„Toyota Proace“ testas: komfortiškas kaip SUV, bet žymiai talpesnis

Štai jau kelerius metus manęs nepaliauja stebinti sparčiai tobulėjantys komercinės paskirties lengvieji automobiliai, siūlantys tokias pačias moderniausias technologijas kaip ir naujausi keleiviniai automobiliai, bet tuo pačiu nestokojantys ir praktiškų savybių, kuriomis keleivinės mašinos jiems iš tolo neprilygsta. Vienas tokių pavyzdžių – „Toyota“ komercinių automobilių segmento gamoje debiutavęs naujasis vidutinės klasės furgonas „Toyota Proace“ ir jo keleivinė versija „Proace Verso“.

Prieš dvejus metus po „Toyota Proace“ konkurento „Renault Traffic“ testo pavadinime rašiau, kad tokiu furgonu važinėčiau nors ir kasdien. Kas šiame segmente pasikeitė per dvejus metus? O gi varikliai tapo dar taupesni, vairuotojo gyvenimą lengvina dar daugiau elektroninių pagalbininkų, o praktiškos savybės ir sumanūs sprendimai vis dar yra šio tipo automobilių privalumai (ir, žinoma, pagrindinė paskirtis).

Tad ką siūlo naujasis „Toyota“ furgonas „Proace“?

Pirmiausiai – ir tai ne paslaptis – automobilis yra Lietuvoje jau debiutavusio „Peugeot Expert“ ir jo keleivinės versijos „Traveller“ modelis-dvynys. Dar šiai šeimai priklauso ir „Citroen Jumpy“ bei jo keleivinė versija „Spacetourer“, bet Lietuvoje apie šią markę ir naujus jos automobilius beveik netenka girdėti, nors pardavimų atskaitose jų modeliai visgi figūruoja.

„Japoniškas“ „Proace“, kaip ir PSA koncerno modeliai yra surenkami Valensjeno mieste šiaurės Prancūzijoje.

Daug elektroninių pagalbininkų

Taigi, išvaizda „Toyota“ nuo bendraplatformio skiriasi firminėmis grotelėmis ir kitokios formos priekiniu buferiu, kurie primena, kad tai – „Toyota“ šeimos narys. Kalbant apie abiejų automobilių išorę, labiausiai į akis krenta aukštas variklio gaubtas ir gana siauras priekinis stiklas – įsitaisius aukštai lyg SUV automobilyje tikiesi labiau „atviro“ vaizdo nei matai pro priekinį stiklą.

Nors tai netrukdo – labiau pastebiu, kad dėl mažesnio oro pasipriešinimo, kuris leidžia sutaupyti degalų ir užtikrina mažesnį triukšmą salone, šoniniai veidrodėliai yra nebe stačiakampės formos, leidžiančios matyti tiek automobilio apatinę dalį, tiek ir stogo kraštą, bet kvadratiniai ir mažesni – ne tokie patogūs persirikiuojant ir kai važiuojama atbuline eiga.

Bet trūkumu to nepavadinčiau – papildomai galima užsisakyti nematomų zonų stebėjimo sistemą, statymo jutiklius ir galinės eigos vaizdo kamerą su galimybe rodyti vaizdą „iš viršaus“ – bet kokiu atveju tai kur kas patogiau nei „analoginė“ įprastų veidrodžių sistema.

Ir apskritai – čia siūloma itin daug šiuolaikinių patogumų – tiek kalbant apie saugumo sistemas, tiek ir komfortą vairuotojui. Be paminėtos įrangos saugiu važiavimu ir komfortu kelyje rūpinasi ir tokios sistemos, kaip automatinio stabdymo, važiavimo savo eismo juosta, perspėjimo apie susidūrimą, nuovargio stebėjimo, ženklų atpažinimo sistemos, lietaus ir šviesų jutikliai, 180 laipsnių panoraminės apžvalgos vaizdo kamera, „Wi-Fi“ ryšys, projekcinis ekranas, navigatorius – visa tai, ką ir tikiesi rasti šiuolaikiniame automobilyje.

Žinoma, minkšto plastiko salone ieškoti naivu, bet kur kas svarbiau – gerai atrodančios, kokybiškai surinktos ir tvirtos apdailos medžiagos. Su ankstesnės kartos modeliu net neverta lyginti – šiuolaikiškai atrodantis prietaisų skydelis nepalieka jokių užuominų apie ankstesnįjį, kuriame dominavo dar praeitam tūkstantmetyje buvęs madingas prietaisų skydelis su daugybe „apvalumų“ – dabar čia skoningos horizontalios linijos su funkcionaliu 7 colių ekranu viduryje.

Bet žema kabina reiškia, kad virš galvos nėra lentynos susidėti didesniems daiktams – tam galima panaudoti dėtuvę po vidurine keleivio sėdyne, taip pat dideles durelių „kišenes“.

Ir nors automobilio vairo kolonėlė nustatoma dviejomis kryptimis, visgi man pritrūksta jos reguliavimo ilgio – kad patogiai pasiekčiau vairą, tenka prisistumti arčiau, o kojos lieka sulenktos daugiau nei norėtųsi. Taip pat aukštesniems vairuotojams krovininėje versijoje patogiau atsistumti sėdynę trukdys krovinių skyriaus pertvara (keleivinės versijos vairuotojas tokio nepatogumo išvengs).

Vidutinės sąnaudos – iki 6 l/100 km

Modelis siūlomas su 1,6 l 95 AG arba 115 AG varikliu, taip pat 2,0 l 150 AG arba 180 AG motoru. Galingiausia versija gali būti komplektuojama su tradiciniu „automatu“, o silpniausias variklis gali būti pasirenkamas su elektronikos valdoma mechanine pavarų dėže. Su visais kitais varikliais montuojama šešių, su silpniausiu – penkių pavarų mechaninė dėžė.

Jei reikia, galima užsisakyti 25 mm didesnę prošvaisą su „Toyota Traction Select“ važiavimo režimų sistema, kuri palengvina važiavimą per sniegą, purvą ir smėlį.

Po automobilio bandymų tapo akivaizdu – 2,0 l variklio (ypatingai galingiausios 180 AG versijos) prireiks nebent tada, jei dažnai važinėsite maksimaliai pakrautu automobiliu, taip pat „skraidysite“ greitkeliais. Dar atkreipiau dėmesį, kad pajudant didesnio darbinio tūrio motoras darbuojasi tyliau, nors ir „mažasis“ 1,6 l 115 AG variklis yra pagirtinai tylus, taip pat tylu ir automobilio salone. Ir, žinoma, keleivinė versija važiuoja kur kas komfortiškiau nei tuščia krovininė.

Visų motorų vidutinės sąnaudos – iki 6 l/100 km. Palyginimui, ankstesnės kartos modelio su silpniausiu 90 AG motoru sąnaudos buvo 6,7 l/100 km, su galingiausiu 2,0 l 163 AG – 7,2 l/100 km – šiandien siūloma žymiai didesnė galia, bet mažesnės išlaidos degalams.

Deja, bet bandymuose krovininės versijos buvo be krovinio, todėl kokios jos bus realiomis sąlygomis – sunku pasakyti. Bet pagrįstai galima tikėtis mažesnių nei pirmtako.

Dvi platformos, 3 kėbulo dydžiai

Automobilis siūlomas su dviem skirtingo ilgio platformomis ir trijų dydžių kėbulais. Tiesa, abejoju, ar daug gerbėjų sulauks mažiausia „Compact“ versija, kuri yra 4,6 metrų ilgio, turi 2,9 m atstumą tarp ašių ir talpina nuo 4,6 iki 5,1 m³ krovinių (visose versijose papildomai galima užsakyti „Smart Cargo“ – angą po priekine keleivio sėdyne, kuri padidina krovinių skyriaus tūrį 0,5 m³.

Į didesniąją 4,9 m ilgio „Medium“ modifikaciją su 3,2 metrų platforma ir kainuojančią 1840 eurais brangiau galima bus sutalpinti ne 2, o jau 3 paletes su prekėmis (krovinių skyriaus talpa – nuo 5,3 m³ iki 5,8 m³). Tiesa, su „Compact“ versija bus lengviau apsisukti, kadangi spindulys siekia tik 11,3 metro.

Ilgiausia modelio versija taip pat turi 3,2 m ilgio platformą, tik jos ilgis yra net 5,3 m, o pervežti galima nuo 6,1 m³ iki 6,6 m³, pervežamo krovinio ilgis – iki 4026 mm. Abiejų modelių plotis ir aukštis tas pats – atitinkamai 2,2 m ir 1,9 m, atomobilių kraulumas – iki 1400 kilogramų.

Furgonas gali turėti tiek tris sėdynes priekyje, tiek ir antrą eilę keleiviams (deja, tokios versijos pristatyme nematėme), taip pat galima užsisakyti ir modifikaciją su atvira platforma, ant kurios montuojama specialios paskirties įranga.

Didesniam vairuotojo patogumui – elektra atidaromos bei uždaromos šoninės krovinių skyriaus durelės (kurių gali būti vienerios ar dvi), galinės durelės, kurias galima atverti net 250 laipsnių kampu (ilgojoje versijoje), automatinė durelių atidarymo sistema, kai užtenka tik mostelėti koja po automobilio galiniu buferiu ar slenksčiu.

Keleivinė „Proace Verso“ versija yra siūloma trijų komplektacijų – „Shuttle“, „Family“ ir „VIP“. Nuo bazinės „Family“ versijos ji skiriasi stumdomomis ir išimamomis antros ir trečios eilės sėdynėmis (priekyje čia sumontuotos dvi atskiros sėdynės), o antros eilės sėdynės turi atlenkiamus staliukus.

„VIP“ komplektacija turi maksimalią patogumo įrangą tolimoms kelionėms, o vidurinės eilės sėdynes galima atsukti prieš eismo eigą.

Dar „Toyota“ siūlo verslui skirtą telematinę įrangą, kuri leidžia stebėti automobilio esamą padėtį, matyti degalų sąnaudas, aptarnavimo pranešimus, stebėti kelionių ataskaitas, analizuoti važiavimo režimus ir gauti patarimus taupiam važiavimui – visa tai leidžia sutaupyti šiame sektoriuje itin svarbias veiklos išlaidas.

Lanksti kainų politika

Lietuvoje vidutinio dydžio „Medium“ furgono kaina prasideda nuo 21 tūkst. 70 eurų – tiek kainuoja modelis su vienomis šoninėmis durelėmis ir 1,6 l 95 AG varikliu. Su 115 AG motoru jo kaina bus nuo 22 tūkst. 570 eurų, su 2,0 l 120 AG – nuo 23 tūkst. 450 eurų. Keleivinio „Proace Verso“ modelio kaina kol kas neskelbiama.

Lyginti kainas su konkurentais beprasmiška – visuose komercinių automobilių kainynuose juos pateikiamos su nuo 3000 iki beveik 5000 eurų siekiančiomis nuolaidomis, todėl akivaizdu, kad galutinė automobilio kaina yra tik derybų reikalas.

Tačiau su statistika nepasiderėsi – „Autotyrimų“ pateikiami duomenys byloja, kad per pirmuosius septynis šių metų mėnesius Lietuvoje pirkėjai įsigijo 84 vnt. „Renault Trafic“ – tai yra net 45 proc. šio segmento automobilių rinkoje. Antroje vietoje „Ford Transit/Tourneo Connect“ – 36 automobiliai arba 19 proc., trečioje – „Volkswagen Transporter“ (34 vnt., 18 proc.).

O štai dabar jau buvusios kartos „Toyota Proace“ nupirkta tik 10 vnt. (5 proc. rinkos dalis) – įdomu, kaip pasikeis ši statistika, atsiradus naujajam modeliui?

Įvertinimas 8/10 (lyginant su tos pačios klasės automobiliais)

„Toyota Proace“ techniniai duomenys
Variklio darbinis tūris: 1560 cm3
Degalai: dyzelinas
Galia: 85 kW/115 AG/3500 aps./min.
Maksimalus sukimo momentas: 300 Nm/1700 aps./min.
Pavarų dėžė : 6 laipsnių mechaninė
Varantieji ratai: priekiniai
Ilgis: 4956 mm
Plotis: 1920 mm
Aukštis: 1890 mm
Važiuoklės bazė: 3275 mm
Svoris: 1533 kg
Įsibėgėjimas iki 100 km/val.: 13,4 sek.
Maksimalus greitis: 160 km/val.
Vidutinės degalų sąnaudos: 5,1 l/100 km
CO2 emisija: 133 g/km
Krovinių skyriaus tūris: 5,3-5,8 m³
Kaina: 22 tūkst. 570 Eur (bazinė kaina – nuo 19 tūkst. 230 Eur)