Greiti ir įsiutę – pavojingiausi vairuotojų įpročiai, nusinešantys daugiausia gyvybių

Lietuvos vairuotojai turi įpročių, kurie laikomi pavojingais jiems patiems ir kitiems eismo dalyviams. Pavojingas vairavimas ir jo pasekmės kinta priklausomai nuo metų laiko. Tamsieji mėnesiai laikomi pavojingiausiais dėl kritulių ir kitų gamtos sąlygų, tačiau vien per šių metų rugpjūtį Lietuvos keliuose žuvo 23 eismo dalyviai, 8 iš jų buvo automobilių vairuotojai. Taip pat žuvo 3 – pėstieji ir dar 2 transporto priemonių keleiviai, kurie neturėjo jokios įtakos vairavimui.

Daugėjo sužeistųjų

Lietuvos policijos duomenimis, 2021-2022-aisiais bendras eismo įvykių skaičius išaugo 5 proc. ir pasiekė 3 004. Nors žuvusiųjų skaičius per tą laikotarpį šiek tiek sumažėjo, kitų sužalojimų skaičiai ženkliai augo. Pagrindinės priežastys, lemiančios žūtis Lietuvos keliuose – greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus bei kelio nedavimas kitam.

Per metus iki 2022-ųjų autoavarijų metu žuvusių žmonių skaičius sumažėjo nuo 147 iki 122. Tuo tarpu sužeistųjų išaugo 6 proc. iki 3174. Nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejų sumažėjo nuo 1 115 iki 1 076, o nesunkus sveikatos sutrikdymo – nuo 638 iki 542. Žuvusių vairuotojų skaičius sumažėjo 24 proc., pėsčiųjų – 11 proc. Taip pat kur kas rečiau sužalojami pėstieji, jų skaičius per metus nukrito 12 proc.

Įvykių dėl lengvųjų automobilių vairuotojų kaltės skaičius išaugo 3 proc., dėl motociklų vairuotojų kaltės sumažėjo 14 proc., o dėl mopedų vairuotojų kaltės – sumažėjo 11 proc. Statistika rodo, kad nors mirtinumo rodikliai Lietuvos keliuose šiek tiek mažėjo, bendras įvykių skaičius ir sužeistų žmonių skaičius vis dar išlieka aukštas.

Pagrindinės avarijų priežastys

Lietuvos kelių policijos duomenimis, vien šių metų sausio – rugpjūčio mėnesiais mūsų šalyje žuvo 96 žmonės. Daugiausiai žuvusiųjų – 44, buvo automobilių vairuotojai, 15 motociklininkų, po 17 pėsčiųjų ir keleivių. Pagrindinių mirtis sukėlusių avarijų priežasčių buvo galima išvengti saugiai vairuojant:

• Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas – 38 proc.
• Reikalvimo duoti kelią nevykdymas – 14 proc.
• Dviračio, turinčio pirmenybę, nepraleidimą automobiliu– 10 proc.
• Pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje, kitų pareigų pėstiesiems nevykdymas – 5 proc.
• Priešpriešinis sprendimas – 5 proc.
• Saugaus atstumo nesilaikymas – 5 proc.

Per avarijas mūsų šalyje daugiau žmonių sužalojama, negu jų miršta, tačiau sužalojimus sukeliančių įvykių priežastys yra itin panašios:

• Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas – 18 proc.
• Reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojantys transporto priemonei nepaisymas, manevravimo taisyklių pažeidimas – 17 proc.
• Saugų atstumo nesilaikymas – 11 proc.
• Pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir vairuotojų kt. pareigų pėstiesiems nevykdymas – 10 proc.
• Dviračio, turinčio pirmenybę, nepraleidimas automobiliu – 9 proc.
• Dviratininkų KET pažeidimai, užvažiavimas ant pėsčiojo – 6 proc.
• Įvykiai viešajame transporte – 6 proc.
• Pėsčių KET pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykiai – 4 proc.

Greiti ir neblaivūs vairuotojai

Pagrindinė daugelio eismo įvykių priežastis – per greitai važiuojantys vairuotojai. Toks elgesys pastebimas ir šalies greitkeliuose, ir miesto gatvėse. Daugybė vairuotojų dažnai viršija greitį neatsižvelgdami į kelio sąlygas, eismo apribojimus arba kitų dalyvių saugumą. Greičio viršijimas gali labai padidinti avarijų tikimybę, ypač važiuojant šlapiais ar apsnigtais keliais.

2023 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais Lietuvos policija greičio viršijimo iki 10 km/h atvejų užfiksavo 80 kartų, tačiau tai nėra geras rodiklis. Kur kas dažniau lietuviai viršija greitį ženkliai. Pavyzdžiui, 10 – 20 km/h greitis buvo viršytas 305593 kartus, o 20-30 km/h greitis viršytas dvigubai rečiau – 139129 kartus.

Ne mažesnis iššūkis policijos pareigūnams – vairuotojai, nesilaikantys būtinųjų KET taisyklių. Šiemet iki rugpjūčio pabaigos fiksuoti 32819 pažeidimai vien dėl naudojimosi mobiliuoju telefonu. Kelio nedavimas kitam, kuris priskirtas prie sukeliančių daugiausiai mirčių bei sužalojimų, per pirmus 8 šių metų mėnesius fiksuotas 1163 kartus.

Vairuotojai, kurių alkoholio kiekis kraujyje viršija leistiną normą, yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo pavojų. Kartais tokie pasivažinėjimai baigiasi paties vairuotojo, keleivio ar kito eismo dalyvio sužalojimu bei mirtimi. 2023 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje fiksuoti 3858 KET pažeidimai, susiję su vairavimu apsvaigus. Dažniausiai registruotas transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taip pat nubausti 24 neblaivūs taksi vairuotojai, 52 žmonės, leidę savo automobilius vairuoti kitiems neblaiviems asmenims bei 315 sunkiavorių automobilių vairuotojų.

Daug vairuotojų daro klaidą nepakankamai atsižvelgdami į pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą. Tai, savo ruožtu, gali pakenkti niekuo dėtiems praeiviams. Lietuvos kelių policijos 2022-ųjų duomenimis, per metus 11 proc. dažniau buvo partrenktas pėčiasis. Pėsčiųjų perėjose partrenkta 6 proc. daugiau žmonių. Taip pat nukentėjo 18 proc. daugiau pėsčiųjų vaikų.

Daugiausiai eismo įvykių, kurių metu sužalojami ar žūva jų dalyviai, kasmet užfiksuojama Lietuvos didmiesčiuose bei apskrityse. Daugiausiai avarijų keliuose įvyksta penktadieniais ir šviesiuoju paros metu. Dažniausiai Lietuvos keliuose sužalojami žmonės, priklausantys 25–34 ir 65 bei daugiau metų amžiaus grupėms. Per avarijas miršta ir sužalojimų Lietuvoje patiria daugiau vyrų, nei moterų.