„Maserati Levante“ testas: saldus itališkas gyvenimas

„Levante“ – galintis netikėtai greitai keistis Viduržemio jūros pakrantės vėjas. Manau, rinkodarininkai nesuklydo šiam automobiliui parinkdami vardą. Pirmasis „Maserati“ kompanijos istorijoje visureigis per akimirką iš solidaus, komfortiško, įvaizdį pabrėžiančio automobilio gali pasikeisti į sportišką, veržlų bei griausmingą bolidą. Iš esmės tam tereikia dukart spustelėti mygutį prie pavarų svirties.

Apie ką mes čia

Visapusiškai išnagrinėti automobilį per pusdienį (tiek turėjome laiko, nes paskui jį pardavė) nepavyktų niekam. Tačiau, čia juk ne šeimos universalas, kuriame kaunamasi dėl kiekvieno centimetro bagažinėje. Čia ne koks kasdienis SUV automobilis, kuris kaunasi dėl kiekvieno šeimos universalo likvidavimo. Čia – absoliučiai kitas pasaulis ir kita istorija.

Sėdus prie „Maserati Levante“ vairo svarbiausia jausti ir jaustis. Bagažinių tūrius (dėl šito, beje, nėra problemų), vietas pečių plotyje ant galinės sėdynes (ir dėl šito nėra problemų) ar degalų sąnaudas (va, dėl šito gali būti problemų, skaitykime toliau) palikime žemiškųjų rūpesčių iškamuotiesiems ir pasinerkime į itališką „dolce vita“ – saldų gyvenimą.

Tradicija nemari

„Levante“ tęsia Italijos gamintojo tradicijas. Nesvarbu, ar tai bus kupė, ar sedanas, ar dabar jau ir visureigis, „Maserati“ braižas išlieka kiekviename modelyje. Jeigu nusipirkote tridančiu Neptūno žeberklu papuoštą italų automobilį, tuomet žinote, kad gavote savito dizaino ir komforto derinį su galingais varikliais, kurių griausmo tramdyti niekas nė nesiruošia.

Būtent garsas yra antrasis kertinis akmuo (po komforto) perkant „Levante“ su benzininiu motoru. Teisingiau – ir antras, ir trečias. Vienu atžvilgiu variklis šiam automobiliui suteikia nuostabių galimybių, kitu atžvilgiu sukuria įspūdingą garsą (tiek iš motoro sekcijos, tiek iš išmetimo sistemos), kuriuo ypač smagu patriukšmauti po kokiu viaduku.

Mes išmėginome „Levante“ su 3 litrų darbinio tūrio V6 benzininiu turbovarikliu, kurio maksimali galia prie 5750 aps./min. siekia 430 AG. Maksimalus motoro sukimo momentas taip pat įspūdingas – 580 Nm 4500-5000 aps./min. intervale.

Vėliau į Lietuvą atkeliaus ir „biudžetinė“, mažesnės galios (350 AG) benzininio motoro versija, o dabar taip pat galima rinktis 3 litrų dyzelinę jėgainę (275 AG ir 600 Nm).

Tad spustelėkime vieną kartą sportinio važiavimo režimo mygtuką ir net varikliui sukantis laisvai pasaulis lengvai sudreba. Turime sportiškai suderintą vairo mechanizmą, pavarų dėžę, akceleratorių. Spustelėkime tą mygtuką dar kartą: sukietėja pakabos elementai, pneumatika automobilį nuleidžia arčiau asfalto ir galima leistis į nuotykius.

Sportiniame režime vėjas staigiai pasikeisti nebegali. Jis įkalintas – visada pučia jums į nugarą. Variklis sparčiai renka sūkius, 8 laipsnių automatinė ZF pavarų dėžė dirba it bitutė (pavaras gelia labai tiksliai ir greitai), o jau garsai... Sakytumei, Džiuzepė Verdis duslintuvo vamzdžiais groja pankroką, pavaras jungiant žemyn specifiškais riaumtelėjimais Toto Cutugno varo „beatboxą“ ir praeiviai atsisuka pasižiūrėti pasiutusios diskotekos. Toks, nekasdienis prabangos ir laukinės jėgos derinys.

Nepastumsi, nepajudinsi

Toks pojūtis apima kalbant apie valdymą. Posūkiuose „Levante“ labai stabilus juos įveikiant net ir dideliu greičiu, kėbulo judesiai absoliučiai minimalūs – o juk mes vairuojame apie 2,2 tonos sveriantį automobilį! Be to, jis net 5003 mm ilgio ir 1968 mm pločio, tačiau yra toks žvitrus, kad didelės apimtys netrukus pasimiršta.

Akceleruojant tiesiai vairuotojas apskritai ilsisi. Tarp svarbiausių važiavimo stabilumą lemiančių veiksnių – idealus svorio tarp ašių paskirstymas (50:50), mažas pasipriešinimo orui koeficientas (Cx 0,31), o pakabos bei vairo mechanizmo sureguliavimai – puikūs.

Visureigis turi keletą važiavimo režimų, skirtų atitinkamoms sąlygoms: „Ice“ (slidžiam keliui), „Sport I“ ir „Sport II“ bei „OffRoad“ (bekelei). Paskutiniai du reguliuoja pakabos aukštį: priklausomai nuo pasirinkimo, pneumatika leidžia nuleisti automobilį iki 13 cm prošvaisos arba pakelti iki 21,5 cm.

Be to, pakaba ir pati prisitaiko prie kintančio greičio, ją taip pat atskirai galima reguliuoti personalizuojant specialia rankenėle.

Duobes ar kelio nelygumus – kaip ir priklauso tokio rango automobiliui – „Levante“ važiuoklė pasilieka sau ir vairuotojo ar keleivių šiais nesklandumais nevargina. Visų varomų ratų sistema kontroliuojama elektronikos, o vairuotojas monitoriuje gali stebėti, kiek traukos kompiuteris perduoda kuriai ašiai.

Normaliomis sąlygomis automobilį varo galinė ašis su elektroniniu diferencialu, o prireikus iki 50 procentų sukimo momento „Levante“ gali permesti į priekinius ratus. Tad šiuo automobiliu galima pasitikėti ir nevykusiomis kelio sąlygomis ar kilus norui ančių pašaudyti.

Apgalvota iki smulkmenų

Prabangiai įrengtame salone dominuoja oda, su ja papildančiu medžiu, aliuminiu ir kitomis kokybiškomis medžiagomis. Patogios priekinės sėdynės 12 krypčių valdomos elektra ir turi atminties funkciją, vairo valdymas – taip pat elektrinis.

Centrinėje konsolėje – 8,4 colio skersmens ryškus lietimui jautrus ekranas. Funkcijų – nemažai, bet greitai priprantama dėl patogaus valdymo: ekrano lietimą dubliuoja dvigubas valdiklis su keletu mygtukų šalia. Jie suteikia galimybę intuityviau bei patogiau valdyti multimediją važiuojant.

3 metrų atstumas tarp ašių užtikrina daug erdvės salone – jos netrūksta nei priekyje, nei gale sėdintiesiems. Vienintelis trūkumas vairuotojui – norint sėdėti sportiškiau, nepakanka vietos alkūnėms, tenka jomis sklaidytis į šonus. Be to, gali prireikti laiko priprasti prie automatinės dėžės valdymo svirties specifiško perjungimo nekeičiant jos padėties.

Atskiro komplimento nusipelno „Bowers and Wilkins“ akustinė sistema, atkurianti fantastišką garsą. Už ją reikia papildomai susimokėti 4250 eurų, bet tikram melomanui tai būtų verti išleidimo pinigai. Įtraukiau šią sistemą į asmeninį Top-3 sąrašą.

Italai taip pat pagalvojo apie malonias smulkmenas. Pavyzdžiui, elektra valdomo bagažinės dangčio uždarymo mygtuką sumontavo ne pačiame dangtyje, pakylančiame iki garažo palubių, bet ant bagažinės krašto, kad nereikėtų aukštai kelti rankų ir tampyti prašmatnių drabužių. Na, arba tiesiog užtikrino lengvesnį gyvenimą aukštaūgiams 160 cm italams.

Garantuoju, kad nors kartą esate piktai burbėję ant savo automobilio automatinės valytuvų sistemos, kad ji nereaguoja į pakankamai intensyvų lietų, tačiau tučtuojau suveikia iškritus vos keliems lašams. „Levante“ modelyje ji veikia tiesiog nuostabiai – iš esmės apskritai nebereikia perjunginėti valytuvų režimo, automobilis viskuo pasirūpina pats.

Grįžus į gamintojo atstovų saloną ir grąžinus „Levante“ raktelį kilo noras apsilankyti pas gerą kostiumų siuvėją, išsirinkti itališkus odinius batus ir užsidėti lenktynininko šalmą. Viduržemio pakrantės vėjai galvoje.

Kas labiausiai patiko: Aš norėčiau nedidelės žiedinės trasos tunelyje, kur galėčiau sukti ratus ir klausytis. Dar ir dar.

Kas labiausiai nepatiko: Gali pritrūkti vietos alkūnes laikyti neišskėtus į šonus.

Kas dar:

1. Gamintojas deklaruoja vidutines 10,9 litro benzino šimtui kilometrų degalų sąnaudas. Vis dėlto šykštumą „Levante“ savininkas turėtų laikyti seife – norint mėgautis šiuo automobiliu, realesnės bus 15-17 litrų sąnaudos.

2. 100 km/val. greitį „Levante“ su šiuo varikliu gali pasiekti per 5,2 sek.

3. Mūsų bandytas „Maserati Levante“ su benzininiu varikliu buvo sukomplektuotas taip, kad nieko nepasigedome. Tokios komplektacijos jis kainuoja 113 tūkst. 570 eurų. Priedų suma solidi – 24 tūkst. 70 eurų. Tad nesunku suskaičiuoti, kad visų jų atsisakius „išgryninta“ automobilio kaina yra 89 tūkst. 500 eurų. Dyzelinės versijos kaina – nuo 71 tūkst. 700 eurų.