Tokiai Savivaldybės vykdomai pertvarkai žalią šviesą uždegę policijos pareigūnai motyvuoja paradoksalia statistika: daugiau nei pusė miesto gatvėse nukentėjusių pėsčiųjų buvo nutrenkti būtent perėjose. Vakarinės, buvusios Savitiškio, gatvės gyventojai kelia pasipiktinimo bangą dėl prieš porą savaičių panaikintos perėjos tarp Klaipėdos ir Parko gatvių. Ja naudojęsi panevėžiečiai tvirtina dabar verčiami rizikuoti gyvybe – judrią gatvę, kurioje leistinas greitis siekia 70 km/val., vis tiek kerta ten, kur ir buvo įpratę.
„Kai nuėmė ženklą, džiaugėmės, kad perėją atnaujins, gal kalnelį įrengs, apšvies. Kad tokioj vietoj panaikintų, nė nepagalvojome. Čia didžiulis nesusipratimas arba nesusivokimas“, – piktinosi Vakarinės gatvės daugiabutyje gyvenanti Dalia. Anot jos, panaikinta perėja buvo trumpiausias ir patogiausias kelias į miestą. Dabar pačiame Panevėžio pakrašty stūksančių daugiabučių gyventojams, kad saugiai pereitų keturių eismo juostų Vakarinę gatvę, tenka kulniuoti iki vienos iš sankryžų – Klaipėdos arba Parko gatvių.
„Atstumai iki sankryžų dideli. Kuris vaikas tiek kulniuos? Bėga skersai gatvės buvusios perėjos vietoje. Žmonės į garažus pro čia vaikšto. Kas priėmė sprendimą ją naikinti, nežino, kokie čia transporto ir pėsčiųjų srautai. Galėtų ryte ir vakare prie perėjos pastovėti, kad vieną dieną nereikėtų aiškintis dėl šitoje vietoje nutrenkto žmogaus“, – pareigūnams ir valdininkams siūlo Dalia.
Dešimtys spąstų pėstiesiems
Vakarinėje gatvėje panaikinta perėja – tik viena iš 27, neatitinkančių praėjusių metų gale Lietuvos kelių direkcijos patvirtintų reikalavimų. Jos privalo būti arba panaikintos, arba rekonstruotos. Daugiausia – 5 – tokios nesaugios perėjos Nemuno gatvėje (ties 76-uoju, 72-uoju, 79-uoju namais, ties sankirtomis su Taikos alėja ir G. Petkevičaitės-Bitės gatve), tiek pat nesaugių perėjų suskaičiuota ir J. Biliūno gatvėje (ties „Ekrano“ užtvanka, ties Venslaviškio gatvės 16 namu, sankirta su Marių gatve ir prie J. Biliūno gatvės 7-ojo namo), dvi pavojingos perėjos Klaipėdos gatvėje (ties 140-uoju ir 142A namais), taip pat dvi Parko gatvėje (ties 7-uoju ir 12-uoju namais) ir Pramonės gatvėje (prie 8 ir 10 namų).
Kelių direkcijos patvirtintų normų neatitinka ir perėjos S. Daukanto gatvėje ties sankirta su J. Tilvyčio gatve, taip pat Dariaus ir Girėno gatvėje ties 2-uoju ir 5-uoju namais, Žvaigždžių gatvėje prie sankryžos su Kniaudiškių gatve, Projektuotojų gatvėje ties 12-uoju, o Beržų gatve ties 7 namais bei Vakarinėje gatvėje prie sankirtos su Kniaudiškių gatvėje.
Pernai Lietuvos kelių direkcijos patvirtintos pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklės apibrėžia ne tik transporto ir pėsčiųjų srautus įrengiant perėjas, bet ir galybę kitų joms privalomų techninių reikalavimų. Naujose taisyklėse numatyta sąlyga, jog gatvėje, kurioje leistinas greitis siekia 70 km/val., draudžiamos nereguliuojamos perėjos. Visos pėsčiųjų perėjos privalo būti apšviestos. Jei gatvė platesnė nei 8,5 m, perėjoje privalo būti įrengta saugumo salelė, tarp perėjos ir šviesoforo negali būti mažiau nei 100 metrų.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Juknos teigimu, būtent pastarojo reikalavimo neatitiko dauguma iš pripažintųjų nesaugiomis. Iš saugumo reikalavimų neatitinkančių perėjų Savivaldybė šįmet panaikino 8: po dvi J. Biliūno bei Pramonės gatvėse, po vieną Klaipėdos, Dariaus ir Girėno gatvėse, Senamiesčio ir Vakarinėje gatvėse. Pavaduotojo teigimu, vadinamieji zebrai ir ženklai dingo ten, kur mažiausi pėsčiųjų srautai.
„Mes nesakome, kad šitos perėjos nėra reikalingos. Bet jos nesaugios ir tokios negali būti paliktos. Kai spręsime dėl finansavimo perėjoms atnaujinti, bus svarstoma jas atkurti pagal keliamus reikalavimus“, – aiškino T. Jukna. Naikinti daugiau perėjų bent jau šiais metais nebenumatyta. Likusias 19 nesaugių perėjų, pavaduotojo teigimu, planuojama rekonstruoti. Nors jų sutvarkymas įvardijamas kaip Savivaldybės prioritetas, visgi T. Jukna pripažįsta, kad tam kitąmet biudžete reikėtų numatyti nemažą sumą: atnaujinti vieną perėją kainuoja apie 9000 eurų.
Šiais metais Panevėžyje rekonstruotos keturios perėjos. Iki metų galo numatyta atnaujinti dar dvi J. Tilvyčio gatvėje ties sodininkų bendrija. T. Jukna sutinka, kad panaikinus kai kurias perėjas nekintantys pėsčiųjų įpročiai gali prišaukti nelaimę. Anot jo, dėl to bus svarstoma mažinti leistiną greitį Vakarinėje gatvėje.
Juodoji statistika
Gyventojų nepasitenkinimas dėl naikinamų pėsčiųjų perėjų, Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko Virginijaus Mačėno nuomone, yra visiškai nepagrįstas. Anot jo, eismo įvykių keliuose statistika rodo, kad perteklinės ir nesaugios perėjos yra pačios pavojingiausios. Paradoksas, bet, pasak pareigūno, net pusė gatvėse nukentėjusių pėsčiųjų buvo nutrenkti būtent perėjose.
Panevėžyje per praėjusius metus pėsčiųjų perėjose žuvo 2 žmonės, dar 26 sužeisti, iš jų – 9 nepilnamečiai. Per šių metų aštuonis mėnesius Panevėžio perėjose jau žuvo vienas žmogus ir 13 buvo sužeisti, iš jų 2 vaikai. Pareigūnai vienomis avaringiausių įvardija nereguliuojamas perėjas arterinėse Klaipėdos, Nemuno gatvėse.
„Užmuštųjų ne perėjose gana mažai, o jose nelaimės viena po kitos. Jau penketą metų Panevėžyje tvarkomos arba panaikinamos perėjos. Gal tas išgelbėjo ne vieną gyvybę“, – tvirtino V. Mačėnas.
Be perėjų saugiau
Anot jo, nors pėstieji įsitikinę, kad perėja – zona, suteikianti jiems pirmenybę, visgi neretas atvejis, kai žmogų perėjoje nutrenkęs vairuotojas išteisinamas. „Pėstieji mąsto, kad perėja – šventa vieta: matau ir einu. Bet taisyklės nurodo, kad prieš įžengdamas į gatvę jis privalo įvertinti atvažiuojančio automobilio greitį. Jei automobiliui iki perėjos liko 10 metrų, nebespės sustoti praleisti staiga įžengusio pėsčiojo. Eismo taisyklės leidžia daug kur eiti ne per perėją. O tokioj vietoj pėsčiasis saugosi – prieš kirsdamas gatvę bent apsidairo“, – pažymi V. Mačėnas.
Savivaldybė nesaugių perėjų sąrašą sudarė atsižvelgusi į policijos pareigūnų vertinimą. Tik zebro dryžiais ir kelio ženklu pažymėtą, neapšviestą perėją keturių eismo juostų Vakarinėje gatvėje pareigūnai pripažino viena nesaugiausių mieste. Pasak V. Mačėno, šioje vietoje kelią kirsdavę pėstieji itin rizikavo ir dėl prasto matomumo, nes vaizdą užstodavo šalikelėje išrikiuoti automobiliai. Pareigūno nuomone, Vakarinėje gatvėje panaikinta perėja tarp Klaipėdos ir Parko gatvių buvusi visiškai beprasmė, niekur nevedanti.
„Kitoje gatvės pusėje – nei mokyklos, nei parduotuvės, tik pieva. Koks skirtumas, ar pereiti gatvę vidury ir vis tiek toliau eiti iki Klaipėdos arba Parko gatvių, ar iš karto paėjėti iki kurios nors jų sankirtos ir saugiai pereiti į kitą pusę? Juk nė vienas tiesiai per laukus pro garažus nevaikšto“, – stebisi pareigūnas. Anot jo, panaikinti perėją reiškia ne sąlygų pėstiesiems pabloginimą, o apsaugotą jų sveikatą ir gyvybę. „Kelias į rojų – siauras ir status, į pragarą – platus ir patogus. O kai gatvėje platu ir patogu, tada ir užmuša“, – palygino pareigūnas.
Daugiau naujienų naujienos.lt.