„Citroen C3 Aircross“ testas: žanro klasika, bet kitaip

Prieš jūsų akis – dar vienas moderniausio žanro klasikos pavyzdys. Žanras – vienatūrių virsmas krosoveriais, o jo klasika – pagrindinių mažųjų miesto visureigių bruožų išryškinimas. Šiuolaikinis SUV modeliukas turi nebūti tikrasis visureigis, bet perimti pirkėjų iš jo trokštamus atributus: būti aukštesnis, aukščiau pasodinti vairuotoją ir keleivius, o jo išvaizda turi būti žaisminga ir patraukli. Šiuos uždavinius sprendžia ir „Citroen C3 Aircross“ automobilis.

Nedidukas miesto visureigis demonstruoja „Citroen“, „Peugeot“, DS ir „Opel“ markes valdančio koncerno kryptį: visi modeliai, kurių pardavimų kreivės pastaraisiais metais linko žemyn, keičiami krosoveriais.

Štai „C3 Aircross“ Europoje pakeitė prancūzų anksčiau siūlytą „C3 Picasso“ versiją. Naujokas savo bruožais atkartoja ir kitiems „Citroen“ naujiesiems modeliams būdingą išvaizdą su charakteringais priekiniais žibintais, nugludintomis dviejų sluoksnių kėbulo linijomis ar išryškintomis ratų arkomis.

Aksioma

Neišrasiu jokio dviračio, parašydamas, kad dauguma „Citroen“ modelių savo išvaizda išsiskirdavo iš minios – atrodo, kad ši aksioma nepajudinama ir šiais laikais. Tik tiek, kad mažiesiems SUV modeliams reikalavimas būti „funky“ tampa norma, o prancūzams, atrodo, tam net nereikia skirti ypatingų pastangų: jiems viskas savaime pavyksta kitaip nei visiems... Ir tai galioja tiek išorei, tiek salonui. Šiame vokiškų automobilių gerbėjai apskritai išprotėtų.

Mažojo krosoverio išskirtinumą, kaip dabar madinga, dar labiau sustiprina neblogos individualizavimo galimybės, nes gamintojas siūlo 90 eksterjero kombinacijų ir 5 interjero dizaino schemas.

Salone daugiausiai atpažįstamų elementų sutiktų tie, kam yra tekę pabuvoti prie naujojo „Citroen C3“ vairo: multimedija ir centrinio ekrano pozicionavimas, naujasis vairas, ventiliacijos grotelės, atsegami (kad būtų galima išskalbti) sėdynių apmušalai. Tačiau „Aircross“ versija gali pasigirti ir originalesniais elementais, kuriančiais lėktuvo salono įspūdį, kaip stovėjimo stabdžio rankena ar pavarų perjungimo svirtis.

Neapsieita ir be keistų sprendimų – o kaip kitaip. Pavyzdžiui, sėdynės nugarėlės reguliatoriaus siekiant galima sau užlaužti ranką nedalyvaujant imtynių čempionate, o daiktams yra galybė labai smulkių, mažiau praktiškų nišelių, tačiau didesnę uždaromą porankio dėtuvę reikia užsakyti papildomai...

Iš medžiagų dominuoja „taupusis“ plastikas, bet detalių surinkimo kokybė atrodo nebloga, net ir prasčiausios kokybės kelyje bandymų metu niekas individualių garsų neskleidė.

Užtat nedidukas automobilis nustebino nebloga erdve – ir ne tik priekyje, bet ir gale. Sėdima jame kiek aukščiau nei tradiciniame C3, bet vietos galvai netrūksta, kojoms erdvės pakako ir įsėdus „už savęs“.

„C3 Aircross“ ilgis – 4154 mm (arba 158 mm daugiau nei paprastoji C3 versija), plotis – 1756 mm (7 mm daugiau), aukštis – 1637 mm (net 171 mm daugiau), o ratų bazė – 2604 (65 mm didesnė). Bagažinėje telpa 410 litrų krovinio, o tai net 110 litrų daugiau nei paprastajame C3 ir apskritai geras rezultatas savo klasėje. Be to, joje yra dvigubas dugnas, tad galima smulkesnius pirkinius ar rečiau ištraukiamus daiktus saugiai priglausti.

Ant stogo sumontuoti bagažinės laikikliai, 60/40 santykiu sulankstoma galinė sėdynė (bagažo tūris pasiekia 1289 l), kuri užsakius papildomai dar ir gali būti slankiojanti (bagažinė auga iki 520l!) ir su lankstomomis nugarėlėmis – visi šie privalumai tik dar labiau praplečia kelionines nediduko „C3 Aircross“ galimybes.

Pasirinkimai

Siūlomi varikliai: trys 1,2 litro darbinio tūrio trijų cilindrų benzininės jėgainės versijos ir du 1,6 litro „turbodyzeliai“. Benzinu varomu motorų galia siekia 82, 110 arba 130 AG, o dyzelinu – 100 arba 120 AG. Varikliai komplektuojami su 5 arba 6 laipsnių mechaninėmis pavarų dėžėmis ir tik vienintelis 110 AG/205 Nm benzininis motoras gali būti derinamas su 6 pakopų hidrauliniu „automatu“. Būtent tokią versiją mes ir išbandėme.

Iš pradžių motoras nustebino didesnėmis vibracijomis (kituose PSA koncerno modeliuose šis variklis elgėsi solidžiau), o ir apetitas nebuvo kukliausias – mieste vidurkis siekė apie 8 litrus benzino šimtui kilometrų. Tiesa, vėliau išvažiavus į užmiestį sąnaudos sparčiai krito ir galutinis vidurkis per 550 nuvažiuotų kilometrų užsifiksavo ties 6,6 litro (gamintojo nurodomos vidutinės sąnaudos mišriu režimu – 5,5 litro, mieste – 6,7 l). Galios pasigesti galima tik greitkelyje, o mieste žvitrumo pakanka.

Automobilis, kaip ir jo artimi giminaičiai „Peugeot 2008“ ar „Opel Crossland X“, varomas tik priekine ašimi, bet galimas su papildomai užsakoma subtilesne sukibimo kontrolės sistema, leidžiančia geriau jaustis ant skirtingų dangų, pavyzdžiui, žvyro, žolės ar sniego.

Bandytame modelyje siūlomi papildomi žieminis ir sportinis važiavimo režimai. Nors vertinau juos skeptiškai, bet iš tiesų nustebino klimptelėjus puriose pusnyse. Lengvai spaudžiant akceleratorių valdymo kompiuteris be priekaištų pulsuodamas skirsto sukimo momentą į kairį ar dešinį ratus ir gražiai „ištempia“ automobilį. Žinoma, nebandykite to rimtoje bekelėje – tai nėra už ausų ištraukianti sistema. Bet miesto SUV, kurio vairuotojas netyčia pervertina savo galimybes ir 17,8 cm prošvaisą užmiesčio viloje, tai padeda.

Pavarų dėžė – geras pasirinkimas, šis „automatas“ nenvuvylė nė viename PSA koncerno modelyje: davikliai gerai jaučia įkalnes ir nuokalnes pavarų parinkimui, kartais jas gal tik keičia nelabai subtiliai, bet čia smulkmenos.

Valdosi automobilis lengvai ir pakankamai užtikrintai, gal tik vairo mechanizmo norėtųsi dar informatyvesnio. Važiuoklė nemėgsta gilesnių duobių ir apie jas praneša skaudžiais smūgiais, bet smulkius nelygumus priima inteligentiškai. Standumas – didesnis nei „superminkštojo“ tradicinio C3, kėbulo judesiai – dėl saugumo sumažintų amplitudžių, ir dėl to man šio modelio vairavimas pasirodė priimtinesnis mūsų šalies keliams.

Pinigų kalba

„Citroen C3 Aircross“ kaina Lietuvoje prasideda nuo 13 tūkst. 900 eurų už modelį su 82 AG benzininiu varikliu ir 5 pavarų mechanine greičių dėže. Pigiausia dyzelinė versija prasideda nuo 18 tūkst. 900 eurų atžymos.

Bandytasis „Shine“ komplektacijos modelis su 110 AG benzininiu motoru ir automatine 6 laipsnių pavarų dėže kainuoja 20 tūkst. 200 eurų. Už šią kainą automobilyje įdiegta pastovaus greičio ir vairuotojo dėmesio palaikymo sistemos, šildomos priekinės sėdynės, automatiniai dienos šviesos žibintai, multimedija su centriniu 7 colių įstrižainės ekranu ir „Citroen Connect 3D“ navigacijos sistema, 17 colių lengvojo lydinio ratlankiai, odinis vairas, automatinis kondicionierius, galiniai parkavimo jutikliai.

Giminingas modelis „Peugeot 2008“ mūsų šalyje kainuoja nuo 14 tūkst. 100 eurų (dyzelinė versija – nuo 18 200 eurų), o „Opel Crossland X“ – nuo 15 tūkst. 95 eurų (dyzelinė versija – nuo 17 tūkst. 313 eurų).

Tarp papildomai užsakomų įrangos detalių: ir spalvotas projekcinis ekranas, bevielis mobiliųjų įrenginių įkrovimas, galinio vaizdo kamera, priekiniai parkavimo davikliai, parkavimo pagalbos sistema ir kita.

Labiausiai patiko: Originalus, išsiskiriantis, netikėtai erdvus savo klasei.

Labiausiai nepatiko: PSA koncerno multimedijos sistema mėgsta strigti, važiuoklė kiek per triukšminga.