Išaugus eismo srautams, daugiabučių gyventojus kiršina dilema, ką rinktis: žaliąją veją prie namo ar jos vietoje automobilių stovėjimo aikštelę.
„Regitros“ duomenimis, šių metų sausio 1-ąją Panevėžyje buvo registruota 41095 lengvieji automobiliai – po automobilį turi beveik kas antras Aukštaitijos sostinės gyventojas, įskaitant ir nepilnamečius bei senjorus. Nors gyventojų skaičius mieste per metus sumažėjo pustrečio tūkstančio, automobilių per tą laiką padaugėjo beveik 2000.
Daugiau nei prieš 50 metų statyto Aukštaičių g. 2 daugiabučio kiemo aikštelėje telpa 15-a lengvųjų automobilių. Namo bendrijos pirmininkė Galina Živelienė skaičiuoja, jog iš 119 butų jais apsirūpinę daugiau nei pusė gyventojų.
Praėjusiais metais Savivaldybės padėką už gražiausią tvarkomą daugiabučio aplinką pelniusi bendrija svarsto dalį žaliosios zonos paaukoti dėl automobilių. Perspektyva vietoje pievelės ir gėlynų priešais namą pro langus regėti išrikiuotas mašinas gyventojus padalijo į skirtingas stovyklas.
„Kai Aukštaičių ir Ramygalos g. sankryžoje įrengė išmanųjį šviesoforą, gatvė nuolat užkimšta automobilių, laukiančių žalio signalo. Dar priešais penkių maršrutų autobusų stotelė. Laimė, kad nuo gatvės namą skiria geras gabalas žaliosios zonos su medžiais“, – „Sekundei“ guodėsi Aukštaičių g. 2-ajame name gyvenanti senjorė.
Žinia, kad bendrija kelia klausimą dėl automobilių aikštelės įrengimo išilgai namo, jai skausminga. Pensininkė sako tokia esanti ne viena. Vien jos laiptinėje gyvena 10 senjorų, įkopusių į aštuntą dešimtį, nesutinkančių žaliosios zonos užleisti transporto priemonėms.
„Mums visiems nepatiktų matyti po langais kaip gatvėje išrikiuotus automobilius. Visas namas jų apsuptas. Iš pietinės pusės buvusioje tinklinio aikštelėje stato automobilius, ant pievelės irgi stato. Negi Panevėžys toks didelis miestas, kad šeimai turėti kelis automobilis yra neišvengiamybė“, – stebisi senjorė.
Aukotų žaliuosius plotus
Kas nugalės – želdynai ar automobiliai, – nulems namo gyventojų daugumos balsai. Savo apsisprendimą žmonės turės pareikšti raštu.
Anot pirmininkės G. Živelienės, daug šeimų ją seniai jau ragina imtis žygių įrengti vietas automobiliams stovėti.
Pirmininkės nuomone, dabar tam pats tinkamiausias metas. Bendrijai iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) išsinuomojus namui priskirtą žemės sklypą, prie automobilių aikštelės įrengimo pažadėjo finansiškai prisidėti ir Savivaldybė. Jos architektai tars ir lemiamą žodį, kad įrengiant stovėjimo vietas būtų laikomasi visų teisės aktais patvirtintų normatyvų.
G. Živelienė pripažįsta, jog balsų dauguma nusprendus plėsti aikštelę, tas būtų daroma želdinių sąskaita – stovėjimo vietas planuojama įrengti pagal namo einantį įvažiuojamąjį keliuką, būtų paklotas šaligatvis ir neišvengiamai susiaurėtų gražiausiai besitvarkančio namo titulą padėjusių pelnyti gėlynų juosta.
Tiesa, anot G. Živelienės, nors dalis gyventojų gina želdinius, vis dėlto juos prižiūrėti daugiausia tenka pirmininkei.
„Žaliosios zonos gražu, bet jas dar tvarkyti reikia: ir žolę pjauti, ir gėlynus ravėti. Kai dalyvavome gražiausiai besitvarkančio daugiabučio konkurse, vos nenumiriau. Prie poros laiptinių gėlėmis mūsų senjorai rūpinasi, o prie kitų šešių tenka man. O dabar tų gėlynų per metrą pamažėtų“, – „Sekundei“ pasakojo G. Živelienė.
Anot pirmininkės, priešprieša tarp gyventojų kyla nebe pirmą kartą.
„Prieš renovaciją mane irgi prie kryžiaus kalė, o dabar patenkinti“, – karčios patirties sako jau turinti pirmininkė.
Pasekmės ateity
Net išsinuomoję daugiabučiui priskirtą teritoriją gyventojai negali infrastruktūros įrengti savo nuožiūra. Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės teigimu, miesto biudžeto lėšomis parengtuose detaliuosiuose planuose jau sužymėtos automobilių stovėjimo, vaikų žaidimų aikštelių vietos, parinktos pagal galiojančius teisės aktuose apibrėžtus normatyvus – atstumus nuo gyvenamųjų pastatų, langų ir kitus.
Vis dėlto architektė pripažįsta, jog automobilių aikštelių prie namų plėtra iš vienos pusės palengvina miesto žmonėms gyvenimą, bet iš kitos toks sprendimas gali būti gana trumparegiškas. Pasak D. Gasiūnienės, per langus matyti išrikiuotus automobilius gal ir nemalonu, bet tikrai nėra sveika kvėpuoti užterštu oru.
„Normatyvai patvirtinami irgi atsižvelgus į gyventojų poreikius. Kai kone kiekviena šeima turi po du automobilius, žmonės nebenori žaliųjų plotų. Bet ar tikrai juos verta aukoti? Kol kas šiandien dar negalime apskaičiuoti, kiek želdynų miestuose naikinimas turės įtakos gyventojų sveikatai.
Žalieji plotai yra plaučiai, ypač miestuose. Jie nepaprastai daug reiškia oro grynumui. Ar privalomieji civilinės atsakomybės draudimai Lietuvoje labai pigūs, ar kitos priežastys lemia, kodėl pas mus tiek daug automobilių. Net vokiečiai negali sau leisti kiekvienam šeimos nariui turėti po automobilį“, – pažymi D. Gasiūnienė.
Skatina Savivaldybė
Panevėžio savivaldybė šiemet biudžete numačiusi 100 tūkst. Eur automobilių stovėjimo vietoms prie daugiabučių namų įrengti. Tiesa, Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Loretos Babilauskienės teigimu, į tokią paramą galės pretenduoti tik bendrijos, įsiteisinusios, tai yra iš NŽT išsinuomojusios pagal detalųjį planą daugiabučiui priskirtą žemės sklypą ir tame plane numatytoje vietoje pačios įsirengusios aikštelės pagrindą bei bortus. Tokiems namams Savivaldybė įsipareigoja biudžeto lėšomis aikštelę išasfaltuoti.
Anot L. Babilauskienės, pernai trims daugiabučiams, išsinuomojusiems žemę ir patiems įsirengusiems automobilių stovėjimo vietas, Savivaldybė atnaujino šaligatvius.
Iki 2016-ųjų Panevėžyje buvo 11-a daugiabučių, iš valstybės nuomojančių žemę, per 2016-uosius sklypus prie namų įsiteisino dar keturi. Pasak L. Babilauskienės, dar keletas bendrijų šiuo metu tvarkosi žemės nuomos dokumentus. Tokių panorusiųjų tapti savo kiemų šeimininkais – lašas jūroje: Panevėžyje iš viso yra 935 daugiabučiai namai.
Prie namų įteisinusiems žemės sklypus 16-ai daugiabučių žemės nuomos mokestis vienam butui metams atsieina vidutiniškai 2,87 Eur.
„Svarstyta sklypus įsiteisinusius daugiabučius atleisti nuo žemės mokesčio, tačiau nuspręsta verčiau padėti jiems susitvarkyti infrastruktūrą. Savivaldybė eina prie to, kad reikia paremti žmones, kurie patys rūpinasi savo aplinka – renovuoja daugiabučius, įsiteisina sklypus“, – teigė specialistė.
Tveriasi užkardais
Ateityje Savivaldybė planuoja atnaujinti ir vaikų žaidimų aikšteles prie daugiabučių. Vienas iš kriterijų atrenkant tam namus irgi bus įsiteisintos jų teritorijos.
L. Babilauskienės nuomone, įsiteisinti sklypus daugiabučiams naudinga. Pavyzdžiui, Vilniuje dažno tokio daugiabučio sutvarkytas kiemas užtvertas užkardu su įdiegta elektronine pakėlimo sistema.
„Greitąją medicinos pagalbą išsikvietęs ar svečių laukiantis žmogus pats ir pasirūpina pakelti vartus“, – pavyzdį pateikia L. Babilauskienė.
Vis dėlto net įsiteisinę teritoriją prie daugiabučio ir už ją mokantys žemės nuomos mokestį gyventojai ne visada gali tapti visateisiais savo kiemo šeimininkais.
Pavyzdžiui, į savo sutvarkytą kiemą užtverti įvažiavimo užkardu negalės, jei tai vienintelis įvažiavimas į greta esančio namo kiemą, o pastarojo gyventojai nenusiteikę prisidėti prie tokios infrastruktūros.