„Iveco Daily“ buvo pirmasis automobilis galėjęs sutalpinti iki 17 kubinių metrų apimties krovinį. Jis taip pat tapo pirmuoju rinkoje, kurį gamintojas aprūpino turbodyzeliniu arba suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomu varikliu. „Iveco Daily“ buvo pirmasis furgonas Europoje, turėjęs elektroninę stabilumo sistemą. Ir tai tik maža dalis „Daily“ furgono, o tiksliau – modelio, pasiekimų.
Praėjus penkeriems metams nuo šeštosios „Daily“ kartos pasirodymo, bendrovės atstovai oficialiai pristatė patobulintą „Iveco“ bestselerį, kurio mes nuvykome išbandyti į lietingąją Daniją.
Visapusiškai naujas? Ne visai
„Iveco“ turi nemažai sąsajų su FCA koncernu, kuriam priklauso gausybė gamintojų, projektuojančių lengvuosius automobilius, tačiau „Daily“, nors ir stengiasi pasinaudoti savo ryšiais su kolegomis iš „FCA“, pasižymi unikalia konstrukcija. Iš tiesų – tai vienintelis rėminę konstrukciją turintis furgonas, kuris dėl šios ypatybės gali pavežti gerokai sunkesnį krovinį negu bet kuris kitas konkurentas. Priklausomai nuo pasirinktos konfigūracijos, „Daily“ bendroji masė gali svyruoti nuo 3,3 iki 7,2 tonų, kai tuo tarpu „Sprinter“ siūlomos galimybės svyruoja nuo 3,5 iki 5,5 tonos. Be to, nuo šiol maksimali priekinės ašies apkrova gali siekti iki 1900 kilogramų. Jeigu šis parametras atrodo juokingai, šalia stoviniuojantis „Iveco“ vadybininkas prasitaria, jog turite galimybę šį rodiklį padidinti iki net 2700 kilogramų.
Keliamoji galia visuomet buvo „Daily“ stiprybė. Kaip ir galimybė įsigyti važiuoklę ir ant jos suprojektuoti bet ką. Tikrąja to žodžio prasme – bet ką. Tad natūralu, jog daugeliui kils klausimas – kas pasikeitė? Žvelgiant iš techninės pusės – ne tiek jau ir daug. Technologijų ir komforto įrangoje slypi didžiausi pokyčiai, kuriuos norint išvardyti prireiktų tikrai ne poros minučių. Iš tiesų, jas reikėtų išskirstyti bent jau į du pogrupius: eksploataciją ir vairavimą palengvinančias technologijas.
Į pirmąjį pogrupį galėtume įtraukti: mažesnes degalų sąnaudas (žinoma), mažesnius eksploatacijos kaštus (alyvos keitimo intervalas buvo prailgintas iki 50 000 kilometrų), „Full-Led“ technologiją turinčius priekinius žibintus, nuotoliniu būdu atliekamą programinės įrangos atnaujinimą (aha, visai kaip „Tesloje“) bei gedimų nustatymą. Pastaroji funkcija skamba intriguojančiai, nes netikėtose situacijose „Iveco“ specialistai galės padėti išspręsti tam tikrą problemą bet kuriame Europos kampelyje. Nenukrypstant nuo temos, verta paminėti dar vieną „Iveco“ inžinierių sprendimą – trijų dalių priekinį buferį, kuris bendrovės atstovų teigimu, yra labiausiai pažeidžiama automobilio dalis, tad kai ką tik į didmiestį atvykęs studentas, su pirmuoju automobiliu, neturinčio civilinės atsakomybės draudimo, įbliaus į „Iveco Daily“ priekinį buferį, o tiksliau – kurią nors jo pusę, norint sutvarkyti įlenkimą nebereikės užsakinėti viso buferio, o tiesiog vieną, sugadintą dalį. Pigu ir efektyvu.
Antrame pogrupyje surasime žymiai daugiau lengviesiems automobiliams būdingų privalumų: elektrinis vairo stiprintuvas, automatinė stabdymo sistema, visų padangų (net ir versijose, su dvigubais galinės ašies ratais) slėgio matuokliai, stipraus šonininio vėjo aptikimo sistema, eismo juostos palaikymo sistema ir... sumani greičio bei atstumo palaikymo kontrolė, kuri ne tik leis palaikyti saugų atstumą nuo priekyje važiuojančio eismo dalyvio, bet ir esant reikalui pati automobilį sustabdys iki visiško sustojimo ir paspaudus akceleratoriaus pedalą vėl pajudės į priekį. Jeigu visą maršrutą važiuosite paskui vilkiką – vargu, ar pajusite bent kažkokį nuovargį. Ir ši sistema iš tikrųjų veikia – netgi be didesnių priekaištų.
Darbinis arklys. Vis dar
„Iveco Daily“ komercinių automobilių segmente yra savotiškas baltas vienaragis jau vien dėl savo rėminės konstrukcijos ir galinėje pakaboje montuojamų lingių (už papildomą sumelę galite užsisakyti orinę pakabą) – tai šiais laikais yra pakankamai reta kombinacija. Kol daugelis konkurentų nusprendė savo furgonams suteikti lengviesiems automobiliams būdingą vairavimo pojūtį, „Iveco“, panašu, turi savitą požiūrį į tai, kaip jis turi būti valdomas, kaip privalo važiuoti ir kaip vairuotojui derėtų sėdėti už tokio furgono vairo.
Jeigu įsėsite į „Volkswagen Crafter“ arba naujos kartos „Mercedes-Benz Sprinter“ (šie automobiliai nuo šiol nebeturi nieko bendro), pasijusite lyg įsėdę į lengvąjį automobilį. Tai ypač justi „Volkswagen Crafter“, o tai ilgalaikėje perspektyvoje labai palengvina automobilio vairavimą, ypač mieste, kur reikia saugotis netikėtai priešais nosį užlindusių vairuotojų.
„Iveco“ specialistai, panašu, net nebando nuslėpti, jog tai nėra tipinis furgonas, bandantis vairuotoją apgauti ir sukurti jausmą, jog vairuojate mažesnį automobilį negu jis iš tikrųjų yra.
Įlipus „Daily“ apima pojūtis, kad ką tik įsitaisei už miniatiūrinio vilkiko vairo. Itin aukšta sėdėsena, labai platūs ir aukšti langai, papildomą amortizaciją turinti vairuotoj sėdynė bei beveik vertikaliai sumontuota vairo kolonėlė (ją galima reguliuoti keliomis kryptimis) reikalauja truputėlį laiko, norint apsirasti šiame furgone, bet tai ištikimiausių „Daily“ furgono vairuotojų neturėtų stebinti.
Daugelį, iš tiesų, turėtų nustebinti į „Daily“ pradėta montuoti 8 laipsnių automatinė pavarų dėžė. Tai – ZF bendrovės komponentas, kuris yra plačiai naudojamas skirtinguose FCA bei kitų koncernų gaminiuose. Tai svarbus ir komplimentų nusipelnęs sprendimas. Pavaros perjungiamos sklandžiai, jos veikimo darbą prižiūrintis kompiuteris taip pat prisitaiko prie jūsų važiavimo stiliaus – savybė, jau nieko nebestebinanti lengvųjų automobilių rinkoje, tampa išties malonia staigmena kalbant apie tokio tipo mašiną.
Taip pat verta paminėti ir tai, jog ji puikiai dera su „Iveco“ automobiliuose montuojamais keturių cilindrų dyzeliniais motorais. Ypač su pačiu galingiausiu – 3 litrų darbinio tūrio, 210 arklio galių išvystančiu agregatu, kuris, kad ir kaip juokingai tai skambėtų, leidžia su furgonu važiuoti pakankamai dinamiškai. Be to, jis bus bene idealus pasirinkimas tiems, kurie vienu ypu siekia pervežti kuo didesnį krovinį.
Vis dėlto, išlaikant blaivų protą – galingiausias motoras, ko gero, įmonių akiratyje atsidurs pakankamai retai. Vietoje jų „Daily“ vairuotojai rinksis iš keleto skirtingo pajėgumo motorų, kurių darbinis tūris sieks 2,3 arba 3 litrus.
Štai – 2,3 litro variklis galės išvystyti 116, 136 arba 156 arklio galias. Tuo tarpu 3 litrų agregatas – 160, 180 arba 210 AG. Mūsų bandymams buvo pateikti keletas skirtingų variklių, kurie bandė patempti skirtingų konfigūracijų furgonus, tačiau po poros dienų bandymų supratome, jog optimaliausias variklis „Daily“ furgonui yra 180 AG išvystanti jėgainė. Ji siūlo pakankamai aukštą sukimo momentą (380 Nm), plačiame sūkių diapazone (1500-2800 aps./min.), jog net ir vežant didžiulį užsakymą į statybvietę nesijaustumėte, jog stabdote kitus eismo dalyvius.
Priklausomai nuo konfigūracijos, „Iveco Daily“ gali būti masyvus – tiesiog gigantiškas, bet tai neturėtų jums kelti nerimo, mat „Daily“ turi vieną išskirtinumą – juokingai, netgi komiškai mažą apsisukimo spindulį, kuris siekia 12,1 metro. Tam, kad jūsų vaizduotė leistų sukurti šį parametrą iliustruojantį vaizdinį galvoje, leiskite įvardinti keletą pavyzdžių. „Volkswagen Golf“ apsisukimo spindulys – 10,9 metro, „Volkswagen Crafter“ – 13,6 metro, „Mercedes-Benz Sprinter“ – 13 metrų. Šis „Daily“ pranašumas išryškėja mieste ar stovėjimo aikštelėse, kuriose tokio tipo furgonų vairuotojai retkarčiais praleidžia daugiau laiko negu kursuodami savo maršrutu.
Kainų diapazonas – milžiniškas
Konkurencinga kaina – tai bene pagrindinis kriterijus, pagal kurį įmonių vadovai pasirenka vieną ar kitą mašiną. Žinoma, taip pat nevertėtų pamiršti nagingų vadybininkų, kurie yra linkę suteikti tam tikrą nuolaidą.
Pažvelgę į mūsų šalies lengvųjų komercinių ratuočių parką, labai greitai suprastumėte, kurie darbiniai automobiliai yra patys populiariausi. Laurus skina „Renault Traffic“ ir „Master“, nuo kurių ne itin atsilieka „Fiat Ducato“, o už jų – skirtingų konfigūracijų „Ford Transit“. Nustebote? Labai abejojame, nes šių mašinų populiarumą lemia itin patraukli kaina.
Visų šių išvardintų mašinų kainos prasideda nuo maždaug 22 000-24 000 eurų („Fiat Ducato“ atveju – 25 990 eurų) už versiją su trumpiausia ratų baze ir kavamalei tinkamais motorais. Tad kaip manote, kur įsispraudžia atnaujintas „Iveco Daily“?
Lietuvoje pati kukliausia „Iveco Daily“ versija kainuoja nuo maždaug 24 tūkst. eurų. Tuo tarpu mūsų šalyje pati populiariausia versija, žymima „35S18V“ vardu, (16 arba 18 m3 naudingosios talpos furgonai) su 180 arklio galių išvystančiu motoru kainuoja maždaug 30 000 eurų.
Žinoma, turėdami pakankamai didžiulę finansinę laisvę, savo pašto dėžutėje galite sulaukti pasiūlymo, viršijančio ir 60 tūkst. eurų sumą. Bet taip įvyks tik tada, jeigu užsimanysite įsigyti pačią brangiausią „Daily“ versiją su keturių varančiųjų ratų pavara.
MUMS PATIKO
- Galimybė pasirinkti iš gausybės skirtingų modifikacijų
- Sklandžiai ir be priekaištų veikianti 8 laipsnių automatinė transmisija
- Manevringumas ir lengvas valdymas
- Gamintojas siūlo pasirinkti vieną iš trijų tipo jėgainių: dyzelinės, elektrinės arba varomos suslėgtomis dujomis
- Naujos technologijos – naudingos, ypač važiuojant tolimesnius atstumus
- 3 litrų darbinio tūrio variklių dinamikos ir kuro sąnaudų santykis
- Gamintojas siūlo įsigyti elektrinę furgono versiją, kuri su pilnai įkrautomis baterijomis nuvažiuos apie 200 kilometrų
MUMS NEPATIKO
- Vairuotojo ir keleivio sėdynės atlošas – per kietas
- Triukšmo lygis važiuojant didesniu greičiu
- Didžioji dalis naudingų funkcijų – papildomos įrangos sąraše
- Abejonių keliantis alyvos keitimo intervalas, siekiantis 50 000 kilometrų