Tarptautinis ekspresas Vilnius–Berlynas su dyzeline „Bentley Bentayga“

„Aš pateiksiu pasiūlymą, kurio jis negalės atsisakyti“, – ši Mario Puzo knygoje „Krikštatėvis“ dono Vito Korleonės nesėkmių lydimam giminaičiui pasakyta frazė sukosi galvoje, kai skaičiau iš „Bentley“ atstovų Rygoje gautą laišką. Tiesa, jie neketino mano lovoje palikti nupjautos arklio galvos, o klausė, ar nesutikčiau nukeliauti į Vokietiją ir iš ten į Lietuvą parvairuoti visiškai naujo, prabangiausio pasaulyje visureigio „Bentayga“, kurio jiems reikėjo Vilniuje, „Kempinski“ viešbutyje organizuojamam renginiui.

Nereikia būti ekstrasensu, jog nuspėtum, kad pasiūlymą priėmiau greičiau nei alkanas piranijų būrys sudrasko upėn įsmukusią neatidžią kapibarą. „Bus visai kaip „Gariūnų vyrai“, tik ridos nereikės atsukti“, – pamaniau. Kad nebūtų nuobodu, man buvo leista į kelionę pasiimti dar vieną žmogų. Paskambinau benzingalviui draugui Valdui, ir, nespėjęs iki galo ištarti „Bentley Benta...“, turėjau kompanioną. Penktadienio vakarą po darbų jau sėdėjome į Berlyną skrendančiame lėktuve.

Galite įsivaizduoti viešbučio registratoriaus veido išraišką, kai mes vidurnaktį visiškai nusiplūkę bei apsirengę paprastais džinsais ir marškinėliais įžingsniavom į prabanga tviskančio „Kempinski Hotel Bristol“ fojė ir pareiškėm pageidaujantys, kad rytoj po pusryčių kamerdineris mums „Bentaygą“ privairuotų prie paradinių durų. Neabejoju, kad tą akimirką fraką vilkintis registratorius svarstė, ar nereikėtų šiems dviem džentelmenams iškviesti die Polizei. Laimei, iš kažkur atsiradęs konsjeržas patikino apie šią situaciją esąs informuotas ir palinkėjo mums geros nakties.

Ech, kad jūs žinotumėt, koks geras jausmas, kai durininkas tau ištiesia raktelius ir praneša: „Jūsų „Bentley“ jau paruoštas, sere“. Čiumpu juos ir lekiu iš viešbučio į lauką, kur lyg baltojo smėlio spalvos granito uola stūkso „Bentayga“.

Iš karto reikėtų iš kambario išvaryti čia stūksantį dramblį: pripažįstu, jog pirmasis prabangios britų markės SUV nėra dailus. Impozantiškas? Taip. Didingas? Be abejo. Bet net aklas automobilio formų nepavadintų gracingomis ar patraukliomis. Jos verčia aikčioti, tačiau visai dėl kitų priežasčių, nei norėtų šio SUV dizaineriai.

„Bentayga“ nėra grynakraujis „Bentley“ gaminys – platforma, kai kuriais komponentais bei elektronikos architektūra jis dalijasi su „Audi Q7“, o šis konkretus mūsų vairuojamas modelis iš jo pasiskolino net variklį. Taip, tai pirmasis istorijoje „Bentley“ su dyzeliniu motoru. Aišku, tai nėra 2 litrų TDI agregatas – apie jį papasakosiu kiek vėliau.

Nepaisant tokios galybės panašumų, „Audi“ kainuoja nuo 62 tūkstančių eurų, o pigiausia „Bentayga“ – beveik 2,5 karto daugiau. Tokios kainų prarajos priežasčių toli ieškoti nereikia, užtenka praverti masyvias vairuotojo dureles – išskyrus vairą, prietaisų skydelio ciferblatus bei kelis mažiau matomose vietose paslėptus jungiklius, visos interjero medžiagos bei salono konstrukciniai sprendimai yra unikalūs, svaiginančiai prabangūs bei kruopščiai pagaminti ir surinkti patyrusių Kru gamyklos amatininkų.

Prie kiekvienos „Bentaygos“ plušama daugiau nei 130 valandų, ir didžioji dalis šio laiko skiriama interjerui, kurį savininkas gali individualizuoti pagal savo skonį. Kiek dar žinote gamintojų, kurios užsakymo proceso metu suteikia galimybę pasirinkti dvi – „pirminę“ (sėdynių ir apatinės salono dalies) bei „antrinę“ (prietaisų skydelio viršaus, durelių ir lubų) odos apdailas, o medines detales, kurių čia daugiau nei Labanoro girioje, leidžia sau pavadinti „skysto gintaro“ vardu?

Netgi akivaizdžiai iš „Audi“ dalių dėžės ištraukti komponentai nelieka nepakeisti – pavyzdžiui, mygtukai ir ratukai ant vairo yra ne plastikiniai, o chromuoti. Q7 savininkai graužia nagus iš pavydo.

Sugrįžkime prie mūsų kelionės. Nuo Berlyno „Kempinski“ iki Vilniaus „Kempinski“, kur nusprendėme finišuoti, mus skiria lygiai 1000 kilometrų bei visa Lenkija, dėl to negaištame laiko, ir susimetę kuprines pokylių salės dydžio bagažinėn leidžiamės į kelią. Berlynas dar miega, tad nieko netrukdomi pasiekiame autobaną, kur pirmą sykį galime kaip reikiant ištiesti šio ypatingo motoro kojas.

Keturių litrų V8 agregatas yra pirmasis dyzelis, kurį bendrovė pripažino tinkamu atgulti po „Bentley“ kapotu. Nieko stebėtino – juk čia sumontuoti net trys turbokompresoriai (du įprasti ir vienas elektrinis, energiją imantis iš 48 V elektros sistemos), suteikiantys 435 AG bei 900 Nm galią ir leidžiantys šiam 2,4 tonos sveriančiam metalo, odos ir medžio luitui iki 100 km/val. pagreitėti vos per 4,8 sekundės. Su juo „Bentayga“ tampa greičiausiu dyzeliniu SUV pasaulyje, ir bent jau oficialiais duomenimis, nurungia netgi giminaitį „Audi SQ7“ tokiu pat motoru.

Prieš akis išnyra greičio apribojimus panaikinantis ženklas, ir akceleratorių smeigiu į grindis. „Bentaygos“ įsibėgėjimą galima palyginti su greitaeigio katerio, kuris, atsukus droselio sklendę, gracingai iškelia pirmagalį virš bangų, nudunda tolyn ir įkandin palieka kilvaterį bei vandens purslus. Jokios agresijos ar trūkčiojimo, tik nenumaldomas, geologinėms jėgoms prilygstantis greitėjimas, nuslūgstantis tik spidometro rodyklei atsirėmus į 270 km/val. ribą. Toliau greitėti neleido elektroninis ribotuvas bei 21 colio žieminės padangos.

Kaip jau turbūt supratote, Frankfurtą prie Oderio pasiekėm pakankamai sparčiai, bet tuomet, iki Lenkijos sienos likus devyniolikai kilometrų, eismas autobane ėmė lėtėti, kol galiausiai visiškai sustojo. Navigacija praneša, jog čia užtruksim mažiausiai valandą.

Ką gi, metas pasitelkti išmaniąsias technologijas. Nors „Bentayga“ atrodo lyg XVIII amžiaus grafų rūmai su ratais, čia rasite visus šiuolaikiniams prabangiems limuzinams būdingus elektroninius pagalbininkus, tad per 55 spūstyje praleistas minutes vairavimas nebuvo mano prioritetų sąraše. „Bentley“ seka priekyje važiuojantį automobilį, laikosi eismo juostų ir prireikus pats sustoja, o tu tuo metu gali mėgautis karališkus krėslus primenančiomis dygsniuotomis sėdynėmis bei viena iš penkių nugaros masažo programų, dar suskirstytų į penkis skirtingais intensyvumo lygius. Taip atsipalaidavę pasiekiame spūsties priežastį – remontuojamą tiltą per Oderį ir atsiduriame Lenkijoje.

Šią šalį mūsų vairuotojai jau senokai nustojo keiksnoti. Anksčiau į Vakarus tekdavo kratytis siaurais, per kaimelius vingiuojančiais dviejų juostų keliukais, o dabar nuo Vokietijos pasienio iki Varšuvos galima nuskrieti nauja automagistrale – tereikia kiekviename mokėjimo punkte kontrolieriui ištiesti kreditinę kortelę, ir gali lėkti toliau.

Leistinas greitis siekia 140 km/val., bet lenkai tai traktuoja labiau kaip rekomendaciją, o ne siekiamybę. „Bentayga“ siūlo net aštuonis skirtingus važiavimo režimus – nuo „Sportinio“ iki „Kabarojimosi uolomis“, tačiau 99 procentus laiko laikiau įjungęs specialų „Bentley“ režimą, parinktą pačių automobilio konstruktorių ir inžinierių. Juk jie geriausiai žino, kokie nustatymai geriausiai tinka aristokratiškai kelionei.

Pneumatinė pakaba geba kėbulą iškelti keliolika centimetrų aukštyn, tad jei esate itin sadistiški, „Bentaygą“ galite įkišti į rimtą bekelę, bet magistralėje jis pritupia prie kelio ir taip tampa aerodinamiškesnis.

Sustojame užkąsti švara tviskančioje pakelės degalinėje, ir prie vairo įsitaiso porininkas Valdas, o aš klesteliu į vieną iš dviejų gale įtaisytų sėdynių. „Bentayga“ yra šeimyninis visureigis, galima užsisakyti net septynvietę jo versiją, bet šio modelio gale nuskriaustas nesijaustų net tarptautinės korporacijos vadovas.

Čia krėslai, kaip ir priekyje, šildomi, vėdinami bei masažuojantys, jie elektra reguliuojami keliolika skirtingų krypčių, tad galima važiuoti beveik atsigulus ir priekinių sėdynių atlošuose įtaisytų 10 colių planšečių ekranuose žiūrėti filmus, naršyti internete ar studijuoti navigacijos žemėlapius. Beje, šias planšetes galima nuimti ir parsinešti namo. Jos netgi atstoja veidrodžius, todėl važiuodami galite gėrėtis ne supančiu peizažu, o savo išvaizda.

Apačioje tarp priekinių sėdynių yra išimamas nedidelis ekranėlis, kuriame rodoma važiavimo informacija, tad galite sudrausminti ar paraginti vairuotoją, juo dar valdoma klimato kontrolė ar net priekinio keleivio krėslo padėtis.

Laikas čia neprailgsta, tad nė nepajuntu, kaip aplinkkeliu pralekiam Varšuvą ir imam artėti prie Lietuvos. Pro langą slenka žaliuojantys Lenkijos laukai, miškai ir miesteliai, tačiau „Bentaygos“ viduje jautiesi visiškai atribotas nuo supančio pasaulio, jo rūpesčių ir negandų, negirdi jokio variklio klaksėjimo, kuris būtų visiškai nepriimtinas tokios klasės ir statuso automobilyje.

„Bentley“ puristai galbūt nebus patenkinti tokia ne itin aristokratiška jėgaine, tačiau dyzelis turi vieną neginčijamą pranašumą – jis už benzininį 6 litrų W12 agregatą taupesnis bemaž dvigubai ir visos kelionės metu pasitenkino 10,6 l/100 km sąnaudomis. Tai suderinus su talpiu baku, gaunamas žemynų naikintojas, kuris nesustodamas gali nuriedėti daugiau nei 800 kilometrų. „Bentley“ savininkai džiaugsis mažiau laiko leisdami degalinėse tarp prastuomenės atstovų.

Beje, pakalbėkime apie papildomą įrangą. „Bentayga“ kainuoja nuo 177 tūkst. €, bet bazinių „Bentley“ juk niekas neperka, tad galutinę automobilio kainą iš esmės riboja tik savininko fantazija. Pavyzdžiui, galima užsisakyti „Mulliner Tourbillon“ laikrodį prietaisų skydelyje, kuris kainuoja beveik tiek pat, kiek visa „Bentayga“ – apie 160 tūkstančių eurų. Per metus pagaminami vos trys tokie meno kūriniai. Mūsų vairuotame automobilyje jo nebuvo (tik, hmm... paprastas „Breitling“ už 1881 €), bet papildomos įrangos sąrašo apačioje vis vien puikavosi 77 tūkst. 300 eurų suma.

Išskirtinumas, kaip turbūt supratote, kainuoja. Juk norisi tų rombais dygsniuotų sėdynių su išsiuvinėtomis emblemomis atlošuose ir oda išmuštų statramsčių bei lubų, ar ne? Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip iki šiol galėjau gyventi be odinių lubų. Visiškai necivilizuota.

Trumpai tariant, už visą šį interjero gėrį, pavadintą „Mulliner Driving Specification“, reikės pakloti beveik 12 tūkstančių eurų. Dar 10,5 tūkstančio kainuoja rytietiško masažo saloną primenančios sėdynės, „pramogų paketas“ gale (t. y. tie planšetiniai kompiuteriai) – 6,8 tūkstančio, žemę drebinanti „Naim for Bentley“ garso sistema – 8 tūkstančius ir taip toliau. Na, esmę turbūt supratote.

Nuo Varšuvos mūsų tempas sulėtėja (čia magistralės vis dar tiesiamos, tad neretai tenka stoviniuoti spūstyse ar vilktis 70 km/val. greičiu už sunkvežimio), tad Augustave atsiduriame tik vakarėjant, ir nuo čia Lietuvos pasienis jau pasiekiamas ranka. Paskutinį ruožą įveikiame ramiai, leidžiame „Bentaygai“ sklęsti minkščiausiu pneumatinės pakabos režimu.

Sudeginę 106 litrus dyzelino, nuvažiavę 1009 kilometrus, kelyje praleidę 11.09 valandos ir nuvargę maždaug trigubai mažiau nei tuo atveju, jei būtume keliavę ne tokia kilminga transporto priemone, Vilniuje sustojame prie paradinio „Kempinski“ įėjimo. Pro duris mūsų pasitikti netrukus išnyra viešbučio durininkas, taip tik patvirtindamas, kad su „Bentley“ tinkamo dėmesio susilauksite visur, kur tik atvažiuosit.

„Bentley Bentayga Diesel“
SPECIFIKACIJA
Variklis: 3956 cm3 V8 turbininis dyzelinis, visi varantys ratai
Galia: 435 AG, 900 Nm
Sąnaudos: 7,9 l/100 km, 210 g/km CO2
Dinamika: 0-100 km/val. per 4,8 sek., didžiausias greitis 270 km/val.
Masė: 2390 kg
Kaina: nuo 177 265 € / 254 590 € bandytojo modelio

NUOSPRENDIS: Dyzelinis „Bentayga“ yra puiki kelionių pirma avialinijų klase alternatyva. Toks pat greitas, nežmoniškai patogus bei prabangus ir kainuoja panašiai.