Tiesa, ne Lietuvoje modelis galimas ir tik su priekiniais varančiaisiais ratais – akivaizdu, kad tokia versija būtų pigesnė, nei dabar už jį prašomi 13 tūkst. 999 eurais. Kaip vos 3,60 m ilgio automobiliui tai tikrai nemažai, tad ieškantiems geriausio dydžio ir pravažumo santykio, būtų geriau pagalvoti apie praktiškesnį „Dacia Duster“ ar to paties „Suzuki“ modelį „Vitara“.
Bet kam nereikia šių praktiškų, bet neišskirtinių mašinų, o nori smagaus automobiliuko su visų ratų pavara, būtų sunku nerekomenduoti išbandyti „Suzuki Ignis“. Palyginti su kitais šio gamintojo modeliais, salonas atrodo išties originaliai, be to, yra ir pakankamai praktiškas. Pavyzdžiui, norint padidinti bagažinės talpą, galines sėdynes galima pastumti į priekį. O jas atitraukus atsiras nemažai vietos sėdintiems gale. Be to, galinės durelės atsidaro itin plačiu kampu, nors tai nedaug palengvina įsėdimą ant aukštai sumontuotų sėdynių.
Ir nors apdailoje minkšto plastiko ieškoti neverta, viskas atrodo kokybiškai, o ir važiuoja „Ignis“, bent jau kol nepasiekiamas triženklis skaičius, stebėtinai tyliai ir komfortiškai – trumpas automobilis pradeda purtyti keleivius tik esant dideliems kelio nelygumams.
Dar pasigedau šiuolaikinės automatinės salono vėdinimo sistemos – tik archajiškas kondicionierius su pasukamomis rankenėlėmis ir oro srauto perjungimo slankikliu, kurie visai nedera prie 7 colių lietimui jautraus ekrano ir modernaus įvaizdžio.
Maža bėda – užtai kaip jis smagiai važiuoja per užpustytus kelius! Trumpas atstumas tarp ašių, 18 cm prošvaisa ir visi varantys ratai – tiesus kelias atsisveikinimui su vairuotojo pažymėjimu už „chuliganišką vairavimą“.
Mūsų rinkoje modelis siūlomas su vieninteliu atmosferiniu 1,2 l 90 AG keturių cilindrų benzininiu motoru. Ir, galiu pasakyti, degalų sąnaudų atžvilgiu jis kur kas efektyvesnis nei dabartinės trijų cilindrų turbokavamalės – net važinėjant skirtingais režimais, nesunku buvo pasiekti mažesnes kaip 6 l/100 km degalų sąnaudas.
Daugiau apie naująjį „Suzuki Ignis“ žiūrėkite vaizdo medžiagoje.