Automobilių vilkstinė užsuko į Panevėžio darbo rinkos mokymo centro autodromą, kur profesionalūs lenktynininkai išbandė gatvėje legalius automobilius ekstremaliomis sąlygomis.
Pasaulio ralio kroso elite esanti Reinis Nitišs sunkiai valdė naująjį „BMW M4“ kabrioletą ir ne kartą trasoje prarado jo kontrolę. Jei visam laikui į automobilių sportą įėjusį Keną Blocką nugalėjęs mūsų kaimynas nesugebėjo išsilaikyti kelyje, tai kas laukia paprastų mirtingųjų?
„Buhalteris mokosi mokykloje 12 metų, po to dar 4 universitete, tačiau čia jo mokslas nesibaigia. Kasmet jis tobulinasi įvairiuose kursuose, gilina žinias savarankiškai. Tai kodėl vairuotojai nustoja mokytis išlaikę teises?“, - klausė Darius Grinbergas, „Lexus“ vairavimo meno mokyklos instruktorius.
D. Grinbergas DELFI žurnalisto paklausė ar jis suvokia, kaip veikia ABS sistema. Pamykęs žurnalistas, nors vairavęs ne vieną šimtą kilovatų siekiančius lenktyninius automobilius, tik apytiksliai galėjo papasakoti veikimo principus. Įvairių kompiuterizuotų sistemų kiekviename automobilyje ne viena ir ne dvi.
„Mes kuriame ekstremalias situacijas kuo labiau kontroliuojamoje aplinkoje. Prie mažo greičio vairuotojas spėja suvokti kaip veikia automobilis, priekiniai ar galiniai varomieji ratai, automobilio sistemos. 90 procentų pas mus atėjusių žmonių net nesuvokia, kaip veikai vairas, akceleracija, kada reikia suteikti priekiniams ar galiniams ratams sukibimo“, - pasakojo instruktorius.
Anot D. Grinbergo, žmonės klaidingai įsitikinę, kad ekstremalios situacijos tyko tik žiemą. Vairavimo kursus instruktorius rengia vasarą, sausame Palangos oro uoste. Idiliškame pajūryje, virš galvų kylant lėktuvams ne vienas savimi pasitikintis vairuotojas apsisuka su visu automobiliu.
„Žmonės supranta, kad į tokias situacijas pakliuvę oro uoste, lengvai gali pakliūti ir gatvėje. Tada ateina supratimas, kad vairuodamas turi būti susikoncentravęs - jokių pašalinių darbų, telefonų“, - kalbėjo D. Grinbergas.
Bent minimalius mokymus praėję žmonės iš karto supranta, kad reikia mažinti greitį. Nors mūsų šalyje tie patys greičio ribojimo ženklai stovi ne vienerius metus, per kuriuos automobiliai gerokai patobulėjo — saugumo, valdomumo aspektais, svarbiausias automobilio komponentas nepakito nė kiek.
„Automobilis tampa saugesnis, bet viskas priklauso nuo vairuotojo. Tiksliau nuo to, kas yra jo galvoje. Jei žmogus taisyklingai sėdi, taisyklingai yra paėmęs vairą, žino ABS veikimo principus — jis turi daug didesnius šansus suvaldyti automobilį, nei žmogus, kuris tiesiog sėdi prie vairo, lyg keleivis“, - pasakojo instruktorius.
Apie ABS D. Grinbergas būtų galėjęs kalbėti visą naktį. Sutrumpintai, ši sistema leidžia vairuotojui valdyti automobilį slystant. Be šios sistemos automobiliai, net nuspaudus stabdžius, kryptingai juda iš inercijos. ABS prailgina stabdymo kelią, tačiau slydimo metu, lėtėjant automobiliui, leidžia jį dar nukreipti saugia kryptimi.
„Tai labai paprasti dalykai. Tereikia truputį pagalvoti ir truputį pasipraktikuoti“, - sakė instruktorius.
It viduramžiams daugybė mūsų gyvenimo sričių yra apipinta mitais. Vairavimas irgi.
„Žmonės galvoja, kad jei įvažiavęs į posūkį ir susukęs priekinius ratus pradedi slysti, tai užteks paspausti akceleratorių ir viskas atsistos į vėžes. Nė velnio. Reikia daug dirbti, pavyzdžiui, užkrauti priekį“, - kalbėjo D. Grinbergas.