Naujasis „Peugeot 208 GTi“: adrenalinu mintančios širšės testas

Ramūnas Pletkus, DELFI

Turiu iš karto prisipažinti – nelabai dažnai nutinka taip, kad išankstinį atsargų mano skepsį koks nors automobilis nušluotų be ceremonijų. Tad ir šį kartą nutiko ne taip. Nutiko gerokai įdomiau. „Peugeot 208 GTi“ mano išankstinį požiūrį iš pradžių sutraiškė, vėliau sutrynė į miltus, tada sudegino į pelenus ir išbarstė ant galvos.

1.6 litro darbinio tūrio turbobenzininis motoras šiam 1,3 tonos svorio automobiliukui suteikia 208 AG galią ir 300 Nm maksimalų sukimo momentą. Šie skaičiai jau atrodo lyg Anglijos futbolo rinktinė, kuri „ant popieriaus“ visada turi gerą sudėtį. Tačiau kelyje tai – Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos (įrašykite savo favoritus) nacionalinės vienuolikės papildytos legionieriais Leo Messi ir Kristina (turima omeny ne automobilis iš Stepheno Kingo knygos) su Zlatanu.

Važiuojant „208 GTi“ tiesiog lepina vairavimo gurmanus. Tiek ypatingai tiksliu vairavimu ir adekvatumu veiksmams, tiek neslopstančia galia, tiek labai prognozuojamu elgesiu. Jau po nepilnos valandos kelionės jaučiau labai aiškiai: ką daryti, ko tikėtis ir kaip tai įvyks. Mažas energijos kamuolys, kuris itin tiksliai tavęs klauso, šiais aspektais man netgi priminė kitą automobilį, kurio vardo čia negalima minėti dėl politkorektiškumo, bet atskleisiu, kad pirma raidė sutampa.

Sportiškam važiavimui gali kliūti gana ilgas sankabos kelias – bent jau man iš pradžių tai sukėlė nerimą. Bet vėliau tapo aišku – minkštas pedalas skirtas apsaugoti mažiau patyrusius vairuotojus, nes jo pradžioje „nesukrautas“ visas perdavimo momentas, paprasčiausiai toks būdas yra švelnesnis variantas pervesti nuo kasdienių darbinių žirgų prie kasdienių darbinių žvėrių. Po keliolikos kilometrų principas tampa aiškus ir veiksmai greitėja eksponentiškai.

Galios paskirstymas maloniai nustebina. Žemuose sūkiuose stebuklų nėra, tačiau labai greitai savo darbo pamainą pradeda turbina ir gyvenimas atgyja, it politikai prieš rinkimus. O vėliau – spausk kiek nori: ilgoje tiesiojoje betarpiškai akceleruojant esi spaudžiamas prie sėdynės iki pačių aukščiausių apsukų nenutrūkstamai.

Automobilis komplektuojamas su šešių laipsnių mechanine dėže, tad tik pats nuspręsi, kada keisti pavarą į aukštesnę. O tas momentas, atrodo, vis dar toli ir toli – tiesiog neateina jausmas, kad mažėja trauka.

Vienintelis dalykas, kuriuo spėji remtis neužmesdamas akies į tachometrą, yra garsas. Lenktyninio sodrumo gal ir trūksta, bet malonus ausiai, žemokas, specifinis gaudesys nuo 3 tūkst. apsukų (čia randasi maksimalus sukimo momentas) tampa geriausiu atskaitos tašku, apibrėžiančiu susivokimą, kokioje situacijoje esi.

Tuo pačiu reikia pasakyti, kad garso izoliacijos ieškotojams šita dalis nepatiks – išmetimo sistemos darbą girdi visada ir akustinio komforto elektroveganams čia patartina nustoti skaityti šį tekstą – jūs ir taip nemažai ištvėrėte.

O, štai, bendras komforto lygis yra atskira aptarimo tema. Sportinės sėdynės yra puikios ir absoliučiai tiksliai apibrėžiančios „208 GTi“ charakterį (fotografas manęs taip ir paklausė: o tai tu čia taip stačiai ir sėdi??). Jos prilaiko vairuotojo ir kitų keliautojų kūną tiksliai visa apimtimi, tuo pat metu džiugindamos „Alcantara“ odos ir porėto audinio mišiniu.

Salone daugybė specifinių „GTi“ elementų, primenančių, kokiame automobilyje sėdite, tarp jų: raudonais dygsniais persiūtos kokybiškos odos dalys priekinėje panelėje bei sėdynėse, pavarų svirties apdaila, pedalų „apkaustai“, atskirai įjungiamas prietaisų skydelio raudonas LED apvadas ir kiti malonūs niekučiai.

Puikiai limpantis prie rankų odinis vairas su nupjauta apačia ir jo žemesnis pozicionavimas jau tampa naujos kartos „Peugeot“ automobilių skiriamuoju ženklu.

Ir tai iš esmės yra viskas, kuo interjere ši 208 versija skiriasi nuo „reguliaraus“ automobilio. Tiek multimedija su 7 colių skersmens ekranu, tiek visa kita įranga, tiek dalis nebrangių plastmasių atkeliauja iš standartinės modelio versijos, tačiau tai visai neliūdina.

Visų pirma, tokie automobiliai šiais laikais gal ir neturėtų būti kažkokie asketai, tačiau ir akcentai dėliojami tikrai ne šioje srityje. O kai akcentai dėliojami ne šioje srityje, tai kainos išraiškoje prioritetizavimas akivaizdus: duokime klientui vairavimo malonumą ir visa kita jam bus antraeilis reikalas.

Nors ir asketizmas „Peugeot 208 GTI“ yra it krikščionių bažnyčios: LED žibintai su automatiniu reguliavimu, navigacijos sistema, avarinio stabdymo sistema ir elektroninė stabdžių jėgos paskirstymo sistema, šaldoma daiktadėžė ir kita įranga šio segmento automobilio neleidžia vadinti asketišku.

O pažiūrėjus į jo išvaizdą...18 colių matiniai ratlankiai organiškai papildo automobilio dizainą (bazinėje versijoje yra išvaizdžių 17 colių ratlankių – šiam modeliui gamintojai parinko išskirtinai dėmesio atkreipimui skirtus variantus), kuris jau ir taip yra iššaukiantis.

„GTi“ 30-mečio proga prancūzai sugalvojo šį įdomų dvigubą dažymą: juodos matinės spalvos priekis ir ryškiai raudonas, laku padengtas automobilio galas neabejotinai palengvins jūsų raudas policijai, jeigu „pežiuką“ pavogs. 1109 eurai kainuoja tokia spalvinė konfigūracija.

Jeigu per brangu, tai „vos“ už 292 eurus rinkitės... oranžinę. Bazinė oranžinė spalva, nu gi kasdienybė...

„208 GTi“ pakaba yra kieta, gal net – labai kieta. Jeigu jūsų vairavimo kasdienybė yra nesibaigiantis kratymasis per duobes ar sostinės Antakalnio gatvė (taip, mielas mere, jau kokį penktą kartą per tris mėnesius įtraukiau šią eilutę į savo tekstus, nes laukiam veiksmų), tuomet stiprinkit nugaros raumenis arba nepirkit šio automobilio. Ilgame kelyje šie patarimai taip pat galiotų.

Tačiau posūkius šis „Peugeot“ įveikia aukščiausiu balu (tiek mažu, tiek dideliu greičiu). Stabilumas – yra jo krikšto vardas. Vairo mechanizmo tikslumas: taip šį modelį prancūzai norėjo pavadinti, tačiau atėjo dėdė iš jųjų kalbos komisijos ir pasakė, kad negalima.

Tada dar bandė patentuoti vardą „Maksimalus sukibimas“, bet ten jau visus domenus išsipirkęs tas, kurio vardo negalima minėti dėl politkorektiškumo, bet pirma raidė – koks gi sutapimas – irgi „P“.

Baigiant pokštauti, galima reziumuoti paprastai: suderinti didelę galią (čia dar supraskime, kad transmisija mechaninė, tad dar yra neapskaičiuojami vairuotojo elgesio kintamieji), važiuoklės adaptyvumą ir gerą elgesį bei viso to subtilų „transliavimą“ vairuotojui yra solidus iššūkis kiekvieno modelio atveju. Mano verdiktas trumpas – šis automobilis su juo susitvarkė pagirtinai.

Papildomos pastabos:

1. Dar jis turi 285 litrų tūrio bagažinę. Galima vežtis daug kūgelių slalomui.

2. „Peugeot 208 GTi“ kaina prasideda nuo 23 tūkst. 90 eurų. Straipsnyje aprašyta „Peugeot 208 GTi by Peugeot Sport“ versija kainuoja nuo 27 tūkst. 124 eurų ir ji turi „Torsen“ riboto slydimo diferencialą, kuris smarkiai kokybiškai pagerina sportišką važiavimą.

3. Per 312 km testo įvairiais keliais (20 proc. greitkelio, 40 proc. miesto ir 40 proc. paprastų plentų) vidutinės degalų sąnaudos siekė 7,6 litro. Gamintojų deklaracija 5,4 vidurkis, bet, man atrodo, kad jie po to kūkčiodavo ant pagalvės dėl nenusisekusio gyvenimo.

4. Mažo automobilio paradoksas: durelės yra labai ilgos ir labai sunkios. Tiems, kas mėgsta prekybos centrų parkinguose „gyventi plačiai“, reiktų į tai atsižvelgti, nes galite nuolat skriausti kaimynus.

Jurgis Paplaitis, „Motorai“

Prieš 20 metų vos neįsigijau šio modelio prosenelio „Peugeot 205 GTi“ – tuo metu jis dar buvo gana aktualus, o šiandien – ir iš viso kolekcinė vertybė. Ir tik kai iš kelinto karto pavyko apsisukti maždaug keturių eismo juostų pločio gatvėje, supratau, kad vargti su šiuo automobiliu be vairo stiprintuvo miesto gatvėse aš nenorėčiau, o ką jau kalbėti apie kartingo klasės pakabos „komfortą“.

Tuo tarpu šiandienis senojo modelio ainis „208 GTi“ kitoks, puikiai tinkantis kasdieniam važinėjimui mieste. O juk bandėme pačią „karščiausią“ versiją „208 GTi by Peugeot Sport“. Nuo „įprasto“ GTi jis skiriasi dar žemesne prošvaisa (nors „tiuningo“ gerbėjai tikrai nesutiktų, kad tokią prošvaisą galima vadinti žema), turi platesnį atstumą tarp ratų, nuožulnesnį priekinį stiklą ir išsiskiria ypatingu, dviejų spalvų nudažymu su nesibraižančiu paviršiumi.

Tiesa, iš priekio automobilis labai jau primena įprastą mažylį „Peugeot 208“, su dideliais priekiniais langais ir trikampiais langeliais ties priekiniais statramsčiais. Tad sportiškus akcentus priekyje (tokius kaip korio formos grotelės, raudona juosta, chromas, spoileriai ir kitas) pastebės tik atidesnė akis.

Bet žiūrint iš šono, vaizdas pasikeičia iš esmės – 18 colių matinės juodos spalvos ratlankiai, raudonos stabdžių apkabos, originalus ir neįprastas kėbulo nudažymas. Gale – efektingas spoileris ir dvigubas išmetimo sistemos antgalis – tikra miesto raketa!

Įsėdus į saloną, pasitinka itin sportiška atmosfera – jei įprastame „208“ modelyje taip ir nepripratau prie mažo vairo, tai čia jis atrodo itin vietoje – malonus paimti į ranką, suplotas apačioje, į prietaisus žiūrima per viršų – visa tai iš karto nuteikia azartiškai.

Be to, čia dar ir įprastas, mechaninis stovėjimo stabdys – tikras išsigelbėjimas slalomo mėgėjams. O kur dar juodu audiniu aptrauktas stogas (kas kad vizualiai mažinantis erdvę), gerą prilaikymą turinčios ir patogios sportinės sėdynės (nors į jas norint įsiraityti reikia pamiklinti liemenį), aliuminio pedalai ir to paties metalo pavarų perjungimo svirties antgalis. O ir gale vietos daugiau mažiau pakanka dviem keleiviams.

Važiavimo pasirinkimų nėra daug – nebent išjungti stabilizacijos ir „Start-Stop“ sistemas. Bet gal ir gerai – taip viskas paprasčiau.

Nors išmetimo sistemos garso salone norėtųsi mažiau – greitėjant tolygiai, duslintuvas (o gal ir dirbtinai sustiprintas garsas, skleidžiamas per garso sistemą – deja, bet to neišsiaiškinau) pradeda ūbauti maždaug nuo 2500 aps./min. – važiuojant tiek žemesnėmis, tiek ir aukščiausia, šešta pavara, kada tokios apsukos pasiekiamos vos peržengus 110 km/val. ribą. Tad ilgesnėje kelionėje šis „koncertas“ gali ir įkyrėti, bet tikrai neleis užsimiršti, kad jus – prie sportiško automobilio vairo.

Automobilio valdymas ant lygaus asfalto puikus, bet ant nelygios kelio dangos, taip pat greitėjant vairas pradeda veržtis iš rankų (šioje versijoje sumontuotas „Torsen“ riboto slydimo diferencialas).

Taip pat, kaip ir įprasta ir kituose PSA modeliuose, pavaros perjungiamos minkštai bei negirdėti to metalinio perjungimo garso – norėtųsi, kad šiame sportiškame instrumente jos būtų perjungiamos „skaniau“.

O šiaip automobilis užveda ir važiuoti juo itin smagu. 100 km/val. pasiekiami vos per 6,5 sek. – dinamikos vingiuotuose keliuose daugiau nei pakanka, su kiekviena perjungta pavara variklis apsukas renka žvėriškai greitai ir noriai.

Čia sumontuotas 1,6 l 208 AG ir 300 Nm pasiekiantis turbobenzininis variklis. Netyčia išsiaiškinau, kad galima pajudėti net ir ketvirta (!) pavara (neabejojau, kad lengvai pradėsiu važiuoti antra pavara ir tik vėliau supratau, kad buvo įjungta gerokai aukštesnė). O važiuojant išties ramiai (neviršijant 70 km/val. ir palaikant ne didesnes nei 2000 per minutę apsukas), galima net pasiekti mažesnes nei 5 l/100 km degalų sąnaudas. Bet gi ne tam šitas automobilis skirtas.

Tad realios degalų sąnaudos – maždaug 8 l/100 km. Važiuojant dinamiškai – virš 10 l/100 km, itin taupiai – tarp 5 ir 6 litrų 100 km.

Išvada – stilingas automobilis su geru energijos užtaisu ir mano vienintelis pageidavimas – kad būtų galimybė pasirinkti tylesnį išmetimo sistemos garsą (nes tolimoje kelionėje jis vargina). Na, o dėl nervingo valdymo nelygiame kelyje priekaištus teks reikšti kelininkams.