Atrodytų lyg sutapimas, tačiau po DELFI užklausos apie netinkamą situaciją vienoje pagrindinių sostinės gatvių, redakcijos fotografai užfiksavo ir netinkamų ženklų keitimo darbus.
Nesupranta, kuo vadovautis
„Važiuoji ir supranti, kad netikėtai atsidūrei visiškai ne toje juostoje, kurioje turi būti: tenka kirsti arba ištisinę liniją, arba bandyti įsisprausti ten, kur jau pilna kitų automobilių“, – patirtimi dalinosi vilnietis Ramūnas.
Vyras važiavo pagal tvarką, kurią nurodė ant tilto sukabinti kelio ženklai. Tai yra, važiuoti žiedo link galima tik pirmąja eismo juosta, o priartėjus prie žiedo išsišakojime buvo galima rinktis, kuri juosta reikalinga.
„Važiuodamas mačiau naują ženklinimą ant kelio, leidžiantį žiedo link sukti ir iš antrosios, kairiau esančios, eismo juostos. Ir dalis vairuotojų, pastebėję tokį ženklinimą, nė nesusimąsto, kad vadovautis reikėtų senaisiais ženklais, kuriems teikiama pirmenybė. Įdomu, jei automobiliai susidurtų, kaip tokią situaciją spręstų pareigūnai“, – svarstė Ramūnas.
Panašią situaciją užfiksavo ir DELFI. Nors dauguma vairuotojų laikėsi senosios tvarkos ir vadovavosi ant tilto kabančiais ženklais, atsirado ne vienas, nusprendęs žiedo link važiuoti remdamasis ant kelio nupieštu ženklinimu. Visgi remiantis Kelių eismo taisyklėmis (KET), jei ženklinimas ant kelio ir kelio ženklai skiriasi, vadovautis reikėtų būtent kelio ženklais.
Vairuotojams tenka spręsti rebusus
Artūras Pakėnas, vairavimo mokyklos VšĮ „Amplius.lt“ vadovas ir saugaus eismo specialistas, sutiko, kad eismo juostose nubraižyti ženklai prieštarauja tiems, kurie sukabinti, ir vadovautis derėtų būtent kabančiais.
„Dabar vairuotojai turi spręsti rebusus, galvoti, kaip reikia važiuoti. Vieni važiuos pagal taisykles, kiti – paskutinę akimirką pastebės, kad yra netinkamoje juostoje, ir bandys manevruoti“, – stebėjosi patyręs instruktorius.
Didžiausią nuostabą jam kelia tai, kad planuodama eismo pokyčius, Vilniaus savivaldybė nesugeba organizuoti darbų taip, kad visi jie būtų padaryti vienu metu. A. Pakėnas priminė estakadą, esančios prie vadinamojo verslo trikampio ir leidžiančią iš Geležinio Vilko gatvės atvažiuoti tiesiai į J. Jasinskio gatvę, statybas.
„Ten gal keturis kartus turėjo keisti ženklus, galiausiai net policija turėjo įsikišti, kol sugebėjo pastatyti tinkamus ir teisingus. O žmonės kasdien daužė automobilius“, – kalbėjo instruktorius.
Anot jo, vertinant ir šią situaciją atrodo keista, kad perdažant juostas ir keičiant eismo tvarką, neatrandama laiko darbų užbaigti ir pakabinti tinkamus ženklus.
„O vėliau kyla sumaištis gatvėje, avarinės situacijos, žmonės blaškosi. Jei darbai būtų atliekami laiku, to nebūtų“, – akcentavo pašnekovas.
Teisinasi, kad darbai nepabaigti
Vilniaus miesto savivaldybės DELFI atsiųstuose atsakymuose nurodoma, kad išplatinus Geležinio Vilko gatvės važiuojamąją dalį, buvo pradėtos ženklinti eismo juostos. Norint išvengti spūsčių pagrindinėse miesto gatvėse, ženklinimo darbai buvo atliekami naktį arba ne piko metu, savaitgaliais.
Savivaldybė pabrėžė, kad gatvės ženklinimo darbai dar nėra baigti.
„Darbai vykdomai palaipsniui, todėl eismo tvarka bus nustatyta artimiausiu metu: pakeičiant kelio ženklus ir baigiant horizontalaus ženklinimo darbus“, – akcentuojama savivaldybės atsakyme raštu.
Ne pirmas kartas
DELFI primena, kad tai – ne pirmas kartas, kai Vilniaus savivaldybė sulaukia kritikos dėl iki galo nepabaigtų darbų. DELFI skaitytojams užkliuvo perbraižytos eismo juostos „Pedagoginio“ žiede. Tąkart kritikos sulaukė nesaugios perėjos, taip pat – niekaip nuo automobilių neatskirtos užbrūkšniuotos zonos. Minėtu atveju savivaldybė taip pat ramino, kad eismo tvarka dar bus koreguojama.
Kritikos sulaukė ir sostinėje Pelesos gatvės remontą vykdžiusi UAB „Grinda“. Keli ratus gatvėje su nufrezuotu asfaltu prasikirtę vairuotojai skundėsi, kad tokios būklės keliu yra priversti važinėti kone mėnesį, mat darbai sustojo. Tąkart „Grindos“ specialistai akcentavo, kad darbai užtruko, mat jų pajėgų prireikė remontuojant kitas, didesnio intensyvumo, gatves.