Klausimas, į kurį atsakymą surasti vis sunkiau. Galima tobulinti vairavimo sąvybes, kuriomis žemesnis universalas lyg ir turėtų lenkti visureigį, bet čia prieis tokia minčių eiga nusivylusi namų šeimininkė ir pasakys, kad jai patinka sėdėti aukščiau ir automobilis valdosi geriau dėl to, kad ji aukštai viską mato geriau.

Galima didinti praktiškumo sprendimus, kuriais universalai visada pasižymėjo, bet, žiūrėk, visureigyje dabar jau daiktų dėtuvių būna tiek, kad galima po metų atrasti taip nė karto ir nemūvėtas pirštines arba sulčių buteliuką, kurio geriau nebeatidaryti.

Galiausiai, galima rungtis kainos kriterijumi, tik ar visiems tai pavyksta? Štai, mūsų bandytasis atnaujintas „Hyundai i40“ universalas su 1,7 litro darbinio tūrio turbodyzeliniu varikliu ir 7 laipsnių dviejų sankabų automatine pavarų dėže bei nebloga įranga („Style“ paketas yra trečias keturių hierarchijoje) kainuoja 29 tūkst. 990 eurų.
"Hyundai i40"

Pigiausią šio automobilio versiją su turbobenzininiu 1,6 litro motoru ir 6 laipsnių pavarų dėže bei bazine įranga galima įsigyti už 19 tūkst. 990 eurų.

Tuo metu tos pačios „Hyundai“ gaminamas kompaktiškas krosoveris „Tucson“ siūlomas nuo – koks sutapimas – 19 tūkst. 990 eurų. Tiesa, SUV automobilį galima „sukomplektuoti“ ir iki 40 tūkstančių eurų vertės (ir su keturių ratų pavara), bet juk nebūtina.

Tad ką mums gali pasiūlyti „Hyundai i40“?

Ilgų distancijų bėgikas

Subjektyviai geriausia, ką siūlo šis universalas, yra jo variklio ir pavarų dėžės tandemas. Modernizuotas 1,7 litro turbodyzelinis variklis dabar pasiekia 141 AG galią (prie 4000 aps./min.), o maksimalus sukimo momentas ūgtelėjo 20 Nm iki 340 Nm, kuris aptinkamas „darbiniame“ 1750-2500 aps./min. intervale.

Dviejų sankabų „automato“ mąstymo greitis ir sprendimų tikslumas neleidžia suabejoti geru „smegenų“ suderinimu. Dėl to ir važiavimo nuoseklumas ir sklandumas palieka pozityvų įspūdį – 1,7 tonos automobilis su pilna bagažine ir keturiais keliaujančiaisiais pakankamai prognozuojamas ir demonstruoja neblogą dinamiką greitkelyje, o miesto spūstyje nedirgina neteisingu pavarų parinkimu.

Tiesa, šaltas variklis per jautriai reaguoja į akceleratorių ir būna visiškai nelinkęs suteikti akustinio komforto, „pramušdamas“ net ir akivaizdžiai pagerėjusią automobilio garso izoliaciją, kuriai korėjiečiai skyrė ypatingą dėmesį, specialiomis medžiagomis „patobulinę“ langus, automobilio dugną, kitas kėbulo dalis.

Mėgstantiems ilgas keliones ir taupymą patiks ir degalų bako talpa – net 70 litrų. Vidutinės dyzelio sąnaudos, anot gamintojo, gali būti vos 4,7 litro šimtui kilometrų, tad nesunku paskaičiuoti, kokį atstumą galima įveikti šiuo automobiliu, pavyzdžiui, dėl ekonominių sumetimų nenorint kažkurioje šalyje piltis degalų.

Tik nesu įsitikinęs, kiek tokiam pasiekimui reiks „kinkytis“ vėją į nugarą. Mūsų bandymo metu „i40“ per 946 kilometrus įvairiausiais keliais (600 km iš jų greitkeliu su žiemišku greičio apribojimu) vidutiniškai naudojo 5,9 litro dyzelino.

Santūrus progresas

Kad Pietų Korėjos gamintojai vis dažniau Senajam žemynui skirtus automobilius kuria pasitelkę būtent šio kontinento specialistus, galime įsitikinti stebėdami dizaino pokyčius. Atnaujintas „i40“ universalas atrodo dinamiškiau ir dar labiau išryškintos koncepcijos, nors kai kurie elementai, subjektyviu vertinimu, vis dar „užstrigę“ kažkur praeitame dešimtmetyje.

Beje, dėl savo dizaino 4775 mm ilgio automobilis žiūrint iš šono atrodo dar ilgesnis, bet optinę apgaulę atšaldo 2770 mm ratų bazės dydis ir 553 litrų talpos bagažinė. Gale sėdintiems erdvės pakanka, jeigu jie nepretenduoja būti treniruojami Jono Kazlausko, o bagažinės tūris – sakykime, pakankamas šeimos kelionėms, tačiau šiame segmente tikrai niekuo nestebinantis.
"Hyundai i40"

Progresuoja ir interjeras: medžiagų kokybė pamažu gerėja (pavyzdžiui, vairas aptrauktas puikiai prie rankos limpančia, švelnia oda), „Hyundai“ atnaujino multimedijos įrangą, lietimui jautrus ekranas – 7 colių skersmens ir su patogiai valdoma navigacija, o galinės sėdynės šildomos (kartais atrodo, kad tik korėjiečiai supranta, jog gale sėdintiems irgi gali būti šalta).

Bet gamintojui vis dar nepavyksta atsikratyti mygtukų centrinėje konsolėje pertekliaus, ant masyvios panelės neįmanoma padėti jokio daikto, nes tuoj pat skrieja žemyn, o dėtuvių šiems galėtų būti ir daugiau.

Priekyje sėdėjęs keleivis skundėsi, jog labai ilgai užtruko patogiau susireguliuoti sėdynę. Tuo metu vairuotojo krėslas buvo vienintelis valdomas elektra ir čia tokių problemų nekilo. Be to, automobilio pakaba sureguliuota tinkamai ilgoms kelionėms: jokio nepageidaujamo kietumo, bet ir ne per minkšta, o kėbulo standumas – neišmušantis iš komforto zonos. Automobilis posūkiuose lenktynių žirgo neprimena, tačiau elgiasi pakankamai stabiliai ir užtikrintai.

Tad kas laukia universalo?

Manau, kad šį klausimą kol kas dar teks palikti kyboti ore. Kiekviename pasirinkime tarp universalaus kėbulo automobilio ir vadinamojo SUV atsiras daugybė pliusų ir minusų tiek vieno, tiek kito naudai. Tad dažniausiai velnias slypi detalėse. Svarbiausia, kad neslypėtų jų keitime.

Kas labiausiai patiko: Pavarų dėžės ir variklio duetas.

Kas labiausiai nepatiko: Ergonomikai ir medžiagų kokybei vis dar yra priekaištų.
"Hyundai i40"

Papildomos pastabos:

1. „Hyundai i40“ suteikta 5 metų garantija be apribojimo.

2. Aprašytame modelyje taip pat galima aptikti automatinį žibintų valdymą, taškinį LED apšvietimą salone, pagalbinę eismo juostos palaikymo sistemą, avarinio stabdymo stabdžių stiprintuvą, šildomą vairą, galinio vaizdo kamerą, be rankų atidaromą elektrinį bagažinės dangtį ir išmanųjį raktą. Visa tai – be papildomų priemokų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (110)