Ko gero 9 iš 10 bandytų spėti, esą pasyvaus saugumo inovacijų pionierius yra „Volvo“. Švedai iš tiesų nuveikė nepaprastai daug tobulindami automobilių saugos sistemas ir, žinoma, nepamiršdami to pabrėžti kone kiekvienoje saviškių modelių reklamoje.
Tačiau tiesa yra ta, kad anksčiau nei kiti mašinų gamintojai griežtesnių atsparumo smūgiams, vairuotojo, keleivių ir pėsčiųjų apsaugos vertinimų barjerą 2000-aisiais įveikė „Renault Laguna II“. Būtent šis modelis pirmasis pasidabino 5 „EuroNCAP“ žvaigždutėm. Nuo 2002-ųjų analogišką vertinimą gavo visi nauji „Renault“ ratuočiai, todėl ši prancūzų kompanija galėjo nė trupučio neperdėdama vadintis „saugiausius automobilius gaminančia kompanija.
Apie šiuos dalykus verta padiskutuoti dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – šeimos transporto parką atnaujinti nusprendusių žmonių požiūris į „EuroNCAP“ egzaminų rezultatus. „Renault“ atstovybės „Sostena“ pardavimų vadovas Egidijus Gončarovas, kalbėdamas apie diskusijas su salone apsilankančiais būsimais klientais juokauja, kad automobilio saugumas pasirinkimo kriterijų sąraše yra pažymėtas gal kokiu „148-uoju“ numeriu.
„Žmonės domisi ir klausinėja apie viską, pradedant skirtingų variklių degalų sąnaudomis, techninio aptarnavimo intervalais ir baigiant sėdynių apmušalų priežiūra, tačiau kiek patikimai apsaugoti avarijos atveju būtų suaugę keleiviai ir vaikai nesidomi praktiškai niekas. Jei apie tai pakrypsta kalba, paaiškėja dar vienas dalykas – absoliuti dauguma vairuotojų įsitikinę, kad saugumas tiesiogiai susijęs su mašinos dydžiu. T. y. kad sena „Audi 100“ yra „geresnė“ nei apynaujis „Renault Clio“ vien todėl, kad atstumas nuo priekinio iki galinio buferio didesnis. Realiai padėtis yra kardinaliai priešinga: „Renault“ į kėbulo, turinčio itin efektyviai veikiančias gniuždymo zonas ir apsaugančio keleivių celę nuo deformacijos, kūrimą savo laiku investavo astronomines sumas. Tai patvirtina faktas, kad nuo 2002-ųjų visi debiutavę „Renault“ modeliai „EuroNCAP“ bandymuose gaudavo maksimaliai aukštus įvertinimus. Prancūzų inžinieriai tapo vienais lyderių pasyvaus saugumo srityje, o jų konstrukcinius sprendimus įdiegę aljanso partneriai iš „Nissan“ su savais modeliais taip pat pradėjo rinkti po 5 „EuroNCAP“ žvaigždutes. Gaila, kad stereotipai taip giliai įsišakniję“, – sakė E. Gončarovas.
Dar didesne problema reikėtų laikyti viešuosius pirkimus, kuriuose automobilių pasyviojo saugumo reikalai taip pat daugeliu atvejų interpretuojami itin neprofesionaliai. Neretai kokybės ekvivalentu čia laikomas saugos oro pagalvių skaičius, bet ne laboratorinių „EuroNCAP“ bandymų metu surinkti balai. T. y. kartais „geresniu“ automobiliu įvardijama transporto priemonė, kurios konstrukciniai trūkumai maskuojami papildoma įranga.
„Mūsų manymu, tokie dalykai yra mažų mažiausiai ginčytini, nes žmonių saugumas visų pirma priklauso nuo to, kaip deformuosis kėbulas nuo smūgio, kur pasislinks variklis, kaip judės vairo kolonėlė ar stabdžių pedalo blokas. Tuo tarpu oro pagalvė tik sušvelnina smūgį, bet nesumažina organizmui tenkančios perkrovos. Todėl kai pastaraisiais metais „EuroNCAP“ šiek tiek pakoregavo vertinio metodiką ir pradėjo mažinti balų skaičių dėl to, kad tarkim apie gale sėdinčių keleivių naudojimąsi saugos diržais informuojama tik indikatoriumi prietaisų skydelyje, bet ne garsiniu signalu, jei diržas neprisegtas. Realiam automobilio saugumui tai neturi esminės įtakos“, – tikino E. Gončarovas.
Vis dėlto ne visi „Renault“ automobiliai gali vadintis saugiais – net ir minėtieji pažangieji 5 žvaigždučių turėtojai, jei po sudėtingų avarijų buvo suremontuoti netaisyklingai, automatiškai netenka visų savo titulų. Tokių „ratuotų frankenšteinų“ nuo šios savaitės ieško projektas „Geležiniai spąstai“ su partneriais. Būtent „Renault“ tapo pirmąja marke, kurios savininkai galėjo registruotis nemokamoms automobilių patikroms ir sulaukti kvietimų į autorizuotus servisus penkiuose šalies miestuose. Ataskaitas apie didžiausius ir keisčiausius „atradimus“ paskelbsime pačiu artimiausiu metu, o šią savaitę patikroms kviečiame registruotis „Volvo“ automobilių savininkus, jei jie įtaria, kad jų automobilis gali būti suremontuotas sukčiaujant – tereikia užpildyti registracijos formą.
Projekto "Geležiniai spąstai" komanda negalėjo patikėti, kokį "Renault" aptiko specialios patikros metu. Ar bus tokių egzempliorių tarp VOLVO automobilių? Beje, į nemokamas VOLVO patikras galima registruotis dar tris dienas, jos vyksta penkiuose didžoiuosiuose meistuose. Perduokite draugams ir artimiesiems, kurie turi VOLVO, kad pasitikrintio, ar šios markės automobilis nėra sulipdytas iš kelių gabalų, galima DELFI portale ČIA