Atnaujinto „Opel Mokka X“ testas: kaip išsaugoti neeilinį populiarumą

Nuo pat gamybos pradžios Saragosos mieste (Ispanija) 2012-aisiais „Opel Mokka“ tapo vienu populiariausių subkompaktinės klasės miesto visureigių Europoje. Per šį laikotarpį vokiečiai Senajame žemyne sugebėjo parduoti daugiau nei 600 tūkstančių šio modelio vienetų.

Tokie skaičiai pranoko net pačių gamintojų lūkesčius, tad nenuostabu, kad šį kartą kreipiame savo dėmesį į vokiečių krosoverio atnaujintą versiją, kuri žurnalistams buvo pristatyta Edinburgo apylinkėse, Škotijoje.

Atnaujintas „Mokka X“ nėra visiškai naujos kartos modelis, o tik vadinamasis „feisliftas“ (gamintojai jį vadina „didžiuoju feisliftu“), tačiau be keleto išvaizdos patobulinimų turi ir svaresnių naujų kozirių įtemptoje kovoje dėl klientų sparčiai augančiame rinkos segmente.

Nuo šių metų gaminama „Mokka“ prie pavadinimo gavo ir raidelę „X“, kuria „Opel“ atstovai teigia dabar žymėsiantys visus savo krosoverius ar SUV modelius, kad atskirtų juos nuo tradicinių hečbekų, sedanų bei universalų. Be to, gamintojai teigia, jog atnaujintas automobilis yra visiškai kitokio charakterio, nei ankstesnioji „Mokka“. Ką gi, pasižiūrėkime.

Nauji atributai

Ką mes matome naujo išorėje? Iš pradžių į akis krenta tai, kad visureigis dabar aprūpintas visaverčiu LED šviesų paketu, o visiškai naujas priekinis bamperis ir radiatoriaus grotelės įgavo modernesnę, gyvesnę išvaizdą (ko paprastai ir tikėtumeisi miesto visureigyje, ar ne?). „Opel“ nespjauna ir į kitus mados klyksmus, tad dabar pasiūlys naujų kėbulo spalvų bei ratlankių išvaizdos variantų.

Salone – bene solidžiausias atsinaujinimas. Čia padaugėjo lietimui malonesnių, minkštesnių medžiagų (bandymų metu nepastebėjome ir kokių nors surinkimo problemų) ir pagerėjo ergonomika: automobilyje ne tik sumontuota naujos kartos „IntelliLink“ multimedijos sistema su dideliu 8 colių skersmens lietimui jautriu ekranu (bazinėje versijoje – 7 colių), tačiau ir valdymo mygtukų bei prietaisų išdėstymas tapo patogesnis.

Garso sistema – vidutiniška, žemi dažniai groja nelabai švariai, tad melomanams reiktų iš karto pagalvoti apie alternatyvius sprendimus.

Pristatymo metu „Opel“ atstovai pabrėžė, kad jų automobilis pasižymi vienu geriausių junglumu klasėje. Multimedijos sistemoje instaliuotas „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“ funkcionalumas, pirmus metus nemokama, o vėliau po 99,50 eurų per metus kainuojanti „Opel OnStar“ programa leidžia visą parą išsikviesti budintį operatorių, jeigu nutiko nelaimė (Lietuvoje kol kas ši paslauga dar negalioja), taip pat pasiūlys 4G/LTE interneto prieigos tašką su Wi-Fi, įvairių programėlių, o navigacijos sistemai taip pat neturėjome jokių priekaištų.

Papildomai pasirenkami 9 funkcijų AFL (Adaptive forward lighting) išmanūs LED žibintai yra visiškai automatizuoti ir reaguojantys į aplinką, tam jie naudoja sensorius ir „Opel Eye“ kamerą priekinio stiklo viršuje. Ši sistema pati „susivokia“, ar važiuojama užmiestyje, (automatiškai įjungia/išjungia tolimąsias šviesas), ar mieste (tuomet daugiau šviesos srauto skiriama artimesniam plotui), ar net bandoma automobilį pastatyti aikštelėje.

Tačiau už šį sumanumą papildomai teks sumokėti ne taip jau ir mažai – 1160 eurų.

„Opel Eye“ priekinė kamera apskritai atlieka svarbų vaidmenį, mat jos paslaugomis naudojasi galybė automobilio sistemų. Be komfortą didinančių pagalbininkų, šios kameros duomenimis remiasi saugumo asistentai: eismo ženklų atpažinimo, priekinio susidūrimo perspėjimo, atstumo nuo priekyje važiuojančios mašinos laikymosi, eismo juostos palikimo perspėjimo (važiuojant 60 km/val. ir greičiau) ir kitos sistemos.

Už ką verta mokėti pinigus

Kompaktiškame krosoveryje (ilgis – 4275, plotis – 1775, aukštis – 1658 mm) neblogai išnaudota salono erdvė – ant galinės sėdynės komfortiškai gali įsitaisyti du stambesni žmonės, o kojoms lieka vietos tiek, kad galima keliauti pusiau gulomis. Trise jau bus ankštoka per plotį, nebent visi trys keleiviai laikosi santūrios mitybos.

356 litrų tūrio bagažinė – vidutinio dydžio, joje nesunkiai telpa dviejų žmonių kelioninis bagažas, tad, tarkime, šeimai be mažų vaikų šis automobilis tinkamas ir ilgesnėms kelionėms. Visgi didesniai kompanijai reiktų galvoti apie kitokius sprendimus.

Pagyros žodį reikia parašyti automobilio priekinėms sėdynėms. Vokietijos kampanijos už sveikesnes nugaras (AGR) sertifikuotos papildomai užsakomos ergonominės sėdynės yra dalykas vertas už jas prašomų pinigų iki paskutinio cento: jos malonios minkštos odos, turi daug reguliavimo galimybių ir leidžia vos per keletą minučių surasti patogų sėdėjimą.

Kartu su minkštoka automobilio pakaba šis derinys visiškai nevargina nugaros, posūkiuose prilaikymas taip pat geras. Už „Premium“ segmente ne vienam gamintojui nosį galinčias nušluostyti sėdynes primokėti reikės 691 eurą (arba 393 eurus, jeigu rinksitės šį malonumą tik vairuotojui). Tikrai ne ta suma, kad reiktų iš savęs atimti vieną geriausių dalykų šiame automobilyje.

Tiek iš įsėdę pirmą kartą, tiek paskutinį su kolega vis gyrėme „Mokka X“ garso izoliaciją. Ypatingai padirbėta panaikinant variklio skyriaus triukšmus – viduje visiškai nesigirdi dyzelinio motoro, net lipome lauk įsitikinti, kad čia ne klaida. Ne, ne klaida, išlipę girdime puikiai pažįstamą klaksėjimą.

Autostradoje šis pojūtis taip pat nepranyko, geriau girdėjome tik padangų triukšmą ant šiurkštoko asfalto.

Važiuojame

Taigi, kaip jau supratote, mėginome dyzelinę „Mokka X“. Mūsų bandyti automobiliai buvo aprūpinti nuo praėjusių metų diegamais 1.6 litro darbinio tūrio dyzeliniais varikliais su turbina, kurių maksimali galia siekia 136 AG, o maksimalus sukimo momentas – 320 Nm. Pavarų dėžė – šešių laipsnių „mechanika“, varomi ratai – visi.

Šis variklis suteikia solidžią dinamiką – automobilis greitėja spėriai, reakcija į akceleratoriaus paspaudimą netrunka, o turboduobių beveik nejusti. Tokios galios motoro automobiliui, kuris tuščias sveria beveik 1,3 tonos, tikrai pakanka.

Be to, maloniai nustebino ekonomiškumas. Nors pirmą dieną bandydami „Mokka X“ tikrai jo netausojome (o vienintelę šlapio žvyro atkarpą apskritai pavadinome greičio ruožu ir elgėmės atitinkamai), stengdavomės apsukas laikyti ne žemiau 1800 ribos, kur turbina pučia visu smagumu, ir tik gyvenvietėse buvome itin pamaldūs vairuotojai, įveikus 240 kilometrų atkarpą borto kompiuteris parodė 5,4 litro dyzelino šimtui kilometrų vidurkį.

Kraipydami galvas puolėme ieškoti, o kokia gi gamintojo deklaracija. Ir ką gi – „Opel“ patys teigia, kad šio variklio vidurkis yra 5 litrai šimtui kilometrų. Belieka nuo savęs pridurti, kad šiuo teiginiu suabejoti pagrindo nebuvo, o labai norint galima pasiekti ir dar geresnes sąnaudas.

Mechaninės šešių laipsnių pavarų dėžės jungimo mechanizmas labai tikslus ir minkštas. Vairas šiek tiek lengvokas, bet pakankamai informatyvus.

„Opel“ atstovai atskleidė, jog netrukus bus pasiūlytas visiškai naujas modernus 1.4 litro benzininis 152 AG variklis derinamas su 6 laipsnių automatu – ši modifikacija bus siūloma tik su visų ratų pavara.

Visų gamoje numatytų variklių galia sieks nuo 110 iki 152 AG, o vidutinės degalų sąnaudos – nuo 3,9 iki 7,6 litro šimtui kilometrų.

Ne viskas rožėm klota

Modernizuota „Mokka X“ visų ratų pavara naudojasi galybe jutiklių (fiksuojančių pavienių ratų sukimosi greitį, kampą, vairo bei pedalų padėtį ir daugybę kitų), kurie leidžia elektronikai suskaičiuoti, kada ir kiek traukos perduoti taip pat ir galimiams ratams. Normaliomis sąlygomis automobilis varomas priekiniais ratais, siekiant ekonomiškumo, o esant būtinybei gali iki 50 proc. sukimo permesti į galinę ašį (pavyzdžiui, jeigu startuojant ant slidžios dangos mašina buksuoja arba ima slysti posūkyje).

Tokiu būdu, akimirkai dalis sukimo momento galiniai ašiai skiriama beveik kiekvieną kartą pajudant, vos vairuotojas pasinaudoja sankabos pedalu. Jėgos paskirstymui tarp ašių „Mokka X“ naudoja elektromagnetinę daugiadiskę sankabą, o priekinėje ašyje sumontuotas elektroninis riboto praslydimo diferencialas geresniam pasukamumui užtikrinti. O visa ši sistema sveria tik iki 65 kilogramų, tad degalų sąnaudos nepatirs jokios dramos.

Deja, mūsų testo metu automobilio pravažumui patikrinti buvo skirta tik jau minėta ralinio žvyro atkarpa, kurioje supratome tik šiokį tokį elektronikos vėlavimą, o būdų realiu laiku matyti traukos pasiskirstymą tarp ašių, deja, nėra.

Maža to, žvyrkelyje paaiškėjo, kad ekstremaliomis sąlygomis elektroninė stabilumo sistema ESP nesmagiai vėluoja: tą suvokus ir vairuotojui jau bebandant koreguoti slydimą mechaniškai, tik po pauzės įsikiša elektronika, kuri dar kartą sujaukia veiksmus.

Ir apskritai – geriau su šiuo automobiliu agresyviai keliuose nesielgti, jo charakteris kitoks. „Apginkluotas“ minkštomis spyruoklėmis krosoveris nelygiame kelyje smagiai siūbuoja, o aštresniame posūkyje nė nemėgina spaustis prie žemės – efektas iš tikrųjų labiau primena atvirkščius veiksmus.

Toks sureguliavimas pakankamai komfortiškas kelionėms ir nevargina nugaros, bet visai netinkamas greitam posūkių įveikimui, nes atrodo, kad vienas galinis ratas visą laiką mėgina atsiplėšti į orą. Tačiau kelyje tikrai neerzins duobės ar asfalto sandūros, mat šis mielas siūbuoklis viską sugeria tyliai ir nelygumo dydį išduoda tik svyravimų amplitude.

Beje, pristatymo metu sužinojome, kad 1 iš 5 „Mokka“ pirkėjų iki šiol rinkosi būtent visais ratais varomą variantą. Atrodo nedaug? Tačiau „Opel“ atstovai teigia, kad šis rodiklis yra didžiausias klasėje.

Kas po kiek

Atnaujinto „Opel Mokka X“ kaina prasidės nuo 16 tūkst. 388 eurų už priekiniais ratais varomą automobilį su 1.6 litro benzininiu 115 AG varikliu ir 5 laipsnių mechanine pavarų dėže. Pigiausias variantas su visais varomais ratais kainuos 19 tūkst. 674 eurus už modelį su 1.4 litro benzininiu 140 AG turbomotoru ir 6 laipsnių „mechanika“.

Visureigis su tekste minėtu visiškai nauju 1.4 turbobenzininiu varikliu, 6 laipsnių automatine pavarų dėže ir visų ratų pavara kainuos nuo 21 tūkst. 479 eurų, o pigiausia versija su 1.6 litro 110 AG dyzeliu bei šešių laipsnių mechanine transmisija atsieis 19 tūkst. 774 eurus.

Brangiausiai kainuos nuotraukose matomas ir mūsų bandytas „Mokka X“ su 1.6 136 AG turbodyzeliniu varikliu, 6 laipsnių mechanika, visais varomais ratais ir aukštesniu įrangos lygiu „Innovation“, kurio kaina prasideda nuo 24 tūkst. 6 eurų.

Būtent šiame – apie 24 tūkst. eurų – taške „Opel“ gali susidurti su didžiausiais iššūkiais, kai kitą mėnesį į gatves išriedės panašiame kainų lygyje startuojantis puikiomis valdymo savybėmis pasižymintis „Audi Q2“, o netrukus atsinaujins „Mini Clubman“. Brovimasis į „Premium“ segmento žaidėjų daržą niekada nebūna lengvas.

Kas labiausiai patiko: Sėdynės, garso izoliacija, ekonomiškas dyzelinis motoras.

Kas labiausiai nepatiko: Spyruoklės.