Tačiau savaitę praleidusi su „2019 Fiat 500L“ jaučiau anaiptol ne džiaugsmą. Prisiminus puikiai įvertintą „Abarth“ ir kitus jo madingus broliukus – automobilius, kurių rinkodaros kampanijos žadėjo prabangią „dolce vita“, mane nustebino tai, kad padidinta miniatiūrinio „Fiat 500“ versija toli gražu nėra tobula.
Užtai „500L“ pateikia apčiuopiamus įrodymus, kad šiuo metu „Fiat Chrysler Automobiles NV“ reikalai klostosi ne kažin kaip. O tų reikalų „Fiat“ turi daug, ypač po pagrindinio vadovo Sergio Marchionne mirties: per devynis mėnesius kompanijos akcijų vertė sumažėjo daugiau kaip 10 proc., arba maždaug 4 milijardais eurų.
Prisipažinsiu, mane žavi ši 120 metų senumo kompanija, kuri gamina vienus gražiausių automobilių pasaulyje (aha, ir „Ferrari“). Noriu, kad ji ir toliau žydėtų ir klestėtų. Bet tai nelengva, kai susiduri su tokiu nevykėliu kaip „500L“, kuris turėjo tapti šauniu atsaku į didėjantį vartotojų poreikį vairuoti praktišką, ekonomišką ir lengvai parkuojamą „miesto“ automobilį.
Pradėkime nuo to, kaip jis atrodo. Kai „500L“ debiutavo 2012 m. Ženevos automobilių parodoje, dizaineriai teigė, kad jį kurdami jie įsivaizdavo Savojos vilą. Savojos vila yra netoli Paryžiaus stovintis dėžės pavidalo modernistinis namas, kurį suprojektavo Le Corbusier. Namas.
Geidžiamiausių automobilių dizainas neretai būna nusižiūrėtas nuo įvairiausių dalykų – eržilų, panterų, moterų – bet tik jau ne namų. Ir iš tiesų, važiuodamas keliu „Fiat 500L“ atrodo taip pat nerangiai, kaip atrodytų namas ant keturių ratų. Grotelių apačia išstumta toliau nei viršutinė dalis ir pakreipta kampu, primenančiu tuos klaikius 1600 dolerių kainuojančius „Gucci“ teniso batelius. Abu priekiniai ramsčiai šakojasi į dvi dalis, matyt, bandant pagerinti matomumą, bet praktiškai tai reiškia, kad, keičiant juostas, jums prieš akis mirgės ne vienas, o du ramsčiai.
Jeigu dar negana: 17 colių dažyto aliuminio ratlankiai atrodo komiškai mažyčiai po didžiuliu išpampusiu kėbulu ir aukštomis sėdynėmis. Maži apvalūs „rūko žibintai“ atrodo lyg nusukti nuo mechaninės prekybcentrio mašinytės (po 25 centus už pasisupimą), pro kurias abejingai praeidavau net vaikystėje. Kai praėjusią savaitę Manhatane paėmiau „500L“ pasivažinėjimui, kone tikėjausi, kad iš jos tuoj iššoks cirko klounai.
Išvydus vieną šių nelaimėlių burzgiant gatve, sunku įsivaizduoti, kad šis automobilis išriedėjo iš garbingų itališko dizaino ir paveldo salių. Suprojektavęs „500L“ „Fiat“ nuklydo nuo kelio; tikėkimės, kad tai laikina.
Lipa į „premium“ segmentą
Galbūt aš per griežta. Jei bent šio apverktino automobiliuko interjeras būtų puikus, galėčiau užsimerkti, įlipti vidun ir jaustis sąlyginai laiminga. Deja, interjeras ne ką geresnis – net užsimerkus. Vien pačiupinėjęs aplink vairuotojo sėdynę supranti, kad tavęs laukia nukainotos medžiagos ir „pigu-perku“ konstrukcija.
Nors visos penkios sėdynės apvilktos padoriais odiniais apmušalais, plastikinis prietaisų skydelis ir kitos detalės nekelia didelio noro sėstis prie vairo. Turėkite omenyje, kad „Mercedes-Benz“ A klasės sedaną šiuo metu galima įsigyti už 32 500 dolerių – vos 5000 dolerių brangiau už „500L“, kurį vairavau. O „Audi A3“ sedanas jums kainuotų 33 300 dolerių.
Nesakau, kad jie yra tiesioginiai „500L“ konkurentai – nors ne mažiau patogūs keleiviams ir kur kas smagesni vairuotojui – tik bandau atkreipti dėmesį, kad „Fiat“ su savo automobiliais priartėja prie 30 000 dolerių ribos, už kurios jau driekiasi „premium“ klasės teritorija. Jeigu „500L“ ketina įsitvirtinti „premium“ teritorijoje, jis turėtų suteikti „premium“ jausmą. Bet nesuteikia. Kartoninis sėdynių pojūtis ir bendras juosmens, pečių ir klubų atramos trūkumas dar pablogina problemą; negana to, sėdynės reguliatoriai yra rankiniai. Jei šis automobilis kainuotų 20 000 dolerių, dar galėčiau tai atleisti. Bet kai kaina siekia beveik 30 000 dolerių? Norėtųsi šio to daugiau.
O kur dar abiejų priekinių sėdynių pozicija – jos įtaisytos taip aukštai, kad sėdi praktiškai ant stogo. Vairuodamas jautiesi tarsi žvelgtum nuo uolos skardžio prieš niurktelėdamas į vandenį apačioje; po 20 minučių vairavimo man kone apsisuko galva. O galinis matomumas blokuojamas kur kas labiau, nei tikėtumeisi iš mažučio „crossover“ tipo automobiliuko.
Bet pala! Jūs dar negirdėjote blogiausio. „500L“ kenčia nuo gėdingos „turbo duobės“. Jį taip pat kamuoja nepaklusni stabdymo sistema. Vairuodamas apskritai nesijauti kontroliuojantis automobilį, tarsi automobilis nebūtų pažymėjęs sutikimo langelio.
Kai praėjusią savaitę važinėjausi po Niujorką – kur ir turėtų atsiskleisti jo, kaip mažo, praktiško miesto automobilio, privalumai – „Fiat 500L“ trūko ištvermės, judrumo ir inžinerijos, reikalingos bent vidutiniškam vairuotojo pasitenkinimui. Norėčiau jums pranešti, kad jis apdovanotas veržliu varikliu arba sportišku charakteriu, kaip panašiai kainuojantis „Mini Cooper“, kurio BMW inžineriniai sprendimai pasiteisina nuo pradžios iki galo. Deja, „500L“ turi anemišką 160 arklio galių keturių cilindrų variklį ir šešių greičių automatinę pavarų dėžę. Šiaurės Amerikos rinkai nesiūloma nė viena manualinė versija, o gaila, nes vairuodami šį daiktą bent jau laikytumėte likimą savo rankose, užuot pasikliovę jo pavėluota reakcija.
Ką visgi pirkti?
Štai keli dalykai, kurie šiame automobilyje man patiko: jis lengvai parkuojamas, nes, nors ir būdamas „crossover“ tipo, yra 19 colių trumpesnis už „Audi A4“ sedaną. Kuras naudojamas efektyviai, tad „500L“ padės sutaupyti. O santykiu 60/40 sulankstomos galinės sėdynės reiškia, kad galėsite ten susikrauti maisto produktus arba augintinį, kai vešite jį pas veterinarą. Pramogų ir informacijos sistema greitai prisijungia prie „Bluetooth“. Standartinėje versijoje rasime visus šiais laikais standartinius komforto elementus, tokius kaip atsarginės kameros, nuotolinis atrakinimas, „Apple CarPlay“ ir šildomos priekinės sėdynės.
Pridėjus dar du komfortiškus priedus – 1395 dolerius kainuojantį stoglangį ir 345 dolerių vertės juodą stogo apdailą – bendra „500L“ kaina siekia 27 355 dolerius. Jei šis automobilis kainuotų pusę tiek, gal ir būtų verta. Bet ne; jis yra pernelyg brangus ir nepakankamai efektyvus. Už tokius pinigus verčiau nusipirktumėte „Mini Countryman“ ar „Subaru Outback“.
Žinote ką? Taip ir padarykite.