta rūdimis“, – pataria profesionalas.