Bet jos neabejotinai pati ekstravagantiškiausia išvaizda visoje japonų gamintojo modelių gamoje sukėlė daug dvejonių, o pasipylę internautų komentarai jas tik pagilino. Akivaizdu, kad abejingų ryškus eksterjeras nepaliko, bet simpatijų skalėje balsai labai išsisklaidė į pačius kraštelius – arba „siaubinga“, arba „nuostabu“.
Tačiau iš paskos tradiciniam hibridui pasirodęs jo iš tinklo įkraunamas artimiausias giminaitis „Prius Plug in Hybrid“ turi daug galimybių į savo pusę palenkti net ir skeptikus. Šiam modeliui dizaineriai atliko, mano vertinimu, pasiteisinusią plastinę „veiduko“ ir „galinės kūno dalies“ operaciją, subtiliai transformavusią dalį ekstravagancijos į tiesiog išvaizdų modernizmą. O gerokai gražesnė priekinė optika dar ir turi didelį, „Premium“ klasės vertą, praktiškumo potėpį – jau bazinėje įrangoje sumontuotas sumanias matricines LED lempas, kurios ilgomis šviesomis tiesiog „iškarpo“ atvažiuojančius priešpriešomis ir jų neakina, o vairuotojas aiškiai mato gerokai į tolį.
Gi įkraunamas hibridas elektros energija varomas gali tiek šliaužti prie Gedimino kalno, tiek skrieti užmiesčio keliais net iki 135 km/val. greičiu, tuo pačiu džiugindamas vairuotoją smagiu ir tyliu pagreičiu. Iš tinklo įkraunamame „Prius Plug In Hybrid“ sumontuota 8,8 kWh baterija, tiekianti energiją per 91 AG galios du elektrinius motorus.
Abu modeliai naudoja tą patį 1.8 litro darbinio tūrio 98 AG/142 Nm benzininį variklį ir elektroninę kintamo perdavimo laipsnio transmisiją. Bendra abiejų hibridinių versijų nominali galia siekia 122 AG.
Tačiau atmetus pasvarstymus apie šį elektros „pavadėlį“ ir prašnekus apie kasdienybę, ypatingai didelio skirtumo tarp idealių ir realių sąlygų vis dėlto nebus – mieste man pavyko važinėti pasiekiant 1,8 litro vidutines sąnaudas šimtui kilometrų. Ir tam nebūtina įjungti „pensininko režimą“, pakanka tiesiog dėmesingai vairuoti, numatyti situacijas į priekį ir pan. – kitaip sakant, elgtis taip, kaip ir reikėtų važinėjant bet kokiu automobiliu mieste.
Išvažiavus į užmiestį, kur pasiekiami didesni greičiai ir reikalingi greitesni lenkimai, sąnaudos ėmė augti, tačiau testo pabaigoje po nepilnų dviejų šimtų kilometrų kombinuotu ciklu (mieste daugiau nei užmiestyje) siekė vis dar labai kuklius 2,3 litro benzino. 57 procentai distancijos buvo įveikti elektra (norėjosi pasiekti lygų santykį 50/50, tačiau ir tokiomis proporcijomis realus automobilio apetitas daugmaž aiškus), vidutinis greitis siekė 40 km/val.
Tačiau dinamikos parametrai lieka paprastojo hibrido „Prius“ naudai: maksimalus jo greitis – 180 km/val, o nuo 0 iki 100 km/val. jis įsibėgėja per 10,6 sek. Gi atitinkami „Prius Plug In“ parametrai yra prastesni: 165 km/val. ir 11,1 sek. Be to, įkraunamo hibrido aerodinaminis koeficientas vos vos prastesnis – 0,25 prieš 0,24.
Vis dėlto svariausias „Prius Plug In Hybrid“ minusas – gerokai sumenkusi bagažinė, dėl joje ir iš dalies salone sumontuoto didesnio baterijų bloko. Jeigu paprastas hibridas tinkamas šeimos poreikiams dėl 502 litrų talpos bagažinės, tai įkraunamame tilps tik 360 l.
Ir paskutinis (bet turbūt svarbiausias) skirtumas – kainos. Bazinė hibridinio „Toyota Prius“ kaina Lietuvoje – nuo 28 tūkst. 420 eurų, o „Toyota Prius Plug In Hybrid“ – nuo 34 tūkst. 250 eur.
Apibendrinimas: Didesnis elektra nuvažiuojamas atstumas, dar didesnis ekonomiškumas ir gerokai smagesnė dinamika (tik iš šių trijų punktų pasirinkite vieną labiausiai patinkantį kitų dviejų sąskaita). Toks yra „Toyota Prius Plug In Hybrid“, jeigu jį lyginsime su tradiciniu ketvirtosios kartos „Prius“. O dailesnė išvaizda daro jį dar rimtesniu argumentu skeptikams.
Kas labiausiai patiko: Jeigu aš bent 80 procentų laiko važinėčiau mieste ir aplink miestą, neturėčiau poreikio dideliam kelioniniam automobiliui, turėčiau patogią galimybę naktį įjungti jį į rozetę, tai greitai skaičiuočiau, per kiek laiko man atsiperka degalams neišleidžiami 6 tūkst. eurų.
Kas labiausiai nepatiko: Sumažėjusi bagažinės erdvė.