„Peugeot Traveller“ testas: keliautojo trobelė ant greitų ratų

Keliautojo dienoraštis dažniausiai prasideda maždaug taip: mes sugalvojome šį puikų maršrutą, jame išsikėlėme sau tam tikrus uždavinius, jiems pasiekti pasitelkėme tą ir aną, ir, štai, išaušo ta jaudinanti akimirką, kai po ilgų paruošiamųjų darbų pagaliau išjudame į kelią!

Galvodamas apie kelioninį automobilį skrupulingai dėliojau jam skirtos misijos detales bei uždavinius, tik paruošiamųjų darbų buvo tikrai nedaug ir dėl labai paprastos priežasties. Ką čia daug ruoštis, kai bandomasis triušis vadinasi „Peugeot Traveller“. Jeigu jau keliautojas, tai pakeliaukime: kompanija su visa jiems reikalinga manta, maršrutas nuo Vilniaus iki Palangos ir, suprantama, dideli lūkesčiai patogiai kelionei.

Prancūziškai japoniškas

Naujasis „Peugeot Traveller“ yra bendras Prancūzijos aljanso „PSA Peugeot Citroen“ darbas kartu su „Toyota“. Japoniškoji modelio versija vadinasi „Proace“ (apie ją kolega Jurgis Paplaitis visai neseniai rašė), o visų trijų („Peugeot“, „Citroen“ ir „Toyota“) gamintojų siūlomi automobiliai turi tiek komercinių („Peugeot Expert“, „Citroen Jumpy“, „Toyota Proace“), tiek keleivinių modifikacijų („Peugeot Traveller“, „Citroen Spacetourer“ bei „Toyota Proace Verso“).

Štai, ir ant mano bandytojo „Traveller“ šono puikuojasi reklaminis skelbimas, kad šis automobilis gali turėti nuo 5 iki 9 sėdimųjų vietų. O nuotraukose matomu konkrečiu automobiliu vienu metu į kelionę gali leistis aštuoni nuo kasdienių rūpesčių atitrūkti panorėję asmenys.

Tad sėskime ir važiuokime.

Namelis ant galingų ratų

Bandytame modelyje sumontuotas 2 litrų darbinio tūrio turbodyzelinis HDi variklis išvysto 180 AG galią ir prie 2000 apsukų per minutę pasiekiamą maksimalų 400 Nm sukimo momentą. Tokie parametrai automobiliui leidžia juntamai dinamiškai startuoti, o motoras gerai suderintas su pavarų dėže: šešių laipsnių „automatas“ klusniai, tiksliai, praktiškai be jokio pavėlavimo reaguoja į stipresnį ar silpnesnį akceleratoriaus spaudimą, pavaras jungia greitai ir švelniai.

Gal tik triukšmo prie didesnių apsukų norėtųsi mažiau. Ir apskritai garso izoliacija nepalieka ypatingai gero įspūdžio – greičiau važiuojant oro srautų triukšmas yra toks, kad su šalia sėdinčiu keleiviu reikia kalbėtis garsiai, bet čia jau nieko nepadarysi: automobilis beveik 2 metrų aukščio (1940 mm), tad jam tenka „kovoti“ su nemenku oro srautu, ir beveik tokio pat pločio (1920 mm), tad keleivis-pašnekovas sėdi per garbią distanciją nuo vairuotojo.

Tiesa pasakius, tarp priekyje sėdinčiųjų tarpas toks, kad čia galima nesunkiai talpinti trečią krėslą ar knygų spintą su jūsų trokštamais per atostogas perskaityti veikalais.

Patiko labai efektyvūs ir informatyvūs stabdžiai: vis dėlto automobilis sveria 1950 kg tuščias ir be efektyvaus stabdymo lėkti greitkeliais būtų baisoka. Bet tik ne šiame modelyje – stabdžiai veikia labai adekvačiai spaudimui ir sėkmingai sukuria paprasto lengvojo automobilio įspūdį. Lyg stabdytum 208-ąjį.

Pavarų dėžės režimai pasirenkami ne tradicinės svirtelės, bet sukamo valdiklio pagalba – panašiai, kaip „Jaguar“ automobiliuose, galbūt, taip norėta priminti apie priklausymą kačių šeimai.

Bandytame „Traveller“ buvo sumontuota išmanioji greičio palaikymo sistema: ji ne tik palaiko norimą tempą, bet ir pegaidaujamą atstumą nuo priekyje važiuojančių automobilių, kitaip sakant, pati greitėja ir lėtėja („Safety“ paketas, į kurį taip pat įeina išankstinio susidūrimo perspėjimo bei automatinio stabdymo sistemos – papildomai kainuoja 645 Eur).

Tik neramino tai, jog radaras sėkmingiau aptikdavo... mažesnes mašinas, o, štai, prieš vilkikus stabdydavo taip vėlai, kad neatlaikydavo mano keleivių nervai ir jie pradėdavo rėkti, užgoždami net minėtą aerodinaminį triukšmą.

Tarp elektroninių saugumo pagalbininkų taip pat galima aptikti aklųjų zonų stebėjimo, perspėjimo apie susidūrimą ir avarinio stabdymo sistemas. Tiesa, tik pastaroji montuojama be papildomo mokesčio, bet ji ir yra pati svarbiausia – tai rodo gamintojo požiūrį į saugumo technologijas.

Bekraštė erdvė

Salone labai daug erdvės – mano bandytas modelis buvo aštuonvietis („Traveller“ siūlomas nuo 5 iki 9 vietų konfigūracijų), beveik 2 metrų plotis leidžia visiems keleiviams (ir trečios eilės) jaustis patogiai tiek kojų, tiek pečių atžvilgiu, ne problema čia įsitaisyti ir tikriems aukštaūgiams.

Beje, tiek antros, tiek trečios eilės sėdynės ne tik lankstomos, bet ir stumdomos, tad didesnę erdvę kojoms ar bagažui, galima pasirinkti pagal poreikius.

Aštuonvietėje versijoje suteikus maksimalų sėdėjimo komfortą keleiviams, bagažui natūraliai lieka mažiau vietos, tačiau, renkantis atvirkščiai, galima daiktams skirti nuo 900 litrų erdvės, o maksimalus krovumas – 820 kg.

Smulkiems daiktams susidėti, kaip ir pridera kelioninei mašinai, priekinėje dalyje yra trys dėtuvės, o puodelių laikikliai sumontuoti netradicinėje vietoje – prie priekinių statramsčių – ir tai visai vykęs sprendimas, mat norėdami pasiimti kavos puodelį galite nenusukti akių nuo kelio.

Priekinėse durelėse – po mažesnį pailgą įdėklą smulkmenoms ir po labai didelį stambesniems daiktams ar vandens buteliams. Tačiau didieji įdėklai yra taip žemai, kad norint paimti puslitrinį vandens buteliuką tenka tiek susilenkti, kad apie saugų vairavimą nebelieka jokios kalbos. Tad šias kišenes reikia naudoti tik dideliems, pusantro litro buteliams (nepamirškime, kad kalbame apie ilgas keliones).

Galiniams keleiviams yra atlenkiami staliukai, atskiras oro kondicionieriaus valdymas su net šešiais ortakiais (čia yra VIP, Karlai!), o mano bandytame modelyje sumontuoti komfortiški minkštos odos krėslai kartu su kitais patogumais ir erdve leido jaustis it geros skrydžių kompanijos lėktuve – už šį derinį „Peugeot“ keliauja visiškai pelnytas pagiriamasis žodis.

Be to, sėdintys ant elektra reguliuojamų priekinių sėdynių gali mėgautis masažu, tad nugara nevargsta ir ilgesnėje kelionėje. Jos neapkraus ir sėkmingai sureguliuota pakaba: ji – labiau komfortiška, bet automobilis išsaugojęs pakankamą balansą tarp važiavimo minkštumo ir trumpų kėbulo judesių – nei labai siūbuoja, nei daug svyra posūkiuose, jį vairuoti pakankamai malonu.

Tačiau reikia turėti omenyje, kad aprašytos sėdynės su paminėtomis funkcijomis kainuos papildomus 1916 eurų. Nieko naujo šiame pasaulyje – patogumai kainuoja.

Aukšta sėdėsena ir dideli langai sukuria gero apžvelgiamumo jausmą, o lengviau orientuotis riedant atbulai padeda geros raiškos galinė vaizdo kamera (be to papildomai rodomas automobilio vaizdas iš viršaus, kurį generuoja kitos kameros, dažniausiai būna tik prabangių automobilių atributas).

Į kelionę nuo šiol galima pasiimti viską

Galinius keleivius nudžiugins du stoglangiai, o susiruošus į iškylą nedėkingu oru visas keliaujančiųjų aštuonetas tilps po pakeltu įspūdingo dydžio bagažinės dangčiu, kur slėpdamiesi nuo lietaus galės šurmuliuoti su kavos puodeliais ir sumuštiniais.

Šoninės slankiojancios durelės valdomos elektra (labai patogu siauruose parkinguose, tik reikia susimokėti dar 816 Eur), tačiau bagažinės dangtis išliko atidaromas ir uždaromas mechaniškai (galbūt dėl to, kad nieko nesužalotų savo dydžiu ir svoriu).

Apibendrinant, tokios komplektacijos automobilis išties vykusiai suderintas komfortiškoms ilgoms kelionėms ir man būtų nepamainomas, jeigu būčiau koks slidininkas ir/ar banglentininkas, mat tilptų ir inventorius, ir šeima, o ne viena arba kita (maksimalus bagažinės tūris gali siekti net 5300l!).

Su visa šia ir dar nemažai nepaminėtos kitos įrangos, kuri būna ir standartiniuose modeliuose, mano bandytas „Traveller“ kainuoja 42 tūkst. 603 eurus. Iš pirmo žvilgsnio, tikrai nemenka suma, tačiau reikia nepamiršti, kad vis dėlto tai yra specifinius poreikius tenkinantis automobilis. Tiesiog patogi keliautojo trobelė ant galingų ratų.

Be to, kai kurių komforto atributų tikrai galima atsisakyti, o bazinė šio „Peugeot“ kaina startuoja nuo gerokai krikščioniškesnių 23 tūkst. 695 eurų.

Kas labiausiai patiko: Komfortas.

Kas labiausiai nepatiko: Gana keistas dalykas, bet žvarbų rudenį nepatiko tai, kad sėdynių šildymas, atrodo, nepritaikytas šaltojo klimato šalims – šildo silpnokai ir įšyla lėtai.

Papildomos pastabos

1. Lietuvoje „Traveller“ taip pat siūlomas su 1.6 litro dyzeline jėgaine, kuri, priklausomai nuo modifikacijos, gali išvystyti 95 arba 116 AG, bei silpnesne 2 litrų agregato modifikacija, generuojančią 150 AG. Be „automato“ galima rinktis 6 laipsnių mechaninę pavarų dėžę.

2. Bandant šį automobilį buvo įveikta 844 kilometrų distancija (kaip ir priklauso „keliautojui“). Didžioji jos dalis – autostrada maksimaliu leidžiamu arba artimu jam greičiu, kur „Traveller“ variklis vidutiniškai šimtui kilometrų degino 7,9 litro dyzelino (gamintojo deklaracija užmiestyje – 5,4 litro, tačiau reikia turėti omenyje, kad užmiestis nėra vien autostrada maksimaliu leistinu greičiu). Važiuojant paprastu plentu 80-90 km/val. Greičiu sąnaudos svyravo tarp 5,5 ir 6 litrų. Pridėjus keliasdešimt kilometrų mieste, mišriosios sąnaudos siekė 7,7 litro šimtui kilometrų (gamintojo deklaruojamos – 5,7 l).

3. Įdomu tai, kad kitą dieną toje pačioje autostradoje pūtęs priešpriešinis vėjas važiuojant analogišku greičiu sąnaudas išaugino iki 8,7 litro šimtui kilometrų. Vis dėlto didelis busas. Keliautojas.