Tiesa, kalbėdamas apie tai, kad prancūzai sukūrė visiškai naują modelį galiu būti apkaltintas melu – „Renault“ jau prieš beveik šimtą metų gamino modelį tokiu pačiu pavadinimu, tik tuomet tai buvo pažangus lėktuvas, galėjęs pasiekti rekordinį 445 km/val. greitį. Turėjau progą Sevilijos apylinkėse iš arti susipažinti su šiuo „Caudron-Renault Rafale“ orlaiviu ir turiu pripažinti, kad tai vienas gražiausių mano matytų mažųjų lėktuvėlių. Gamintojas sako, kad kurdamas automobilį sėmėsi įkvėpimo būtent iš šio, drąsaus dizaino ir charakteristikų, lėktuvo. Panašu, kad jiems tai pavyko.
Išvaizda ir salonas
Naujasis kupė krosoveris priverčia atsisukti – priekyje dominuoja aštrios linijos ir išskirtinio dizaino grotelės, o iš šono ir galo automobilis primena „Lamborghini Urus“. Ir tai, matyt, nėra blogas palyginimas. Nežinau ar turiu kompetencijos kalbėdamas apie dizainą sakyti, kad bandau būti objektyvus, bet tebūnie tai mano oficialus pareiškimas – „Rafale“ dedu į labai gražių automobilių kategoriją.
Įsėdus į vidų pasitinka jau kituose prancūzų gamintojo modeliuose matytas salonas su keliais smulkiais atnaujinimais. Tiesa, svarbu paminėti, jog salonas čia labai erdvus – tiek priekyje, tiek gale vienu metu gali sėdėti aukštaūgiai, mat užteks vietos tiek kojoms, tiek ir galvai. Nors tai yra kupė kėbulo liniją turintis modelis, gale sėdintys nekenčia dėl žemėjančios stogo linijos.
Bene svarbiausia čia yra puikiai veikianti operacinė sistema, kurią sukūrė „Google“. Tai vienas iš nedaugelio automobilių, kur valdymas balsu iš tiesų patogiai veikia! Šį „Renault“ sprendimą gyriau jau ne kartą – technologijas turi kurti technologijų kūrėjai, nes jie tą moka geriau. Automobilių gamintojams reikėtų apsiriboti automobilių gamyba. Matyt būtent todėl „Apple“ atšaukė savo automobilio gamybos planus.
Bandyta „Alpine“ versija buvo aprūpinta patogiomis ir labai gerą šoninį prilaikymą turinčiomis sėdynėmis, „Harman Kardon“ garso aparatūra, keliais tuzinais vairuotojo saugos sistemų, šviesos spindulį karpančiais priekiniais LED žibintais ir ilgu sąrašu kitos įrangos. Iš esmės, jeigu gyvenate 2024 metais ir norite automobilyje turėti bene viską, ko reikia – čia yra.
Varikliai ir važiuoklė
Pakalbėkime apie tai, kas privers ne vienam pakelti antakį ir suabejoti. Bandytas modelis buvo varomas turbininiu trijų cilindrų, 1,2 litro darbinio tūrio varikliu, veikiančiu kartu su savaime įsikraunančia hibridine sistema. Viso į priekinius ratus šis duetas atiduoda 200 arklio galių ir 255 Nm sukimo momentą. Kalbant apie važiavimą turiu pasakyti, kad nustebino arba gera automobilio garso izoliacija, arba tyliai veikiantis variklis ir pavarų dėžė – nebuvo nė karto, kuomet šiaip jau įkyriai skambantys tricilindriai, erzintų. Hibridinė sistema taip pat veikė nepastebimai ir dažniausiai nebūčiau atspėjęs kas, sprogstantis benzinas ar tylioji elektra, varo automobilį atitinkamu momentu. Mišraus režimo sąnaudos sukosi tarp šešių ir septynių litrų.
Čia, žinoma, geroji dalis, tačiau pagrindinis mums, pirkėjams, kylantis klausimas yra apie to mažučio variklio patikimumą ir ilgaamžiškumą. Vakarienės metu turėjau garbės sėdėti šalia „Renault“ inžinieriaus, atsakingo už galios jėgaines ir be jokių skrupulų paklausiau būtent to. Kai pasakiau, kad sklando mitas, apie šimto tūkstančių kilometrų tokių motorų rezervą, jis nusišypsojo ir sakė, jog trys šimtai tūkstančių, tinkamai prižiūrimam varikliui, bus vieni juokai. Jis pasakojo, kad jau yra automobilių su tokiais motorais, kurie tuoj sieks ir milijoną kilometrų. Tikėti juo ar ne – kiekvieno asmeninis pasirinkimas, bet žiūrint į hibridinės sistemos efektyvumą svarbu suprasti, kad iš to šimto pravažiuotų tūkstančių, motoras, turbūt, bus dirbęs tik kokius šešiasdešimt procentų laiko.
Tūkstančiai kilometrų šiuo modeliu, beje, turėtų „rinktis“ labai lengvai. Salonas erdvus ir patogus, jame įrengtos net šešios USB C jungtys bei patogūs telefono ar planšetės dėklai sėdintiems gale, tad ką veikti renkant kilometrus turės visi. O taip pat ir važiuoklė draugiška ilgoms kelionėms. Bandyta versija buvo apauta dvidešimties colių skersmens ratais, bet važiavimo komforto aukoti dėl to neteko. Komfortišką važiavimo režimą keičiant sportišku jaučiamas nežymus važiuoklės pasikeitimas – vienu režimu „Rafale“ švelniai sugeria kelio nelygumus, kitu tampa labai tvirtai įsikibusi į suraitytus kalnų keliukų posūkius.
Norintiems dar daugiau – greitu metu rinkoje atsiras įkraunamojo hibrido versija, išvystanti net 300 arklio galių, varoma visais keturiais ratais ir vien elektra, dėka 22 kWh akumuliatoriaus, galinti nuvažiuoti iki 100 kilometrų. Ši versija turės pažangią aktyviąją pakabą, su priekyje montuojama kamera, kuri skenuos kelio paviršių priekyje ir pagal esamą situaciją, milisekundžių greičiu, reaguos į artėjančius kelio nelygumus. Bandyti dar neteko, tačiau pagal tai, kaip tokio tipo sistemos veikia kituose modeliuose, greičiausiai bus labai gerai.
Laikas laužyti paradigmas
Viskas, kalbant apie šį automobilį, skamba puikiai, tiesa? Tačiau retai kada viskas būna puiku be jokio „bet“. Taigi, šio automobilio „bet“ yra jo kaina – Lietuvoje „Rafale“ galima įsigyti nuo 40890 eurų, o gerai sukomplektuotas „Esprit Alpine“ modelis kainuos 44890 eurų. Žiūrint į bendrą rinkos kontekstą ir turint omenyje, kad šis modelis priklauso D segmentui, kur galima sutikti tokius modelius kaip BMW X2, „Volvo XC60“ ar „Audi Q5 Sportback“, kaina yra net labai gera.
Galvojant, kad tai yra „Renault“ už daugiau nei keturiasdešimt tūkstančių eurų, gali pasirodyti gerokai per daug. Ir būtent šią paradigmą mums reikia sulaužyti. Automobilių rinka šiuo metu yra kaip niekada dinamiška ir gamintojai užkariauja naujas rinkas. Mano pačio mėgstamiausias šio prancūzų gamintojo modelis vis dar yra „Clio“, bet dabar šalia jo drąsiai stoja ir „Rafale“. Tai geras, didelis, gražus ir modernus automobilis šeimai. Ir laikas atsikratyti tų senų posakių apie automobilius, kurių pavadinimas baigiasi raide O. Tie posakiai jau seniai nebegalioja ir yra netiesa.
