Keliaudami keliu Vilnius-Kaunas greičiausiai nukreipiate žvilgsnį į dešinėje kelio pusėje zujančius kartingus. Ten „Top Gear“ apdovanojimų dalyvius sutiko Vytautas Leščiauskas – naujausio ir moderniausio kartodromo Lietuvoje šeimininkas.
Jis padarė tai, ko niekas Lietuvoje nesiėmė ketvirtį amžiaus – pastatė trasą ir pastatė ją gerai gerai – lankytojų susidomėjimas viršija visus lūkesčius. Nuo ryto iki dešimtos vakaro jame pilna kartingais lenktyniaujančių žmonių.
Ne tik juos, bet ir „Top Gear“ karavano dalyvius trasa sužavėjo, nors sunkiai gali įsivaizduoti lengvuosius automobilius kartingams pritaikytoje trasoje.
Porą valandų 15 apdovanojimams paruoštų automobilių sukiojosi trasoje. Jei iš šono tai ir neatrodė labai efektinga, sėdint prie vairo jau po pirmųjų sekundžių pajunti azartą ir įdomumą. Vienas po kito laukiantys staigūs posūkiai verčia pergalvoti savo vairavimo sugebėjimus.
Tokia universali gali būti kartingo trasa. Joje važinėja ne tik kartiningai, bet treniruojasi ir „britvos“. Joms, savaime aišku, tai žaidimų aikštelė, bet jos trasos tiesiojoje spėja pasiekti net 160 km per valandą greitį.
V. Leščiauskas veiklų planuoja ne tik sportininkams ar pramogautojams, bet ir vairavimo įgūdžius norintiems pagerinti žmonėms.
Apie „Top Gear“ nuotykius šeštadienio rytą daug pasakoti nėra ko – tiesiog smagus pasivažinėjimas gerais automobiliais. Daug didesnio dėmesio verta šios trasos istorija.
900 metrų ilgio trasa plyname lauke buvo pastatyta vos per du su puse mėnesio ir gali pasiūlyti tai, ko neturi dešimtmečius Lietuvoje kerpėjančios trasos.
V. Leščiauskas kuklinosi ir nenorėjo prisiimti laurų.
„Daug dar ko nepadarėme, štai ir namelis dar neatidarytas. Tiesiog labai norėjome greičiau atidaryti ir pradėjome veikti vos pakloję asfaltą“, – kalbėjo jis.
Kartodromas išskirtinis yra dėl kelių priežasčių – Lietuvoje ne daug kur rasi dirbtinę įkalnę, minusinio pokrypio posūkį (nors posūkis ir į kairę, bet nuolydis eina į dešinę), ar šviestuvus – gi važiuoti kartingais sutemus visai kitas jausmas nei dieną.
Trasą suprojektavęs V. Leščiauskas vizijos per naktį nesusapnavo, o ilgai vystė.
„Rezultatas yra tada, kada yra noras ir atsiranda galimybės. Noro buvo jau seniai, dešimt metų norėjau tai padaryti, bet galimybių atsirado tik prisidėjus Europos Sąjungai“ – kalbėjo V. Leščiauskas.
Lėšų reikėjo daug. Pakloti 900 metrų asfalto kainavo 470 000 eurų be PVM. Tampa aišku, kodėl 10 minučių kartinge kainuoja 10 eurų, bet tai dar ne visos laukiančios išlaidos.
„Kitais metais tikimės išplėsti trasą. Bus galima trasą atskirti į du žiedus. Nebeturime pakankamai asfalto, kad aptarnautumėme visus norinčius. Turime 50 kartingų, jų užtenka žmonėms, bet visi netelpa, savaitei į priekį viskas užsakyta. Turėdami du žiedus galėsime paleisti dvi grupes vienu metu, o reikalui esant padaryti vieną ilgą žiedą. Jis bus ilgiausias kartodromas Lietuvoje. Dabartiniai 900 metrų išsitęs į 1250“, – pasakojo V. Lesčiauskas.
Tam reikės dar 150 000 eurų, bet jau be PVM. Nuo kitų metų jis nebebus taikomas statybos darbams.
Tai didžiuliai pinigai ir jei jie būtų panaudoti kvailai, kartodromas nebūtų toks vykęs.
„Labai daug taupėme. Mūsų tiesiosios yra 8 metrų pločio, kai priimtas standartas yra 10 metrų. Paskaičiavau, kad geriau nutiesti papildomus 40 metrų ilgio, nei padaryti pločio, kurio niekas nenaudos. Sportui gal ir reikėtų daugiau, bet niekas nesiskundė. Aišku, visada norisi daugiau, kai lenkimą stengiesi padaryti“, – šypsojosi jis.
Sėkmingam verslo moduliui reikėjo numatyti daug dalykų, ne tik protingai pakloti turimą asfaltą.
„Projektuojant trasą turėjau apgalvoti kaip elgsis nuomoti kartai ir sportiniai. Reikėjo suprojektuoti ją taip, kad būtų kuo mažiau noro ištisai laikyti akceleratoriaus pedalą nuspaustą, nes taip labai kenčia variklio ilgaamžiškumas. Bet taip tik geriau. Visada sakau, kad greičiausi yra tie, kurie daugiau stabdo“, – paslaptimis dalijosi vyras.
Skrupulingai sudėliotame verslo plane yra numatyta, kad kartodromas, įskaičiavus į reinvesticijas, atsipirks per 7 metus. Kol kas lankytojų srautai viršyja visus lūkesčius.
Kur jo sėkmės receptas ir kodėl kitos automobilių sporto bazės Lietuvoje kerpėja panašaus, V. Leščiauskas atsakyti negalėjo.
„Nenoriu komentuoti kodėl Kačerginėje yra taip, kaip yra. Daug kas gandais apaugę ir nesinori to labiau eskaluoti. Man buvo didelis noras. Pirmiausia padėti savo klubui – atsibodo dešimt metų trankytis po visą Lietuvą“, – šypsojosi jis.