Modernūs varikliai išrankūs alyvai
Kadaise į žiemines ir vasarines buvo skirstomos ne tik padangos, bet ir alyvos varikliui. Vasarai tikdavo klampesnė, žiemai – mažiau klampi alyva, kad ji greičiau pratekėtų pro visus variklio kanalus ir geriau suteptų judančias dalis. Tačiau pastaruoju metu automobilių technologijos pažengė toli į priekį: šiuolaikiniai varikliai stipriai užforsuoti, pasižymi itin maža trintimi, dideliu efektyvumu ir sudėtinga konstrukcija. Jie reikalauja specialiai tiems varikliams pritaikytų alyvų, kurios tinkamos naudoti visais metų laikais.
„Į šiuolaikinius automobilius dažniausiai pilama skystesnė variklio alyva ir ją galima drąsiai naudoti tiek vasarą, tiek žiemą. Tačiau specifiniams varikliams reikalinga specifinė alyva ir ją renkantis reikia atsižvelgti į jos specifikacijas, kurias nurodo tam tikri kodai. Mes klientams alyvas renkame pagal jų automobilį, siūlome pirkti tokios specifikacijos tepalą, kokį nurodo gamintojas“, – apie šiuolaikinių automobilių priežiūrą kalbėjo automobilių dalių parduotuvės Vilniuje „Autoaibė“ vadovas Mantas Milerius.
Netinkamos alyvos naudojimas gali grėsti brangiu remontu. „Autoaibės“ specialistas sako, kad į modernių automobilių dyzelinius variklius, kuriuose yra kietųjų dalelių filtrai, vertėtų pilti mažiau sieringą alyvą. Sieringa variklio alyva kemša filtrą, o šis savo ruožtu gali sugadinti turbiną.
Šiuolaikiniams varikliams reikia skystesnės alyvos, nes šie turi mažesnes pratekėjimo angas, ir tirštas tepalas lemia greitesnį variklio dėvėjimąsi.
Yra ir sezonai
Lietuvoje toli gražu ne visi automobiliai yra nauji. 2018 m. duomenimis, Lietuvos automobilių parko amžius siekė 14,4 m. Didžiausia dalis transporto priemonių priklausė 16–20 m. amžiaus grupei, tad dauguma šalies keliais važinėjančių automobilių pagaminti ne tik, kad ne šiame dešimtmetyje – nemažai tokių, kurios nuo konvejerio nuriedėjo net ne šiame amžiuje. Senesnės konstrukcijos varikliai galbūt ne tokie reiklūs alyvos specifikacijai, tačiau tam, kad jie būtų ilgaamžiai, reikia išrinkti tinkamą skystį.
„Gamintojai rekomenduoja naudoti skystesnes alyvas. Mes taip pat. Tačiau Lietuvoje dauguma automobilių nuvažiavę tikrai nemažai kilometrų, tad patariame rinktis alyvas, kurių antrasis skaičius būtų 40. Naudotiems automobiliams labai tinkama variklio alyva žymima 5W40. Pirmasis skaičius rodo, kad alyva yra gana skysta automobilį užkuriant, o antrasis – kad ji yra tirštesnė varikliui veikiant darbinėje temperatūroje. Ji sukuria storesnę plėvelę, palei kurią cilindruose vaikšto stūmokliai ir alyva mažiau dega. Skystos alyvos prateka ir sudega“, – aiškino „Liqui Moly“ pardavimų vadybininkas Saulius Žiūkas.
Jam pritarė ir „Autoaibės“ ekspertas. Jis pridūrė, kad seniems, „pagyvenusiems“ automobilių varikliams pritaikyta tirštesnė alyva gali nutolinti kapitalinį remontą.
„Jeigu ne pirmos jaunystės ir daug kilometrų nuvažiavusį automobilį vairuojantis klientas sako, kad jo transporto priemonė degina alyvą ir tenka pastoviai papildyti jos kiekį, dažnu atveju rekomenduojame pilti kiek tirštesnį tepalą, nes jo sunaudojama mažiau. Kiek tai sveika, nepasakysiu, bet kapitalinis variklio remontas žmogui dažnai būna per brangus ir jis pasirenka pigesnį variantą. Su tirštesne alyva galima nuvažiuoti gana daug“, – sakė M. Milerius.
Ką reiškia alyvų kodai?
Variklio alyva pirmiausia skirstoma pagal klampumą ir tai yra pagrindinis parametras, pagal kurį vairuotojai atskiria produktus. Užrašai ant pakuočių „10W30“, „10W40“ šviečia iš toli. Kaip jau užsiminta, pirmasis skaičius rodo alyvos klampumą užkuriant šaltą variklį, antrasis – motorui pasiekus darbinę temperatūrą.
Renkantis alyvą žiemai specialistas rekomendavo atkreipti dėmesį į pirmąjį skaičių, mat šis yra itin aktualus užkuriant variklį šaltą rytą. Skystesnė alyva greičiau prateka pro kanalus ir sutepa visas judančias dalis. Naudojant klampesnę alyvą rekomenduojama užkūrus variklį palaukti daugiau nei pusę minutės ir taip neapkrauti nesutepto variklio.