Praėjusį savaitgalį galėjote perskaityti „Jaguar XE“ apžvalgą, o dabar panagrinėkime Lietuvą taip pat šiemet pasiekųsi „Land Rover Discovery Sport“.
Tiesą pasakius, šiuolaikiniame globaliame pasaulyje terminas „angliškas automobilis“ yra gerokai kvestionuojamas ir čia glūdi ne vienas paradoksas. Ne paslaptis, jog „Jaguar Land Rover“ koncernas dabar glaudžiasi po indų milžinės „Tata“ sparnu. Kadaise buvusi britų imperijos kolonija po daugiau nei pusšimčio metų įrodė, jog istorija mėgsta ironiją: vieną iš didžiųjų Anglijos pasididžiavimų po klajonių į skirtingas rankas 2008-aisiais galų gale perėmė Indijos kompanija.
Neseniai Didžiojoje Britanijoje kaip tik buvo užvirusi diskusija: ar šis prekės ženklas nepraranda savo tikrosios dvasios? Net ir atsidūrusi „Tata“ rankose „Jaguar Land Rover“ kompanija beveik visus savo automobilius ir toliau surinkinėjo Jungtinėje Karalystėje, tačiau dabar kelia sparnus: pasistatė gamyklą Kinijoje ir per keletą artimiausių metų planuoja dar dviejų atidarymą Brazilijoje bei Slovakijoje.
„Jaguar Land Rover“ vadovas Ralfas Spethas bandė nuraminti britus teigdamas, kad gamybos iškėlimas į užsienį tik padės pasiekti geresnių finansinių rezultatų.
„Mūsų automobiliai išsaugos tą pačią kokybę ir technologinius sprendimus, nesvarbu, kur jie būtų gaminami. Svarbiausia, kad mūsų širdis ir dvasia – inžinieriai ir dizaineriai – visada liks Didžiojoje Britanijoje“, - namų rinkai žinutę siuntė R. Spethas.
Tik, ar patikės kas jo žodžiais – neaišku. Mat pats R. Spethas yra vokietis.
Tai štai su kokiomis filosofinėmis problemomis dorojasi D. Britanijos piliečiai. Tuo metu mes visiškai nesuprantame jų ir turime paprastą klausimą: ar šitas automobilis vertas tų 60 tūkst. eurų, kurių reikalauja išdidus vardas „Land Rover“?
Pasižiūrėkime.
Kokybė
Mūsų bandytas visais ratais varomas „Land Rover Discovery Sport“ su dyzeliniu motoru ir automatine transmisija buvo aukščiausios „HSE Luxury“ komplektacijos, kurio vertė prasideda nuo 57 tūkst. 100 eurų. Mūsiškis turėjo dar ir keletą priedų, kurie kainą pakėlė iki apvalių 60 tūkst.
Ir juos nesunku suprasti – baltutėlės it Anglijos rinktinės marškinėliai „Windsor“ odos salonas yra vienas gražiausių dalykų, nutikusių šiam automobiliui. Iš pavadinimo jau nesunku suprasti, kad priartėjote prie kilmingųjų. O kilmingi žmonės nemėgsta suvaržymų, tad jau ir taip erdvų saloną šviesūs tonai vizualiai dar labiau praplečia, o kartu su panoraminiu stikliniu stogu pasijunti lyg tvarkydamas jaukų šiltnamėlį Elžbietos II kieme.
Kokybiškos medžiagos ir gausybė komforto funkcijų lyg ir sufleruoja atsakymą į mūsų išsikeltą klausimą. Jau vien dešimčia krypčių besireguliuojančios (nesunku suprasti, kam joms sukurta atminties funkcija) sėdynės vertos atskiro paminėjimo, nes yra paprasčiausiai puikios.
O svarbiausia, jog nuo pirmos įsėdimo į saloną sekundės iki pat išlipimo visą laiką lydi diskoverio ori laikysena: viskas veikia nepriekaištingai, viskas patogu, viskas po ranka. Klausiate, kur surinkta? O koks mums skirtumas, svarbiausia, kad kokybiškai.
Salonas išties džiugino. Ne tiesiog kokybiškai surinktos kokybiškų medžiagų kokybiškos detalės, ne vien tai. Praktiškumo ir individualių šio gamintojo detalių taip pat nepagailėta.
Priekiniai žibintai visiškai automatizuoti, įskaitant ir ilgąsias šviesas, kurios „susivokia“, ar neakins iš priekio atvažiuojančių (arba pasivejamų) mašinų.
Tiesa, multimedijos sistema, kuria dalijamasi ir su „Jaguar“, tokio lygio automobiliui pasirodė kiek morališkai senstelėjusi, norėjosi šiek tiek didesnio pločio centrinės konsolės displėjaus ir jau visai nepatiko automobilio funkcijų valdymas mažame ekranėlyje priešais vairuotoją (apie tai dar bus vėliau).
Bet tai smulkmenos, palyginus su tuo, ką sugeba iš „Jaguar“ pasiskolinta audio sistema. Ji buvo tokia gera, kad sunku patikėti. Ieškant priekabių teko testuoti net trim skirtingais būdais ir vis tiek garsas skambėjo tobulai. „Sex Pistols“ pakaitomis su „Radiohead“ sėdėjo ant galinės sėdynės (filmuojant Pilaitėje vietiniai mūsų nesuprato), Adele glaudėsi bagažinėje (taip, ji ten tilptų, apie tai irgi pašnekėsim atskirai) ir galiausiai „Underworld“ blaškėsi po visą automobilį – visi žanrai per 11 garsiakalbių (įskaitant ir žemų dažnių) skambėjo nepriekaištingai, nesvarbu kur nukreipdavom garso suvedimą.
Man baisu pagalvoti, ko būtų reikėję klausytis „Discovery Sport“ sukomplektuotame su pagal papildomą užsakymą gaunama ir 17 garsiakalbių turinčia „Meridian“ audiosistema.
Važiavimas
Važiuojant „Discovery Sport“ emocijų įvairovės buvo daugiau. Mūsų bandytame automobilyje įmontuotas 2,2 litro darbinio tūrio turbodyzelinis 180 AG (430 Nm) galios motoras sudarė gerą tandemą su ZF devynių laipsnių automatine pavarų dėžę. Tiesą pasakius, jie atrodė lyg privalomas derinys. Kaip žirgų lenktynės ir jas stebinčių ponių skrybėlaitės. Ar ponas Beanas ir jo meškiukas.
Tik, štai, akceleratoriaus hiperjautrumas esant tokiam pavarų skaičiui nepadeda. Akivaizdžiai greitėjant arba lėtėjant, pavarų dėžė tiksliai skaito jūsų intencijas. Bet bandant važiuoti tolygiau, kiekvienas švelnus spustelėjimas arba pedalo atleidimas virsta nepaklusnaus žirgo šokinėjimu virš ponios skrybėlaitės: pavaros pradeda kaitaliotis pernelyg intensyviai ir agresyviai. Visai nedžentelmeniška.
Vis dėlto ilgiau pavažinėjus prie to priprantama: tiesiog reikia aiškiai užduoti toną jūsų arkliams po kapotu. Nors ypatinga dinamika jie ir nepasižymės (vis dėlto karieta sveria 1,8 tonos), bet ir automobilis akivaizdžiai ne lietuviškam tijūno su bizūnu charakteriui skirtas – prašosi aristokratiškesnių manierų. O jas prisiminus „Discovery Sport“ rieda sklandžiai ir maloniai. Standžiai ir nesiūbuoja, kaip Rytų londoniškis prie aludės.
Apie šiuolaikinio automobilio saugumą reikėtų rašyti atskirą straipsnį. Paminėsiu tik tiek, kad jau bazinėje „Discovery Sport“ įrangoje yra 11 saugumo sistemų (tas skaičius 11 jau kelia įtarimą, kad taip futbolo tėvynė bando įrodyti, kad automobilis tikrai angliškas).
Mums besiaiškinant šiuos niuansus vidutiniškai šimtui kilometrų sudegdavo kiek virš 8 litrų dyzelino. Gamintojas teigia, kad įpratus važiuoti preciziškiau, galima išsiversti ir su 6,3 l mieste arba 5,3 l mišriu režimu.
Apie monarchijos dvasią
Akivaizdu, kad Lietuvoje labai mylimos monarchijos. Koks žiniasklaidos sąmyšis kyla atvykstant kilmingiems asmenims iš bet kurios senas tradicijas turinčios šalies būtų galima vardinti ir vardinti, o paprasčiausia prisiminti neseną Švedijos karališkosios poros vizitą ar tos pačios D. Britanijos monarchų kiekvienos didesnės šventės transliavimą per mūsų nacionalinį televizijos kanalą.
Jeigu jūs galvojate kitaip, tuomet „Discovery Sport“ klusniai lips, klampos, bris (maksimali leidžiama brasta – 600 mm), kops ir leisis visur, kur panorėsite: tam skirti specialūs pavaros režimai, pagal užduotas sąlygas atitinkamai suderinantys viso automobilio darbą.
O mums atrodo, kad „Land Rover Discovery Sport“ labiau tiks solidaus šeimos automobilio titulas. Šeimos, kurioje vaikai yra gerai išauklėti ir prieš miegą geria pieną, o tėvai žiūri „Midsomerio žmogžudystes“.
Kas labiausiai patiko: kokybės pojūtis.
Kas labiausiai nepatiko: kad per mažai uždirbu.
Papildomos pastabos:
1. Mažulyčiai ekranėliai prietaisų skydelyje priešais vairuotoją ir į juos sukeltos svarbiausios automobilio valdymo funkcijos virsta rimtai erzinančia bėda. Galbūt kitomis kalbomis ji mažesnio aktualumo, tačiau preciziškame lietuviškame vertime visi tie, tarkime, „gal. stik. val. int. reg. rež. 1 ar 2?“ ir „priek. priet. mech. sąl. atj. Taip/Ne?“ veda iš proto.
2. Bagažinėje (981 l!) tilptų Adele ir visas jos bei jūsų penkių asmenų šeimos bagažas kartu.
3. „Jaguar Land Rover“ apie savo dvasią neleidžia užmiršti ir užvedant variklį - iš centrinės konsolės išnyrantis apvalus pavarų režimų perjungimo manipuliatorius primena, kur esame.