Mažiausiai 53 990 eurų. Tiek Lietuvoje kainuoja naujas septynvietis „Kia Sorento“, kuris be bandytos dyzelinės versijos, siūlomas ir su hibridine, taip pat su iš tinklo įkraunama hibridine pavara. Būtent pastaroji yra vienas didžiausių pranašumų prieš Lietuvoje ką tik pasirodžiusį naują ir taip pat septynių vietų „Toyota Highlander“, kuris Europoje parduodamas tik su hibridine pavara, bet neturi iš tinklo įkraunamos versijos (kiek ji turi prasmės – kitas klausimas).
Visos „Sorento“ versijos turi visų varančiųjų ratų pavarą, taip pat hibridiniai modeliai komplektuojami su tradiciniais hidrauliniais „automatais“, bandytas dyzelinis automobilis – su dviejų sankabų DCT transmisija. Šio tipo pavarų dėžės ne tik pasižymi greitai perjungiamomis pavaromis, bet net ir padeda sutaupyti degalų – bandant didelį septynvietį SUV ir važinėjant daugiausiai mieste, dyzelino sąnaudos buvo apie 9 litrus. Bet turiu pasakyti, kad 2000 kilogramų sveriančiam SUV 202 AG pasiekiantis motoras (nors ir su nemažu 430 Nm sukimo momentu) buvo vienintelis dalykas, kuriam neskirčiau maksimalaus įvertinimo ir kuris labiau tinkamas mėgstantiems važinėti ramiai.
Tad kur kas mieliau būčiau bandęs galingesnį ir dinamiškesnį tradicinį HEV hibridą, tačiau tuo metu jo dar nebuvo Lietuvoje ir manau, kad ši versija bus aktualesnė ir populiaresnė nei dyzelinė. Ypatingai jei degalų sąnaudos labai nesiskirs nuo gamintojo deklaruojamų 7,5 l/100 km (visgi WLTP matavimo duomenys yra kur kas tikroviškesni nei anksčiau naudotas NEDC standartas). Ir, įvertinant kad visos versijos kainuoja gerokai per 50 000 eurų (kadangi yra siūlomos aukščiausios „TX“ komplektacijos), manau, kad dėmesio sulauks net ir iš tinko įkraunama versija, kuri nuo dyzelinio modelio skiriasi 6000, o nuo paprasto hibrido – tik 3000 eurų.
Bet ar bus daug pasiruošusių iškloti apvalią sumą už „Kia“ automobilį? Jei žmogus nesivadovauja stereotipais ir ieško septynviečio lengvojo automobilio, tai siūlau būtinai išbandyti „Sorento“ – galbūt bus toks pats netikėtas atradimas kaip ir man. Kaip alternatyvą jam įvardinčiau nebent jau minėtą „Highlander“ ir netgi išdrįsčiau paminėti „Volvo XC90“. Rinkoje yra dar du pigesni septynių vietų automobiliai – praktiškasis „Škoda Kodiaq“ ir jo bendraplatformis „Tiguan Allsapce“ (tiesa, jo atnaujinta versija Lietuvoje pasirodys tik metų pabaigoje), bet visgi naujame „Sorento“ pojūtis kaip klase aukštesniame automobilyje.
Jo salone apima jausmas, kad esi lygiaverčiame „Mercedes GLE“ automobilio salone. Ypatingai tas panašumas apima kai lieti kokybiškas skydelio, kuris turi ir foninį apšvietimą, apdailos medžiagas ir žiūri į efektingus (bet funkcionalius) skaitmeninius rodmenis su daug nustatymų. Žodžiu, sėdint šio automobilio salone nekyla abejonių, kad esi verslo klasės automobilyje. Iki visiškos laimės man pritruko nebent atskiro nustatymų valdiklio dideliam liečiamam multimedijos ekranui – erdviame salone tiesti iki jo ranką gana nepatogu. Taip pat gamintojas nesiūlo reguliuojamo standumo pakabos, o vienintelis dyzelinis variklis tokiam dičkiui yra tiesiog per silpnas.
Bet tai, bendrame kokybės pojūčio kontekste, smulkmena ir visada bus didesni ar mažesni kompromisai. Kurių didžiausias, daugiau ar mažiau pritaikomas kiekvienam septynviečiui automobiliui, yra paprastas – jei jau tikrai norite keliauti septyniese ne tik patogiai, bet ir su bagažu, tada nėra kitos išeities kaip tik rinktis keleivinį furgoną, o tokius modelius geriau vertinti kaip erdvius ir patogius penkiaviečius automobilius.
Tad su „Kia Sorento“ gamintojas iš Korėjos ne tik dar kartą pademonstravo, kad moka kurti išvaizdžius automobilius (tą liudija daugybė „Red Dot“ apdovanojimų), gali pasiūlyti galingą GT klasės sportišką „Stinger“, bet ir gali pagaminti tokį solidų automobilį, kurio apdailos standartai atitinka „Premium“ klasės segmentą. Tada ir 50 000 eurų nebeatrodo tokie ir dideli pinigai.
Visą naujo „Kia Sorento“ apžvalgą žiūrėkite vaizdo medžiagoje.