Išskyrė vieną gatvę
Žvėryno gyventojai teigė, kad didžiausią pasipiktinimą sukėlė pokyčiai, kurių metu, niekada dideliu eismo srautu nepasižymėjusi Malonioji gatvė buvo išskirta iš aplinkinių ir būtent joje, vietoje buvusios žalios automobilių stovėjimo zonos, kurioje tekdavo mokėti 30 centų už valandą, buvo įvesta raudonoji, kurioje pastačius automobilį už valandą reikia mokėti 1,50 Eur.
„Žvėryno rajone Malonioji g. yra išskiriama iš viso Žvėryno gatvių ir iš žalios parkavimo zonos patampa raudona. Kas gali atsakyti dėl kokių priežasčių ir kaip šioje vienoje, Žvėryno rajono gatvėje, išaugo automobilių srautai, kad net buvo praleista tarpinė geltona zona? Akivaizdu, tai yra subjektyvu, o šiuos subjektyvius tyrimo rezultatus pateikė savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Lygiai taip pat subjektyvu kaip ir su Suvalkų gatvės atveju, kai ji iš žalios zonos staiga patapo raudona zona“, – laiške atsiųstame „Delfi“ redakcijai pasipiktinimo neslėpė vilnietis Jonas.
Vilnietis pasakojo, kad dėl zonų nustatymo tvarkos gyventojai jau kreipėsi į savivaldybę, o iš ten sulaukė atsakymo, jog tokį sprendimą priima Vilniaus miesto savivaldybės taryba, todėl administracija dėl to nieko negali padaryti.
Gyventojai įsitikinę, kad nustatant miesto zonas neišvengiama subjektyvumo, tačiau Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ Jonui pateikė atsakymą, kad subjektyvumo nėra, o parkavimo zonos nustatomos atsižvelgiant į gatvių užimtumą.
„Užimtumo tyrimai priklauso nuo daugybės faktų ir tais faktais galima labai ir labai puikiai varijuoti, kas galimai ir vyksta“, – laiške rašė Jonas.
Įvertino aplinkybes
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU) judumo ekspertas Tomas Nickus teigė, kad Maloniojoje gatvėje buvo įvesta žalioji rinkliavos zona siekiant prioritetą skirti gyventojams, kadangi pačioje gatvėje nėra komercijos ar kitų traukos objektų. Vis dėlto, anot jo, gatvė nuolat buvo užstatoma Upės gatvėje esančių ofisų darbuotojų automobiliais, tad siekiant atlaisvinti stovėjimo vietas, kad jomis galėtų naudotis gyventojai, Maloniosios gatvės rinkliavos zona buvo suvienodinta su Upės gatvės zona.
Paklausus, pagal kokius kriterijus nustatoma, kokios rinkliavos zonos turi būti atitinkamose miesto vietose, T. Nickus teigė, kad tai daroma įvertinus aplinkybių visumą.
„Rinkliavos zonų, kuriose taikoma vietinė rinkliava, ribos nustatomos ne tenkinant konkrečių subjektų poreikius, o sistemiškai įvertinus savivaldybės funkcijų ir aplinkybių visumą, kaip, pvz., mažinama oro tarša ir triukšmas mieste, gerinama aplinkos ekologinė būklė, atlaisvinamos stovėjimo vietos gyventojams, daugiau erdvės pėstiesiems ir dviratininkams, trumpėja laikas laisvos stovėjimo vietos paieškai, efektyviau išnaudojama miesto infrastruktūra, skatinami alternatyvaus keliavimo būdai. Apibendrinant – rinkliavos zonų ribos nustatomos pagal teritoriją, atsižvelgiant į joje esančius traukos objektus, parkavimo vietų paklausą“, – komentavo T. Nickus.
Judumo ekspertas taip pat papildė, kad rinkliavos zonos nustatymas yra susijęs su teritorija ir vietų paklausa. Anot jo, pavyzdžiui, jeigu šalia žaliosios zonos yra raudonoji zona, tai siekiant valdyti parkavimo srautus ir mažinti parkavimo poreikį, tikslingiau yra suvienodinti zonas.
„Vietinės rinkliavos zonos koreguojamos pagal miesto Tarybos patvirtintus kriterijus, t. y., kai užimtumas piko metu viršija 85 proc. ribą, yra teikiami siūlymai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rinkliavos zonų korekcijų. Naujausi pokyčiai buvo patvirtinti Vilniaus miesto Taryboje ir etapais įsigaliojo nuo š. m. liepos 1 dienos“, – aiškino judumo ekspertas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą gatvėje, patenkančioje į apmokestintas rinkliavų zonas, turi teisę įsigyti ilgalaikį gyventojų parkavimosi leidimą. Pašnekovas aiškino, kad apmokestintoje teritorijoje esančios gyvenamosios paskirties patalpos, kuriai suteiktas unikalus numeris, adresu gali būti išduodami ne daugiau kaip du gyventojo leidimai. Jie išduodami metams arba pasirinktam mėnesių skaičiui.
„Įvedant naujas rinkliavos zonas atsižvelgiama ir į gyventojų prašymus, tad tikrai kviečiame gyventojus teikti prašymus įvesti vietinę rinkliavą už stovėjimą, ten kur jie susiduria su parkavimo vietų trūkumo problemomis.
Teikiant siūlymus dėl rinkliavos zonų korekcijų atsižvelgiama ne tik į gyventojų nuomonę, bet ir į stovėjimo vietų užimtumo tyrimo duomenis. Gyventojai, kurie susiduria su parkavimo problemomis kiemuose, kur nėra suformuoto žemės sklypo, gali kreiptis į SĮ „Susisiekimo paslaugas“ dėl vietinės rinkliavos įvedimo, taip iš kiemų pašalinant pašalinį transportą“, – aiškino T. Nickus.