Naują „Mokka“ jau esu apžvelgęs, tad nesikartosiu – išvaizdus automobilis patiks ieškantiems originaliai atrodančios mašinos, nors pačiuose techniniuose sprendimuose daug „Opel“ inovacijų ieškoti neverta – elektromobilis pagamintas naudojant antros kartos „Peugeot 2008“ platformą, apie kurį daugiau perskaityti galite čia. Dar vienas bendraplatformis yra „Citroën ë-C4“.
Tačiau lieka tik stebėtis kaip „Opel“ sugebėjo sukurti išskirtinį dizainą ir pasiūlyti originaliai atrodančią mašiną. Spalvos, linijos, linkiai – atrodo, tik akcentai, bet akį kabina, o abejingų nelieka – pirmas žingsnis į sėkmę yra geras dizainas ir „Mokka“ dėl to tikrai galima pagirti.
Mažiau pagyrų praktiškumui – jei norite talpesnio šios klasės automobilio, tada gamintojo šeimoje jums reikia bandyti „Crossland“ – jis tiesiog turi daugiau vietos ant galinių sėdynių, čia patogiau įsėsti, tad vertinant pagal šiuos parametrus mažasis vienatūris yra akivaizdžiai geresnis.
Bet jis neturi elektrinės versijos. Ir ne visiems reikia didelio praktiškumo, ypatingai kalbant apie miesto automobilį, juo labiau – apie elektromobilį. Tokį kaip „Opel Mokka-e“. Ir čia man netikėtai gimė palyginimas su... elektriniu „Mini Cooper SE“. Taip taip – būtent angliškas mažylis sukėlė asociacijas su elektriniu „Mokka“. Nes tradiciškai „Opel“ net ir mažas krosoveris yra valdomas smagiai, o jau minėtos stilingos išvaizdos jam tikrai netrūksta.
Aišku, beveik visi kiti panašumai, neskaitant elektrinės pavaros, tuo ir baigiasi, ir galima pradėti minėti „Mokka-e“ pranašumus. Pavyzdžiui, su 50 kWh talpos akumuliatoriumi (naudojama 47 kWh talpa) jis gali nuvažiuoti apie 300 km. Aišku, ne žiemą – su 20 kWh siekusiomis energijos sąnaudomis vienu įkrovimu būtų pavykę nuvažiuoti šiek tiek daugiau nei 200 kilometrų.
Bet važiuoti juo galima tikrai smagiai. Žinoma, su 100 kW (136 AG) varikliu daug neprilakstysi, bet visada po koja esantis maksimalus sukimo momentas leidžia patogiai naudotis įsibėgėjimu. Na, išskyrus tą momentą, kad stabdžių pedalas yra labai arti greičio pedalo ir perkeliant koją ji dažnai užkliūva. Žinoma, aktyvavus energijos rekuperavimo režimą, stabdžiais naudotis teks gerokai rečiau.
O „Opel“ inžinierių mokėjimas gerai suderinti ne tik vairo sistemą, bet ir pakabos nustatymus davė savo vaisių – skirtingai nuo „Peugeot 2008“, net ir duobėtame kelyje pakaba elgėsi oriai ir nebildėjo (mano referencinė pakabos bandymų atkarpa yra senasis Molėtų plentas link Giedraičių – su kietesne pakaba ten pradeda barškėti dantys, o su labiau išskydusia keleivius pradeda pykinti). Na, o „Mokka-e“ su šiuo darbu susitvarkė puikiai ir net po sočių pietų nesukėlė nemalonių pojūčių – puikus savybių balansas.
Žinoma, yra ir trūkumų, ir ne visai menku, bet ir ne visiems aktualių. Štai, pavyzdžiui, nors priekinė daiktadėžė yra gili ir talpi, bet leiskite paklausti kur dėti telefoną, ypatingai kai čia gali būti belaidis įkrovimas? Mano toli gražu ne pats didžiausiais ragelis į tam skirtą vietą netilpo. Akivaizdu, kad konstrukcija buvo kurta gana seniai, kada telefonų dydžiai buvo kuklesni.
Keičiamos išvaizdos prietaisų skydelis yra kuklesnės grafikos nei trimatis rodmenų atvaizdavimas „Peugeot“ ekrane. Visgi, tai galima priimti kaip vokišką racionalumą prieš prancūzišką žavesį – čia jau kaip kam gražiau. Žinoma, „Android Auto“ ir „Apple CarPlay“ sąsajomis pavyks naudotis tik prijungus telefoną laidu – vėlgi referencija į ne pačią naujausią platformos konstrukciją.
Kuklesnis nei „Peugeot“ ir siūlomų „Mokka-e“ versijų pasirinkimas – tik geriau, nes mažiau reikia dvejoti kuri versija geriausiai atitiks jūsų kainos, norų ir galimybių santykį. Komplektacijų yra keturios ir kainų diapazonas svyruoja nuo 33 590 iki 38 590 eurų (bandyta „Innovation Plus“ versija kainuoja 34 990 eurų), veiklos nuomos kaina atsieis nuo 492 eurų.
Daugiau apie elektrinį „Opel Mokka-e“ žiūrėkite vaizdo medžiagoje.