Naujasis „KIA Niro“: kur juda pasaulis

Automobilių pasaulis šiuo metu gravituoja keliomis aiškiomis kryptimis: iš inžinierių stovyklos gauname vis spartesnės elektrifikacijos vektorių, o iš marketologų – visuotinio kraustymosi į SUV modelius bumą. Šie vėjai vis smarkiau dvelkia Europos žemyne, kur miesto visureigių segmentas auga sparčiausiai, o elektriniai bei hibridiniai modeliai populiarėja ir dėl griežtėjančių išmetamųjų dujų ribojimų.

Todėl nenuostabu, kad Senajame žemyne vis tvirčiau savo koją statantys Pietų Korėjos gamintojai susivokė, ką reikia pasiūlyti nedelsiant – automobilį, sujungiantį abi kryptis. Toks yra naujasis „KIA Niro“ – kompaktiškas miesto visureigis, siūlomas tik su hibridine pavara.

Šis SUV bendra platforma dalijasi su giminingosios „Hyundai“ naujiena „Ioniq“, bet apie ją plačiau parašysiu kitą kartą. Šiame straipsnyje plačiau panagrinėkime hibridinį „KIA Niro“.

SUV dermė su ekonomija

„KIA Niro“ (kaip ir „Hyundai Ioniq“) hibridinę pavarą sudaro 1.6 litro darbinio tūrio benzininis variklis, kuris prie 5700 aps./min. išvysto 105 AG galią, o prie 4000 aps./min. pasiekia didžiausią 147 Nm sukimo momentą, bei elektros motoras, generuojantis atitinkamai 43,5 AG bei 170 Nm.

Bendra automobilio galia – 141 AG, kuri išvystoma pasiekus tuos pačius 5700 aps./min. Atitinkamai didžiausias sukimo momentas yra 265 Nm, pasiekiamas plačiame ir ankstyvame 1000-2000 aps./min. diapazone. Būtent šiame ruože „patiekiama“ didžiausia trauka labiausiai tinka nardant miestų gatvėmis – bandyto automobilio dinamikos kiek pritrūkdavo tik greitkelyje.

Standartiška parinktimi siūlomame „Eco“ režime iš pradžių stebino itin didelė akumuliatoriaus „apsauga“. Pakakdavo vos stipriau spustelėti akceleratorių ir iškart į darbą stodavo benzininė jėgainė, neleisdama nors truputėlį pasimėgauti tyliuoju elektros varikliu. O švelniam įsibėgėjimui vien elektra, kad neprisidėtų benzinas, reikia kantrybės daugiau nei vedybiniame gyvenime ar žiūrint politikos debatų laidą.

Tačiau techninėje specifikacijoje viską paaiškina iškalbingi skaičiai – hibridinės sistemos baterijos energijos talpa siekia tik 1,56 kWh, todėl automobilis ją tausoja ir krauna pasitaikius menkiausiai progai. Tam naudojama stabdant generuojama energija arba baterija per tą patį elektros variklį gauna „grįžtamąjį ryšį“.

Kokia tokio algoritmo įtaka ekonomiškumui? Gamintojų deklaracijoje nurodoma, kad „Niro“ vidutinės sąnaudos – 4,4 litro šimtui kilometrų su 18 colių skersmens ratais (būtent tokiais „apautą“ automobilį ir matote nuotraukose) ar vos 3,8 litro, jeigu ratai šešiolikiniai.

Bandymo metu, pasirinkus „Eco“ režimą, automobilis vidutiniškai naudojo 4,8 litro benzino arba visai netoli deklaruojamų verčių. Čia iš karto turiu pastebėti, kad analogiškos platformos, tačiau visai kitų kūno formų „Hyundai Ioniq“ buvo šiek tiek taupesnis, tad dalį sąnaudų turime nurašyti ir SUV kėbului – vis dėlto šis automobilis aukštesnis. Arba minėtai kantrybei ir jos deficitui.

Kita vertus, gamintojai labai akcentuoja aerodinaminius sprendimus. KIA inžinierių teigimu, visi elementai kurti taip, kad generuotų kaip galima mažesnį aerodinaminio pasipriešinimo koeficientą (o jis – 0,29), o aktyvios oro paėmimo sklendės ne tik prisideda vėsinant variklį, bet ir užsidaro važiuojant didesniu greičiu, kad pagerintų aptakumą.

Vienas automobilis – du charakteriai

Sportiniame režime šiek tiek nervingas akceleratoriaus pedalas laikas nuo laiko priverčia nesmagiai šokčioti, bet automobilio dinamika keičiasi lyg būtum persėdęs į visiškai kitą modelį. Iš letargo miego pažadintą modelį. „Niro“ šoka pirmyn ir gerokai efektyviau greitėja, palydint smarkiai išaugančiam, bet dar nekriokiančiam benzininio motoro garsui.

Verta pažymėti ir sėkmingą pavarų dėžės darbą. Čia montuojamas dviejų sankabų šešių laipsnių „automatas“ pavaras keičia greitai ir parenka tiksliai. Pasirinkus sportinį režimą greitkelyje nebus jokių problemų lenkiant, o degalų sąnaudos padidėja proto ribose – man jos ūgtelėjo iki 6 litrų šimtui kilometrų.

Beveik pusantros tonos sveriančio automobilio dinaminiai rodikliai ant popieriaus – gana kuklūs: pagreitėjimas nuo 0 iki 100 km/val. įvyksta per 11,5 sek., o maksimalus greitis – 162 km/val. Bet sportinis režimas gyvai palieka geresnį įspūdį, nei sausi skaičiai.

Bendros degalų sąnaudos nuvažiavus 266 km mišriomis sąlygomis siekė 5,3 l šimtui kilometrų. Bet kuriam priekine ašimi varomam SUV automobiliui (mažiesiems – taip pat) tai būtų geras rezultatas. Vis dėlto iš hibrido norėtųsi ir dar geresnių skaičių dėl paprastos priežasties – dabar dyzeliniais agregatais „pasidabinę“ modeliai jam pasiūlys pakankamai solidžią konkurenciją vien tik svarstant sąnaudas degalams. O ką jau kalbėti apie kainas šalyje, kurioje ekologija vis dar yra -nioliktas pasirinkimo kriterijus.

Žinoma, jeigu jūsų maršrutai driekiasi tik mieste, kur hibridiniai automobiliai efektyviausi, tuomet pasirinkimo svarstyklėse dar vienas svarelis prisidės būtent jų naudai. O jeigu gamintojui dar pavyktų padidinti elektrinį resursą...

Be streso

Puikus pakabos darbas: automobilis net kiek netikėtai buvo absoliučiai tikslus ir klusnus, posūkiai vairuojant „Niro“ yra vienas džiaugsmas. Kėbulas nesvyruoja, o važiuoklė sureguliuota aukso viduriuke: nesiūbuoja, bet ir nugaros nevargina kietumu, suteikia gero valdomumo ir užtikrintumo įspūdį.

„Niro“ komfortiškai įveikia duobes – be garsesnių bildesių ir be streso vairavimui, palikdamas bendrą lengvumo ir patogumo įspūdį.

Prie šio įspūdžio, žinoma, prisideda ir interjeras. Bandytame aukščiausios TX komplektacijos automobilyje salonas įrengtas nepasikuklinant, jeigu neskaičiuosime vienur ar kitur dar vis akis badančias kietas plastmases.

Multimedija su 8 colių (bet vos 5 colių bazinėj įrangoje) skersmens ekranu, o siūloma navigacijos sistema leidžia pasinaudoti šešiais nemokamais žemėlapių atnaujinimais per metus. Bandytasis „Niro“ taip pat buvo prifarširuotas elektroninių saugumo sistemų, daugiau apie jas – teksto gale.

Paprasta, nepretenzinga, bet aiški multimedija palaiko „Android Auto“ bei „Apple CarPlay“ funkcionalumą, o muziką groja per 8 garsiakalbių JBL aparatūrą, kurios efektą dar pastiprina nebloga garso izoliacija – „patriukšmauja“ tik ratų arkos. Taip pat įsiminė geros raiškos galinio vaizdo kamera – ji pasitarnaus parkuojantis menkesnio matomumo sąlygomis.

Automobilio ilgis – 4355 mm, plotis – 1805 mm, aukštis – 1545 mm, o ratų bazė – visi 2700 mm. Tačiau erdvė salone realiai patogiai patenkins keturių žmonių poreikius (o gale sėdintiems ilgakojams gali ir pritrūkti vieno kito centimetro), penktojo į ilgesnį kelią geriau su savimi neimti, nebent kam nors iš keliaujančiųjų labai trūksta intymumo. Tiesa, galvų lygyje erdvės netrūksta.

427 litrų bagažinės dydis yra geras rezultatas klasėje, o sulanksčius sėdynes pasieks ir 1425 l. „Niro“ prošvaisa – 16 cm – neįspūdinga, bet miesto miegamųjų rajonų bekelėse jos pakaks.

Smagus vairuoti automobilis, o aukštesnės įrangos lygio – ir komfortiškas, be to „apginkluotas“ visomis šiuolaikiškomis saugos priemonėmis bei vairuotojo asistentais. Tačiau, čia Lietuva, čia lietūs lyja ir dyzelio upeliai kol kas vis dar srauniausiai teka. Bet kokiu atveju, smagu, kad atsiranda daugiau konkurencijos viename iš karščiausių segmentų, kuriame hibridinių pasirinkimų kol kas dar tikrai trūksta.

Kas labiausiai patiko: Valdymas.

Kas labiausiai nepatiko: Duokite šiam automobiliui daugiau elektros!

Papildomos pastabos:

1. Automobilio kaina Lietuvoje prasideda nuo 22 tūkst. 490 eurų. Į bazinio LX lygio modelio įrangos sąrašą papuola avarinio stabdymo sistema (bet ne autonominė), galiniai parkavimo davikliai ir pastovaus greičio palaikymo funkcija, multimedija su 5 colių skersmens centriniu lietimui jautriu ekranu, šildomos priekinės sėdynės, oda aptrauktas vairas, priekiniai ir galiniai LED dienos žibintai bei 16 colių ratlankiai.

2. Bandytas automobilis buvo aukščiausio TX įrangos lygio, tad jo kaina startuoja jau nuo 28 tūkst. 490 eurų, lipdama į aukštesnio segmento daržą. Tačiau tokiame modelyje be jau išvardintos įrangos tai pat bus autonominė avarinio stabdymo sistema su pėsčiųjų aptikimo funkcija (vairuotojui nereaguojant pati stabdo automobilį, kad išvengtų susidūrimo arba bent sumažintų jo pasekmes), aklosios zonos ir kontrolės, eismo juostos laikymosi (gali trumpai pavairuoti pati) ir parkavimo pagalbos sistemos.

Tarp komforto įrangos bus aukštos raiškos galinio vaizdo kamera, adaptyvi greičio palaikymo sistema (galima nusistatyti norimą distanciją iki priekyje važiuojančių transporto priemonių), 8 colių skersmens centrinis multimedijos ekranas bei kokybiško garso sistema JBL su 8 garsiakalbiais, šildomos galinės sėdynės bei vairas, o priekinės sėdynės taps valdomos elektra bei ventiliuojamos (visi krėslai bus odiniai).

Tokiame modelyje bus sumontuoti „Bi-Xenon“ priekiniai prisitaikantys žibintai ir 18 colių ratlankiai. Tad, suma nemaža, tačiau už ją jau siūlomas nemenkas įrangos paketas ir hibridinė pavara.

3. Na, ir 7 metų garantija – lygiai tiek, kiek ir baterijos – yra neabejotinai vienas iš KIA kozirių. Be to, tiek Vokietijos („Auto Bild“), tiek JAV („JD Power“) kasmet skelbiamų kokybės tyrimų ataskaitose būtent ši korėjiečių markė pastaraisiais metais išsiveržė į lyderius.