„Peugeot 308 GTi“ testas: bauginančiai rafinuotas kelias į lenktynių trasą

Jurgis Paplaitis, „Motorai“

Su šiuo automobiliu mano pažintis vyko lenktynių trasoje, o ne įprastai bandant, kaip kitus automobilius. Žinoma, neturiu jokių abejonių, kad „žiedas“ ir yra ta vieta, kurioje reikia bandyti „karštus“ hečbekus, bet įsitikinau, kad „Peugeot 308 GTi“ (ir ypatingai mūsų bandyta 272 AG versija „Peugeot Sport“), yra tinkamas tiek kasdieniam važinėjimui, tiek ir pergalėms lenktynių trasose.

Tai sakau visiškai neperdėdamas, o įrodymui – mūsų ekipažo pasiekti rezultatai ypatingai greitose Latvijos Bikerniekų ir Estijos „Auto24ring“ „žieduose“, kur šiuo modeliu varžėmės ir su specialiai lenktynių trasai parengtais sportiniais automobiliais.

Taigi, į praeitą savaitgalį trijose Baltijos šalyse vykusį Lietuvos žurnalistų autoklubo organizuojamą tarptautinį ralį važiavome tik lenktynių išvakarėse gautu koviniu automobiliu „Peugeot 308 GTi by Peugeot Sport“ – dėl anksčiau jį bandžiusiųjų „nuopelnų“, teko skubiai ieškoti naujų 235/35 R19 dydžio padangų, tad šeštą ryto iš Vilniaus į pirmąjį greičio ruožą Panevėžyje išvažiavome visiškai „žali“ ir neišbandę automobilio.

Važiuodamas greitkeliu iš karto atkreipiau dėmesį, kad jis gerokai tylesnis nei anksčiau bandytas jo mažasis brolis „Peugeot 208 GTi“. O ir pakaba, įvertinat automobilio galią, padangų dydį ir sportišką charakterį, visai nevargino nei važiuojant tarp greičio ruožų mieste, nei užmiestyje.

Lygiai taip pat negąsdino ir degalų sąnaudos – nepersistengiant galima buvo važiuoti deginant ne daugiau 7 litrų 100 km, o vėliau, jau po visų išbandymų lenktynių trasose, jos taip ir neviršijo 10 l/100 km (žinoma, tai iš dalies lėmė ir tolimi pervažiavimai tarp greičio ruožų).

Jei pasakyčiau, kad lenktynių trasose automobilis mus nustebino, tai nepasakyčiau nieko. Kadangi reguliariai nelenktyniauju, man tokiose varžybose tarp 40-50 dalyvių pasiekti rezultatą per vidurį jau yra gerai. Būti pirmame dvidešimtuke – iš viso puiku. Bet viską pakeitė šitas automobilis!

Ten, kur lėmė ne automobilio galia, o meistriškumas, nenukrisdavome žemiau 15 vietos, o tose trasose, kur reikėjo maksimalaus greičio, būdavome tarp greičiausių, varžydamiesi su gerokai galingesniais automobiliais!

Apibūdinčiau šį automobilį taip‬ – tiesiog sėdi, važiuoji į trasą ir laimi! Žinoma, tai ne apie mūsų ekipažą – laimėti vieną greičio ruožą ar būti aukštose pozicijose kitur neužtenka – reikia nuosekliai siekti maksimumo, neprisirinkti baudų, nedaryti klaidų ir t.t. Žodžiu, mums to nepavyko išvengti, o ir pradinis planas toli gražu nebuvo varžytis su greičiausiais.

Bet, velniai griebtų, aš tikrai netikėjau ir buvo labai netikėta, kad pavyks važiuoti taaaaaaip greitai – žiūrėdamas į „Continental“‬ etapo Bikerniekuose ar „Toyota“ greičio ruožo Pernu rezultatus (pavyzdžiui, ukrainiečio Sergijaus Kraveco ekpiažas, kuris ir laimėjo lenktynes, važiavo iki 370 AG pasiekiančiu „Mitsubishi Lancer“), iki šiol trinuosi akis – ar taip gali būti? Ir kas sakė, kad galingas automobilis nieko nepadidina? Bent jau greitį, tai tikrai.

Tiek Bikerniekuose, tiek Pernu pasitarnavo itin gerai suderinta, nors ir ne per daug standi „Peugeot“ pakaba – automobilis tiesiog minkštai aplaižydavo visus nelygumus ar atleisdavo grubius užvažiavimus ant pakilimų posūkių kraštuose – su kieta pakaba seniai būtume išmesti iš trasos.

Vienoje vietoje, kur jos norėjosi „kietesnės“ – Pernu oro uoste įrengtame greičio ruože, kur po ilgų tiesiųjų penkta pavara kildavo abejonių ar „įsipaišysiu“ į skersai esančius vartus.

Bet visa kita ėjosi tarsi iš vadovėlio – tam pasitarnavo ir „Torsen“ riboto praslydimo priekinių ratų diferencialas, leisdamas spaudžiant akceleratorių posūkyje pasirinktą trajektoriją įveikti be slydimo į išorę, tiek ir priekinių stabdžių apkabos su keturiais stūmokliais ir milžiniškais 380 mm skersmens stabdžių diskais, net ir po keliolikos kovinių kilometrų, kai maksimalus greitis viršydavo 200 km/val. ir tekdavo stipriai stabdyti, taip ir nepradėję „plaukti“ bei visada teikę žinojimo, kad jais gali pasitikėti.

Ramūnas Pletkus, DELFI

Privalau prisipažinti, kad į „Peugeot 308 GTi“ persėdau iškart iš mažesniojo „208 GTi“, tad lengviausia buvo palyginti šiuos automobilius tarpusavyje. Didesnis automobilis gali pasigirti ir atitinkamais parametrais: gale vidutinio sudėjimo žmonėms vietos jau netrūksta, bagažinė – pakankamai talpi (470 l) nedidelės šeimos kelionėms arba visai nemenka šios klasės sportiniam hečbekui.

„308 GTi“ pakaba jau pastebimai minkštesnė, tačiau vis dar standi it styga, tik kiek labiau pro pirštus žiūrinti į smulkesnius kelio nelygumus, todėl ilgoje kelionėje apskritai neturėtų varginti. Salone – daugiau komforto įrangos: čia aptiksime patogų 9,7 colių skersmens centrinės konsolės ekraną, „Alcantara“ odos sportines sėdynes, labai malonų rankai odinį sportišką vairą ir kitas detales.

Jau susidarėte įspūdį, kad skaitote apie kažkokį komfortišką šeimos hečbeką ar nedidelį visureigį? Nė velnio, nes pereikime prie variklio reikalų. „Peugeot 308 GTi“ yra tiesiog uždelsto veikimo bomba, kurios sprogstamąją jėgą užtikrina 1,6 litro darbinio tūrio 272 AG benzininis variklis su turbina (versija su nuotraukose matomu „Coupe Franche“ dviejų spalvų dažymu, taip pat galima deforsuota 250 AG versija), žaibišku greičiu pasiekiantis 330 Nm maksimalų sukimo momentą, ir labai tiksli šešių laipsnių mechaninė pavarų dėžė.

Įjungus sportinį režimą prietaisų skydelis literaliai „paplūsta krauju“ (na gerai, apšvietimas pasikeičia iš sidabrinio į ryškiai raudoną), originaliai į priešingą pusę besisukanti tachometro rodyklė virpa iš nekantrumo, vairas ir pedalai „aštrėja“ ir tada prasideda...

Liūtas ištrūksta iš narvo ir riaumodamas (pagaliau, nes sportinio garso šiame automobilyje, deja, trūksta) pasileidžia asfalto savanomis, baidydamas visus kitus gyvūnėlius.

Beje, atskirai apie juos – kaip nė viena kita mašina šis „Peugeot 308 GTi“ traukia keisčiausių kelių eismo dalyvių dėmesį: jo „užkalbinti“ pasijuto ir siaubingais dūmų debesiais varžytis bandė ir studentas Saulėtekyje su savo amžininku „Mitsubishi SpaceStar“, ir nenusakomos profesijos bei amžiaus duetas su savo kapo link nuvažiavusia „Audi C4“, ir, kaip rašė Radjardas Kiplingas, visada į šiaurę dūmiantys BMW. Žmonės, kas jums?

„Peugeot 308 GTi“ puikiai juda, šlifuodamas vieną aštresnį posūkį po kito – pasitikėjimas juo auga su kiekvienu kilometru. Išvažiavimo iš posūkių greitį ir tikslumą padidina riboto slydimo diferencialas, leidžiantis galią paskirstyti atitinkamiems priekiniams ratams pagal tuo metu jų turimą geriausią sukibimą.

Pagreitis – išties įspūdingas ir solidus: ar tai vyktų iš stovėjimo aikštelės, ar jau važiuojant 110 km/val. O nuo nulio iki šimto km/val. jis įsibėgėja per 6 sek.

Grįžęs į miestą išjungiu sportinį režimą ir atrandu, kad „Peugeot 308 GTi“ nėra sunkus uždavinys ir atsikratyti „laukinio“ etiketės bei elgtis kultūringai šliaužiant spūstyse. Sankaba gal kiek „ilgoka“, tačiau pavarų svirties trumpi judesiai, sėkmingai ir miestui pritaikyta pakaba bei labai adekvatus, ilgo kelio akceleratoriaus pedalas leidžia elgtis tikrai universaliai.

Be to, anot gamintojų, šiuo „Peugeot 308 GTi“ galima „tilpti“ į 6 litrus benzino šimtui kilometrų. Man per 142 kilometrus borto kompiuteris užfiksavo 9,2 litro sąnaudas, tačiau automobilis buvo bandomas akcentuojant jo galimybes.

„Bauginančiai rafinuotas“. Tokiu galutiniu verdiktu įvertinau „Peugeot 308 GTi“, turėdamas omenyje jo slepiamą sprogstamąją jėgą, sugebėjimą akimirkai pavirsti „tingiu kačiuku“, neblogą dozę komforto ir – svarbiausia – smegenyse implantuotą užtikrinto vairavimo mintį.

Kas dar:

1. 250 AG galios variklį turinčios „Peugeot 308 GTi“ su 18 colių skersmens ratlankiais kaina prasideda nuo 27 tūkst. 104 eurų. 22 AG galingesnė modifikacija startuoja nuo 30 tūkst. 149 eur. Ji tai pat turi riboto praslydimo diferencialą „Torsen“, reguliuojamą pakabą, specialias sportines sėdynes su „Alcantara“ odos apmušalais (vairuotojo – su masažo funkcija), 19 colių lengvo lydinio ratlankius, o abiejuose modeliuose montuojamas 9,7 colio skersmens multimedijos ekranas ir automatiniai žibintai.

2. Salone trūksta keleto smulkmenų: pvz., dėtuvė tarp priekinių sėdynių galėtų būti didesnė arba jos sąskaita galėtų būti daugiau puodelių laikiklių – „208 GTi“ stebino jų turėdama net keturis.

3. Dažnas „sportininkas“ tikrai pasiges motoro garso. Komforto link balansuojančiame automobilyje jis labai prislopintas.

4. Už dvigubą „Coupe Franche“ dažymą teks primokėti 1915 eurų. Nemenkai!