Vilniaus miesto savivaldybė kovo 20 d. paskelbė, kad į 15 sostinės sankryžų grįžta žaliosios rodyklės, kurios 2019 m. buvo pakeistos sektoriniais šviesoforais. Po šio pakeitimo žaliųjų rodyklių kiekis sostinėje padidės iki 21.
Nors prieš penkerius metus šių rodyklių panaikinimas vairuotojų buvo įvertintas neigiamai, dabar ekspertai sako, kad jų grąžinimas į kelius nebūtinai yra sveikintinas sprendimas.
„Iš pradžių daug metų gyvenome su lentelėmis. Dabar kurį laiką pagyvenome su papildomomis šviesoforo sekcijomis. Bet nelabai kas pasikeitė nei avaringumo, nei spūsčių požiūriu. Manau, kad didžiausią grėsmę eismo saugumui kelia dažni, ne visada pagrįsti eismo organizavimo tvarkos pakeitimai, nes vairuotojai pradeda painiotis“, – neapsisprendimą dėl lentelių ir šviesoforo sektorių vertina Andrius Žiukelis, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
Tikslas – modernizuoti
Transporto kompetencijų agentūra (TKA), atsakinga už eismo saugos valdymą, nurodo, jog atsisakant žaliųjų lentelių buvo siekiama modernizuoti eismo valdymą.
„Sektoriniai šviesoforai yra šiuolaikiškas ir modernus eismo organizavimo sankryžose sprendinys. Papildoma sekcija posūkiui į dešinę yra saugesnė „žaliosios lentelės“ alternatyva. Problemos eisme kyla tuomet, kai sankryžos šviesoforai nėra modernizuojami ir jų valdymas neatitinka realių eismo sąlygų“, – argumentuoja TKA komunikacijos vadovė Živilė Burdaitė.
Dar 2014 m. publikuotu tyrimu TKA pateikė pavyzdžius, kada dėl žaliųjų rodyklių naudojimo gali kilti grėsmė eismo saugumui. Ypač – pėstiesiems, kurie gana dažnai dėl šių rodyklių negali pasinaudoti pirmumo kirsti gatvę teise, net jei dega žalias pėsčiųjų šviesoforo signalas. Taip pat agentūra šiame tyrime pateikė argumentus, dėl ko žaliosios lentelės ne didina, o mažina automobilių eismo pralaidumą sankryžose.
Tiesa, A. Žiukelis akcentuoja, kad dėl pakeitimų būta nesusipratimų ir eismo įvykių.
„Draudimo bendrovei teko nagrinėti įvykių, kurių priežastis buvo papildomų šviesoforo sektorių atsiradimas. Pavyzdžiui, kažkas staigiai stabdė, nors galėjo važiuoti, o iš paskos važiavęs vairuotojas į jį atsitrenkė ir iškėlė klausimą dėl įvykio kaltininko nustatymo. Panašu, kad dalis vairuotojų ne tik buvo pamiršę seniai galiojančias judėjimo sankryžose taisykles, bet ir į žiniasklaidos akcentuotus pokyčius nekreipė dėmesio“, – teigia jis.
Jis priduria, kad draudimo bendrovei nagrinėjant nukentėjusių asmenų bylas, akivaizdu, kad vienas iš tikslų – sumažinti sužeistų pėsčiųjų prie sankryžų – irgi nebuvo pasiektas.
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – savivaldybių atstovai yra teigę, kad ir sulaukia miestelėnų skundų, ir patys pastebi, kad kai kuriose vietose, kur žaliosios lentelės pakeistos sektoriniais šviesoforais, sankryžų pralaidumas eismui sumažėjo. Dėl to ruošiami sąrašai sankryžų, į kurias bus siekiama grąžinti senąjį eismo reguliavimo būdą – rodykles.
Kilo nepasitenkinimas
TKA pripažįsta, kad 2019 m. pabaigoje žaliąsias lenteles pradėjus keisti sektoriniais šviesoforais kilo vairuotojų nepasitenkinimas. Šie tikino, kad sankryžose pradėjo kauptis transporto spūstys. Tad agentūra priėmė sprendimą grąžinti žaliąsias lenteles, tačiau ne visur.
TKA savivaldybių prašymus grąžinti žaliąsias lenteles vertina individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos sankryžos transporto srautus, krovininio transporto, pėsčiųjų kiekius.
„Pažymėtina, kad dažniausiai grąžinti lentelę yra leidžiama ten, kur nėra galimybės įrengti papildomą šviesoforo sekciją arba jos įrengimas pablogins sankryžos laidumą“, – svarstymo kriterijus apibrėžia Ž. Burdaitė.
Po tokių svarstymų, kaip nurodoma TKA svetainėje, jau priimti sprendimai visoje Lietuvoje grąžinti 193 rodykles. Iš jų Vilniuje – 31. Palyginimui, Klaipėdoje – 35, Kaune – tik 6.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybė skelbia apie sankryžas, kuriose grąžintos žaliosios lentelės, o TKA informuoja apie konkrečias kiekvienos sankryžos kryptis. Pavyzdžiui, dėl vienos Metalo ir Geologų gatvių sankryžos Vilniuje TKA priėmė keturis atskirus sektorinių šviesoforų keitimo žaliomis lentelėmis sprendimus.
Įdomu tai, kad TKA, paraiškas koreguoti eismo organizavimą apsvarstanti per 20 dienų, per visus 2023 m. suderino tik 4 pakeitimus, o per beveik tris 2024 m. mėnesius – jau 51.
Kiekvienoje ES šalyje – savaip
Jeigu Lietuvoje eismo organizavimo tvarka kinta kas kelis metus, tai keliaujant po Europą eismo tvarka ir taisyklės gali keistis kas kelias valandas – pakanka kirsti valstybės sieną. Mat posūkio dešinėn reguliavimo klausimas bemaž kiekvienoje Europos valstybėje sprendžiamas individualiai. Rasti identišką posūkio dešinėn sankryžoje taisyklių rinkinį dviejose ES valstybėse būtų sudėtinga. Gausu ir kitų kelio ženklų, žymėjimo, eismo taisyklių skirtumų.
„Tai, kad kelių eismo taisyklės skirtingose valstybėse yra nevienodos, yra iš principo negerai. Tai kelia sumaištį, didina vairuotojo klaidų ir nemalonių kontaktų su policijos pareigūnais riziką. Ir tai galioja ne tik žaliosioms lentelėms. Kita vertus, eismo taisyklių, kelio ženklų ir žymėjimo suvienodinimas vargu ar yra įmanomas“, – sako A. Žiukelis.
Anot jo, kiekviena šalis turi savo tradicijas, vairuotojai – savo įpročius. Skiriasi eismo organizavimo priemonės, kelių infrastruktūra. Šie skirtumai užkerta kelią ir taisyklių suvienodinimui, ir įpareigoja vairuotojus iš anksto pasidomėti lankomų šalių vairavimo ypatumais, o keliaujant jiems neįprastos šalies keliais – būti itin dėmesingais.