Pirmą kartą plačiai visuomenei skirtas G klasės modelis buvo išleistas 1979 m. Iki tol šis modelis buvo skirtas karybai, o civiliai pavydžiai nužvelgdavo tvirtą kėbulą, kampuotas formas ir pavydėdavo gebėjimo įveikti net prasčiausius kelius.
Pradėtas masiškai gaminti visureigis per daug nesikeitė. Kol kiti gamintojai akcentuodavo aerodinaminį koeficientą, gyrėsi aptakumu ir pan., „Mercedes-Benz“ konstravo stačiakampį kėbulą, kone 90 laipsnių kampu montavo priekinį stiklą, kūrė plačias, į šonus atsikišusias, ratų arkas, montavo išsikišusius posūkių žibintus greta variklio gaubto. Netgi kai kurie gamybos metodai iki pat šių dienų buvo archajiški. Pavyzdžiui, priekinis stiklas buvo ne įklijuojamas, o montuojamas į prie rėmo tvirtinamas gumas.
Važiuojant įprastais, kasdieniais keliais G klasė vairuotojui taip pat neteikė pernelyg daug džiaugsmo. Dėl savo formos, tiltų važiuoklėje, nemažo svorio visureigis neblogai važiuodavo tiesiai, tačiau posūkiuose būdavo nepaslankus. Vairuotoją greičiausiai ramindavo tik žinojimas, kad bet kurią akimirką jis galėdavo pasileisti ten, kur akys veda.
Daugiau komforto
Stebėtina tai, kad per 7 atnaujinimus, G klasės visureigis nesulaukė nė vieno atnaujinimo iš esmės. Iki šių metų pradžios, kai pasirodė viso labo antroji visureigio karta, pažymėta kodu W463.
Gamybai panaudota nemažai svorį taupiančių technologijų, aliuminio, tad rėmą turintis visureigis sveria apie 2,5 t. Didžiausias pokytis – važiuolėje, mat priekyje vietoje tilto sumontuota nepriklausoma važiuoklė, o taip pat – elektra valdomi adaptyvūs amortizatoriai. Be to, vietoje hidraulinio vairo stiprintuvo montuojamas elektrinis.
Visa tai G klasės visureigį pavertė kur kas lengviau valdomu ir smagesniu įprastuose keliuose, o „Mercedes-Benz“ atstovai dar gi tikina, kad pokyčiai priekinėje važiuoklėje suteikia šiai didesnę eigą – daugiau pravažumo.
Šuolis aukštyn laukia pravėrus automobilio dureles, mat čia „Mercedes-Benz“ įdiegė naujausią savo informacijos ir pramogų sistemą. Ši leidžia prisijungti išmanųjį telefoną, naudotis visomis automobilių gamintojo turimomis sistemomis, o važiuojant atbulomis – netgi pamatyti savo automobilį stebimą 360 laipsnių kamerų.
Ir nors įsėdus į vidų nesunku patogiai įsitaisyti ant minkštos odos sėdynių, dainą galima pakeisti lietimui jautriu elementu ant vairo, o išvažiavus iš eismo juostos apie tai perspėdamas vibruoja vairas, elementų, būdingų kiekvienam G klasės visureigiui, čia netrūksta. Pavyzdžiui, visi durelių, variklio gaubto vyriai ne paslėpti, o sumontuoti išorėje – paveldas dar iš tų laikų, kai G klasės modelis buvo naudojamas karinėje pramonėje ir reikėjo ypač greitai keisti sugadintas jo dalis.
Be to, nors visureigis tikrai nepigus, vargu ar jame galima tikėtis elektra pritraukiamų durelių. Jas net uždaryti iš pirmo karto nelengva – prireikia kelių trinktelėjimų iš peties, o kai suveikia centrinis užraktas, rodos, girdisi, kaip metalas trinkteli į metalą. Toks pats archajiškas elementas yra ir iš šono atidaroma bagažinė bei ant jos pakabintas atsarginis ratas – tokį ant daugelio visureigių jau sunku surasti.
Išsaugoti ir tokie elementai, kaip apvalūs priekiniai žibintai. Tiesa, šiuose nebe įprastos lemputės, o LED. Liko ir greta variklio gaubto montuojami iškilūs posūkių žibintai.
Tiesa, naujas modelis yra kiek didesnis nei pirmtakas: prošvaisa išaugo 6 mm, o įveikiamos brąstos gylis 10 cm. Plotis padidėjo apie 12 cm, ilgis – 5 cm, o ratų bazė išaugo daugiau nei 15 cm tuo šiek tiek džiaugiasi sėdintys ant galinės sėdynės, o labiausiai vairuotojas, kurio sėdynė patraukta nuo priekinio stiklo tolėliau.
Galiausiai, išlikęs ir būtinas elementas: du tradiciniai blokavimo mechanizmai yra priekinės ir galinės ašies diferencialuose, o trečiasis – blokuojama daugiadiskė mova skirstomojoje dėžėje.
Už ką mokėti 180 tūkst. eurų?
Jei įprasto (jeigu taip galima sakyti) G klasės modelio kaina prasideda nuo kiek daugiau nei 100 tūkst. eurų, AMG padalinio patobulinta versija kainuoja nuo 150 tūkst. eurų. DELFI bandytas visureigis kainavo dar daugiau – 180 tūkst. eurų. Ką už šią sumą gauname?
Visų pirma – kaip reikiant „papiktintą“ variklį. G500 versija turi 4 l darbinio tūrio V8 formos motorą, tačiau pastarojo galia siekia „tik“ 310 kW. G63 AMG versijoje 4 l darbinio tūrio V8 formos motoras generuoja 430 kW (585 AG) ir 850 Nm sukimo momentą, juntamą gana siaurame diapazone – varikliui veikiant 2500-3500 sūkių per minutę greičiu. Tokia galia 2,5 t sveriančiam visureigiui leidžia iki 100 km/val. pagreitėti, galima sakyti, žaibiškai – per 4,5 sek.
Jausmas, pripažinsiu, keistas, mat sėdynės aukščiu galima lygiuotis į pro šalį važiuojančius mikroautobusus, o štai pagreičiu – su išties greitais sportiniais automobiliais. Gerai, kad degalų bakas 100 litrų, mat nors gamintojas deklaruoja, jog mieste G63 AMG naudos 16,5 l degalų 100 km mieste ir 11,1 l užmiestyje, mūsų degalų sąnaudos perkopė 20 l 100 km.
Dalis nemenkos už visureigį mokamos sumos skirta ir AMG apdailai. Pavyzdžiui, 21 colio skersmens ratlankiai kainuoja vos daugiau nei 1 tūkst. eurų, anglies pluošto apdailai salone teks atseikėti triskart tiek – 3,5 tūkst. eurų. Lyginant su G500 versija, skiriasi priekinės grotelės, kur kas „raumeningesnės“ ratų arkos, o ypatingą, „Mercedes-Benz“ AMG modeliams būdingą garsą, skleidžiančių išmetimo sistemos vamzdžių angos sumontuotos ne visureigio gale, o šonuose.
Galiausiai susimokėti tenka už „Burmester“ garsiakalbių sistemą, vairavimo asistentų paketas kainuoja dar papildomus 1,3 tūkst. eurų. „Pagerintos“ elektra valdomos patogios sėdynės kainuoja 3 tūkst. eurų, o automobilio statymo asistentas su kamera, leidžiančia metyti ne tik vaizdą priekyje ar gale, bet ir iš šonų ar viršaus, atsieis dar 2 tūkst. eurų.
Ir jeigu galvojate, kad pirkėjai mieliau renkasi įprastą G klasės versiją, o ne patobulintą AMG, klystate. „Mercedes-Benz“ pardavėjai sako, kad G63 AMG parduoda kur kas daugiau nei G500. Nepaisant to, vienas dalykas nesikeičia: G klasės automobilis bekelę tikrai įveiktų, tačiau šio modelio vairuotojai legendinį kėbulą turinčią mašiną vis dar perka įvaizdžiui ir statusui pabrėžti.