Atnaujinto „Ford Mustang“ testas: greitas, galimai įsiutęs, gerasis kaimynas

Ne kiekvienas automobilių gamintojas pažeria tiek ir tokių efektyvių patobulinimų visiškai naujos konstrukcijos modeliuose, kiek „Ford Mustang“ kūrėjai išguldė tiesiog atnaujindami dabartinės kartos legendinį kupė ir kabrioletą. Gal tik sunkiau pokyčiai įžvelgiami žiūrint į automobilio išorę – smegenys kaista, bandant jas perjungti iš žavėjimosi būsenos į kritišką apžiūrą ir naujovių paiešką.

Tačiau susitvardžius, atnaujintos detalės išryškėjo sėdus prie vairo. O po pavėlavusiu pavasariu alsuojančios Pietų Prancūzijos priekalnių keliuose atliktų bandymų, kaip jau įprasta, skrendant lėktuvu iš Nicos, puikaus kolorito necenzūra kliuksinčių Lietuvos statybininkų brigados apsuptyje, teko išjungti ausų nervus, užtat mintys susidėliojo aiškiai kaip niekad.

Varikliai, pakaba, pavarų dėžė, apdaila, saugumas ir įrangos papildymai – taip būtų galima trumpai apibūdinti netrumpą kultinio automobilio modernizacijos sričių sąrašą. Po jų, anot gamintojų, dabar „Mustangas“ bus dar tinkamesnis Europos pirkėjų skoniui.

Šeštosios kartos modelis, menantis jau ilgesnę nei pusšimtis metų istoriją, tik nuo 2015-ųjų pagaliau oficialiai parduodamas ir Senajame žemyne, tad amerikiečiai dabar skiria daugiau dėmesio ir mums. Ir šlovė jiems – tenka pripažinti, kad gamintojai savo teiginiais nepersūdė.

Dėmesys – ne šiaip sau

Pasistengti įtikti europiečiams yra dėl ko – per kiek daugiau nei dvejus metus „Ford“ oficialiai pardavė virš 33 000 „Mustangų“ mūsų žemyne ir šiais skaičiais yra labai patenkinti, jie dvigubai viršijo išankstinius lūkesčius. Supratę, kad automobilis Senojo žemyno pirkėjus domina, gamintojai pasistengė ir labiau įsiklausyti į mūsų poreikius.

Dizaino pokyčiai – nedideli: platesnės ir siauresnės radiatoriaus grotelės, efektyvesnės oro paėmimo angos ir aptakai, sukuriantys didesnį priekinės kėbulo dalies prispaudimą, bei atnaujintos formos, kiek labiau lenktas milžiniško ilgio aliumininis variklio dangtis. Šis, beje, turėjo šiek tiek keistis dėl gerokai svarbesnės priežasties – viena didžiausių „Ford“ problemų buvo „Mustango“ nesėkmė „EuroNCAP“ saugumo organizacijos bandymuose, kuriuose gautos vos dvi žvaigždutės niekaip nesiderino su europiečių lūkesčiais sportiniam automobiliui.

Naujoji versija dar negavo „saugumiečių“ įvertinimo, tačiau nėra abejonių, kad jis bus gerokai aukštesnis. Atnaujintame „Mustange“ jau įdiegta aukštesnio lygio saugumo įranga, kurioje yra avarinio stabdymo funkcija ir avarijos išvengimo su pėsčiųjų atpažinimu sistema. Taip pat pirmą kartą šiame automobilyje sumontuota adaptyvi greičio palaikymo sistema ir eismo juostos laikymosi pagalbininkas. Todėl „Ford“ atstovai neabejoja, kad saugumo reitingo klausimas bus išspręstas.

Be to, Europai skirtai „Mustango“ versijoje dabar visi žibintai turi LED technologiją – tai taip pat naujovė.

Interjere atsirado didesnė medžiagų įvairovė ir tikrai vykusi naujovė tiesiai priešais vairuotojo akis. Tai – skaitmeninis 12 colių įstrižainės prietaisų skydelis, kuris mus nudžiugino ne tik modernia išvaizda, bet ir keliais nostalgiškais elementais, imituojančiais praeito amžiaus septintojo dešimtmečio madas.

Interjeras – savito dizaino, medžiagoms ar jų surinkimui pastabų su kolegomis neturėjome. Aišku, ne viskas dvelkia prabanga, šen bei ten styro kietesnio plastiko intarpai, tačiau jie akies ar pirštų smarkiai nerėžia, o viską atperka automobilio kaina, apie kurią – teksto pabaigoje.

Atskiras patarimas, jeigu domėsitės šiuo automobiliu, būtinai išmėginkite jį su nuostabiomis „Recaro“ sėdynėmis – jos puikiai pritaikytos veržliam ir dinamiškam važiavimui. Klubai – tinkamame aukštyje ir tvirtai „įsodinti“, kad vestibiuliarinis aparatas tiksliai jaustų bet kokį automobilio paslydimą, šoninis prilaikymas – tvirtas it Monblanas, o reljefas nenuvargina nugaros net ir važiuojant ilgėliau.

Be to, pirmą kartą visuose „Mustanguose“ sėdynės tiek šildomos, tiek vėdinamos, šildomas vairas – taip pat bazinėje įrangoje.

Automobilyje įdiegta naujausia „Ford“ multimedija „Sync 3“, kuri nesunkiai perprantama ir patogiai valdoma. Tik su navigacijos sistema gamintojams reikia kažką daryti – bandymų metu ji mums tapo tikra rakštimi: vėluodavo, trikdydavo netikslumu arba dviprasmiškumu. Važiuojant greitu automobiliu nepažįstamais keliais navigatorius turi būti tikslus it mikrochirugo ranka – deja, bet naujasis „Mustangas“ tuo pasigirti negali.

Greitas ir galimai įsiutęs

Dabar apie tai, kas „Mustange“ turbūt svarbiausia. Mūsų rinkai automobilis siūlomas su dviem varikliais ir abu jie buvo atnaujinti, tik skirtingomis kryptimis. GT versijoje montuojamo 5 litrų darbinio tūrio atmosferinio V8 „Coyote“ motoro arklių kaimenė išsiplėtė nuo 418 iki 450 AG, o štai turbininės 2,3 litro jėgainės galia buvo apribota nuo 314 iki 290 AG. Didžiausias sukimo momentas abiem atvejais išliko nepakitęs: atitinkamai 529 ir 440 Nm.

Be to, vietoje anksčiau montuotos 6 laipsnių automatinės pavarų dėžės dabar bus siūloma net 10 pakopų transmisija, leisianti lengviau numalšinti greitaeigio laukinio žirgo troškulį greitkeliuose, o vairo sistema ir pakabos darbas suderinti, kaip teigta, „didesniam efektyvumui ir geresniems vairavimo pojūčiams“.

Naujoji pavarų dėžė suporuota su galingiausiuoju varikliu dabar leidžia „Mustangui“ nuo pajudėjimo akimirkos pasiekti 100 km/val. greitį vos per 4,3 sek. (arba puse sekundės greičiau nei pirmtakas), o tuo metu vidutinės degalų sąnaudos, anot gamintojo, turėtų neviršyti 12,1 litro. Na, nebent jūs nieko daugiau ir nedarysite, tik bandysite įsibėgėti nuo nulio iki šimto, nuo šimto iki dviejų... Tuomet daug realiau verstis su maždaug 16-17 litrų.

O taip elgtis nesveika, bet prie „Mustango“ vairo juk šitaip norisi... Iš pradžių prie naujojo „automato“ turėjome priprasti – smagiai užsuktuose kalnų keliuose vis atrodė, kad transmisija periodiškai kažko sudelsia, kai reikia jungti žemesnę pavarą. Kol nenustatėme sportinių važiavimo parinkčių – tada pavarų dėžė pademonstravo pageidaujamą charakterį: dinamiškai važiuojant buvo greita ir gerai parenkanti pavaras, o ėmus važiuoti ramiau taupė degalus.

Bet kokiu atveju, visų „Mustangų“ vairuotojams palikta galimybė perimti valdžią į savo rankas tiesiogine prasme, keičiant pavaras už vairo sumontuotomis mentelėmis. Jei tik užteks kantrybės žaisti su tiek pavarų...

„Ford“ nenuskriaudė ir tradicionalistų, palikdami galimybę rinktis mechaninę šešių laipsnių pavarų dėžę. O ji yra tikrai pagirtina: trumpa svirties eiga ir tiksli jos fiksacija labai palengvina darbą važiuojant aktyviai, o poroje su galingesniuoju varikliu, kaip juokavome su kolegomis, užtenka vien trečios pavaros – ją įjungti galima vos pajudėjus, o perjungti į aukštesnę jau pasiekus Lietuvoje toli gražu neleidžiamą greitį. V8 motoras noriai sukasi iki 7000 aps./min., kur ir pasiekia savo maksimalią galią.

Gerasis kaimynas

Natūralaus garso mylėtojams šis variklis ir jo dudenimas – tikras balzamas širdžiai. Be to, tarp amerikiečių skoniui tradicinių starto kontrolės, įspūdingo padangų svilinimo vietoje, vieno rato įveikimo ir kitokių adrenaliną išskiriančių režimų naujojo „Mustango“ vairuotojas gali rinktis vieną subtilesnę funkciją, pavadintą „Gerojo kaimyno režimu“. Ji leidžia „užsukti“ išmetimo garsą pasirinktu laiku – pavyzdžiui, ankstyvą rytą, kai išvažiuojama iš namų ir nenorima erzinti kaimynų. Akyse iškilo lipdukas „Perkūnkiemis approves!“

Ši funkcija siūloma tik GT modifikacijose – versijos su 2,3 litro varikliais nepasižymi tokiu audringu išmetimo garsu. Nors važiuoja puikiai ir galios šiam motorui tikrai nepritrūksta, be to, jo vidutinės degalų sanaudos, anot deklaracijos, tik devyni litrai benzino šimtui kilometrų. Bet, panašu, kad europiečiai tikru „Mustangu“ mato ristūną visame jo galios spindėjime: įdomus faktas, kad Senajame žemyne šio automobilio pardavimai su 5 litrų varikliu procentine išraiška (du trečdaliai) pranoksta net pačių amerikiečių statistiką.

O automobilis – klasikinis amerikietiškos laisvumo skrosti tūkstančius kilometrų nevaržomai dvasios įsikūnijimas: nors ir vidutiniškai sunkus (priklausomai nuo versijos tuščias sveria maždaug 1,6-1,75 tonos), tačiau didelis (ilgis – 4789 mm, plotis – 1916 mm užlenkus veidrodėlius, aukštis – 1373-1382 mm, o atstumas tarp ašių – 2720 mm), galingas, varomas galine ašimi ir reikalaujantis neblogų tramdymo įgūdžių.

Būtent pastaroji pastaba grauždavo ankstesnius modelius, juos kritikuodavo už nepaslankumą, netikslumą valdyme, kuris visą laiką reikalaudavo įsitempimo iš vairuotojų ir nuolatinių korekcijų kelyje. Kitaip sakant, Europai su jos smulkių kelių ir milijardų vingių raizgalynėmis „Mustangas“ buvo pernelyg amerikietiškas. Per mažai mūsuose asfalto tiesiųjų.

Ir įvyko Velykų stebuklas! Sureguliavę pakabą gamintojai „Mustangą“ pavertė juntamai lengviau tramdomu, o vairo sistema tapo tokia, kuri labiau padidina laukinio eržilo raitelio pasitikėjimą savimi: jautresnė, bet ne nervinga, tikslesnė ir adaptyvi važiavimo situacijai (tai ypač jaučiasi keičiant važiavimo režimų parinktis).

Pagrindinė pakabos naujiena – papildomai užsakomi adaptyvūs „MagneRide“ elektromagnetiniai amortizatoriai, reaguojantys į kelio pokyčius per šimtąsias sekundės dalis. Šią technologiją jau anksčiau savo sportiškiausiuose modeliuose diegė „Audi“, taip pat naudojosi tokie gamintojai, kaip „Ferrari“ ar „Lamborghini“. Tad „Ford“ pasirinkimas kalba pats už save.

Efektyvesni stabilizatoriai, sutvirtinta galinė pakaba – dar keli elementai, vardan bendrojo valdymo gėrio. O bandymų metu sukaupta patirtis leidžia daryti išvadą, kad automobilis tapo gerokai universalesnis: juo galima lėkti lenktynių trasoje ir ramiai, pakankamai komfortabiliai važiuoti iki jos net ta sostinės Antakalnio gatvės dalimi, apie kurią meras niekad nieko nepostina feisbuke.

Ne kasdien, ne kiekvienam gamintojui pavyksta surasti sėkmingą sportinio automobilio važiuoklės balansą, kad jis neiškratytų dantų ar stuburo slankstelių, bet, atrodo, kad šįkart „Ford“ inžinieriai atsidūrė trokštamame taške.

Pagrindinis koziris – tas pats

Kitos naujienos tiesiog paryškina gamintojo orientavimąsi į dar geresnių pardavimų Europoje siekį: didesnis eksterjero dažymo spalvų ir ratlankių pasirinkimas, daugiau interjero įrangos galimybių ir panašiai.

Na, ir žinoma, pagrindinis „Ford Mustang“ konkurencinis koziris – kaina. Tokių galimybių automobilių už maždaug 40-50 tūkst. eurų Europoje paprasčiausiai daugiau nėra. Be to, itin optimistiškai nuteikia tai, kad, panašu, jog atnaujintas modelis pabrangs saikingai. Lietuvai skirtų automobilių kainos turėtų paaiškėti balandžio pabaigoje, bet „Ford“ atstovai bandymų metu mane patikino, kad jos neturėtų ypatingai skirtis nuo Vokietijos atstovybių.

Tad žiūrime, kas siūloma vokiečiams. Versija su 2,3 litro varikliu ir 6 pavarų mechanine greičių dėže kainuoja nuo 39 000 eurų arba vos pusšimčiu eurų daugiau nei ankstesnis modelis. O galingasis GT modelis kainuoja nuo 46 000 arba maždaug 3000 eurų daugiau.

Už automatinę pavarų dėžę papildomai Vokietijoje prašoma 2500 eurų, už atskirai pasirenkamą spalvą – 700-1300 eurų, už „MagneRide“ sistemą – 2000 eurų, už galinį oro aptaką – 500 eurų.

Praėjusią vasarą mano išmėgintas gerai sukomplektuotas GT versijos „Mustangas“ pasiekė 50 000 eurų vertę – pridėkime keletą tūkstančių ir už tiek galima nusipirkti naujos versijos „gerai sudėtą“ galingiausią automobilį. Ir dar draugišką kaimynams.

Kas labiausiai patiko: Nevaržomas V8 nuoširdumas artinantis elektrinei vidaus degimo blokadai.

Kas labiausia nepatiko: Navigatorius.