Šiemet sukanka lygiai trisdešimt metų kai gimė „Lexus“ markė – prabangių „Toyota“ gamintojo automobilių padalinys. Ir būtent ES modelis, drauge su reprezentaciniu LS, 1989 metais tapo pirmaisiais šios markės automobiliais, skirtais Jungtinėse Amerikos Valstijose konkuruoti su prestižinėmis markėmis iš Vokietijos.
Iki šiol Europoje japonų garbę „kilmingų“ E modelių segmente atstovavo klasikinis GS su galiniais varančiaisiais ratais, debiutavęs dar 2012 metais (atnaujintas 2015 m.). Ir štai jį keičia visiškai naujas ES, kurio gamybai naudojama ta pati kaip ir „Toyota Camry“ platforma su tik priekiniais varančiaisiais ratais ir kuris Europoje bus siūlomas tik su hibridine 218 AG pavara – JAV jis gali būti komplektuojamas ir su V6 302 AG motoru.
Bet koks gi jis, Europoje iki šiol nežinomas, bet populiariausias pasaulyje „Lexus“ sedanas? Ogi didelis ir erdvus. Be kelių centimetrų penkių metrų automobilyje dabar vietos beveik tiek pat kiek reprezentaciniame LS modelyje. Jei tiksliau, ant galinių sėdynių čia vos vienu milimetru mažiau nei dvigubai brangesniame „limuzine“. Tad, įsėdęs į automobilį su ypatingos konstrukcijos ir karališkai patogiomis sėdynėmis, erdvės trūkumu nesiskųs nei vairuotojas, nei keleiviai, o „premium“ jausmą dar labiau sustiprina puiki salono išvaizda ir aukščiausio lygio apdaila – jokių kompromisų „premium“ sąskaita.
Žinoma, netrūksta ir tik šio gamintojo modeliams būdingų specifinių ypatybių. Pavyzdžiui, multimedijos sistemos valdymas nors ir buvo patobulintas, bet vis dar nepatogus naršyti dideliame 12,3 colių ekrane – geriau įgusti tai daryti balsu. Komandas galima sakyti ir tyliai – automobilyje galima šnekėtis nepakeliant balso – ES visada garsėjo itin tyliu salonų ir šįkart buvo orientuojamasi į reprezentacinio LS modelio lygį. O tai reiškia, kad buvo ne tik dar labiau pagerinta garso izoliacija, sprendimų ieškant net vėjo tunelyje, bet ir įdiegiant iš pažiūros tokias smulkmenas, kaip specialiai ratlankiuose padarytas ertmes, slopinančias triukšmą keliančias vibracijas.
Dar didesniu keleivių komfortu rūpinasi tiek amortizatoriai su papildomomis kameromis, kurios mažina vibracijas važiuojant nedideliu greičiu, taip pat „F Sport“ versijoje sumontuota adaptyvi pakaba. Žinoma, įsibėgėjimas iki 100 km/val. per 8,9 sek. yra ne kažin koks rezultatas (ir, tuo labiau, maksimalus 180 km/val. greitis), bet ieškantys dinamiško automobilio tikriausiai ir taip rinksis kitus variantus. Tačiau atsvara dinamikai – bandymų metu, važiuojant greitkeliais ir kalnų keliais, vos 7,9 l/100 km siekusios benzino sąnaudos – įvertinant, kad buvo važiuojama ne optimaliu režimu, jos iš tiesų stebėtinai mažos.
Pakaba suderinta ne tik komfortiškai, bet ir sportiškai, tad važiuoti šiuo automobiliu azartiškai – tikrai smagu. Tą daryti skatina ir stebėtinai tiksliai veikianti vairo sistema, o pats beveik 5 metrų ilgio automobilis yra netikėtai manevringas ir vikrus – be jokių abejonių dėl to reikia dėkoti standžiam kėbului ir nedideliam, tik nuo 1680 kilogramų siekiančiam svoriui.
O dar verta paminėti mažesnes nei ankstesniojo GS modelio kainas – nuo pradinių 45 300 eurų iki prabangiausios „Luxury“ komplektacijos už 61 200 eurų – įvertinant tradiciškai gerą „Lexus“ įrangą, tai taip pat atrodo nemenkas privalumas.
Tad sudėjus visus šiuos privalumus ir trūkumus, tai tikrai mane itin maloniai nustebinęs automobilis – daugiau apie naująjį „Lexus ES 300h“ žiūrėkite vaizdo medžiagoje.