Draudimo kompanija BTA šiemet sulaukė jau 372 pranešimų apie susidūrimus su laukiniais gyvūnais. Didžioji šių įvykių dalis šiais metais kol kas fiksuota per pavasarinę žvėrių migraciją, tačiau rudenį susidūrimų taip pat įvyksta nemažai.
Štai Kelių policijos tarnybos suvestinėse nurodoma, kad spalio 7 dieną rajoniniame kelyje Varėna–Matuizos–Valkininkai, ties Beržupio viensėdžiu, automobilis „Ford Galaxy“ susidūrė su į kelią įbėgusiu briedžiu ir atsitrenkė į medį. Per įvykį nukentėjo 28 metų vairuotojas ir 2 metų berniukas, vežtas specialioje kėdėje.
Tiesa, incidentų, kai susikerta automobilių ir laukinių gyvūnų maršrutai, fiksuojama ne tik gyvūnų migracijos metu. Štai, pavyzdžiui, patį vidurvasarį – liepos 7 dieną – per parą buvo užfiksuota net dvylika automobilių susidūrimų su gyvūnais.
Įdomu tai, kad stambūs gyvūnai į kelią gali išbėgti ne tik keliuose, nutiestuose per miškingas vietoves, bet ir didžiausiuose šalies miestuose. Minėtą vasaros dieną Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje automobilis neišvengė kaktomušos su į kelią išbėgusiu briedžiu.
Kodėl tikimybė susidurti vis didėja?
Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai su laukiniais žvėrimis susiduriama vidury miesto, dienos šviesoje.
„Laukinių gyvūnų daugėja, jiems trūksta erdvių, o Lietuvoje miestai tikrai žali – žvėrims mūsų žaliosios zonos atrodo patrauklios. Svarbu ir tai, kad jauni patinai yra išvaromi iš buvusios teritorijos ir ieško, kur galėtų apsistoti. Eina ir į miestus, nes nelabai jaučia ribas. Aišku, gali būti, kad žvėrys patiria stresą, nes yra užvaikomi, pavyzdžiui, medžiotojų“, – pastebi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas ir dėstytojas, doc. dr. Gytautas Ignatavičius.
Lietuvos kelių policijos tarnyba skaičiuoja, kad 2021 metais iš viso užfiksuoti 2809 eismo įvykiai, kuriuose žuvo ar buvo sužeisti žmonės. 2 proc. visų incidentų, kai žuvo žmonės, nulėmė būtent susidūrimai su gyvūnais.
BTA skelbia, kad praėjusiais metais vidutinė žala automobiliui susidūrus su laukiniu gyvūnu siekė 1,8 tūkst. eurų, o didžiausia – daugiau nei 26 tūkst. eurų. Nuostolio sumą lėmė tai, jog bandant išvengti tiesioginio susidūrimo su gyvūnu automobilis vertėsi ir po eismo įvykio buvo nebepataisomas.
2022 metais iki spalio 1 d. į BTA draudimą dėl susidūrimo su gyvūnais jau kreipėsi apie 600 bendrovės klientų. Vien per rugsėjį tokių įvykių buvo beveik 50. Šiemet didžiausia žala siekė daugiau nei 32 tūkst. eurų. Šiuo atveju vairuotojas taip pat stengėsi išvengti susidūrimo ir nuvažiavo nuo kelio.
„Susidūrimų su gyvūnais vis daugiau ir tokia tendencija matoma jau ne pirmus metus. Viena priežasčių – didėja kai kurių gyvūnų populiacija, pavyzdžiui, šernų. Taip pat daugėja automobilių, kurie važiuoja greičiau ir ilgesnius atstumus. Dėl visų šių veiksnių rizika išauga“, – teigia G. Ignatavičius.
Kada nuostoliai didžiausi
Mokslininkai yra nustatę, su kuriais gyvūnais susidurti tam tikru paros metu ar metų laiku yra didžiausia rizika. Pavyzdžiui, elninių žvėrių jaunikliai pavasarį dažnai paliekami vieni ir, neturėdami savarankiško gyvenimo patirties, neapdairiai išbėga į kelią.
Didžiausius nuostolius vairuotojai patiria susidurdami su briedžiais, kurie dažniausiai sugadina visą priekinę automobilio dalį. Juos galima lyginti su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.
Pavojingiausias laikas, kai laukiniai gyvūnai aktyviausi, vasarą yra 5–6 val. ryto ir 19–20:30 val. vakare. Rudenį ir žiemą susidūrimo grėsmė didelė iki pat 8:30 val. ryto ir jau 16-17 val. popiet.
„Didžiausia rizika – prietemoje, prieš saulėtekį ir saulėlydį. Mūsų tyrimai rodo, kad būtent tokiu metu gyvūnai aktyviau juda ir ieško maisto. Dienos metu jie paprastai ramiai tūno“, – sako G. Ignatavičius.
Daugiausia susidūrimų su gyvūnais fiksuojama vietose, kur kelias kerta miškus ir laukus – kartais nepadeda net apsauginė tvora. Specialistai pabrėžia: jei kelio ženklai įspėja apie galimybę, kad į kelią išbėgs žvėrys, reikia rinktis saugų greitį ir sutelkti dėmesį.
Mitai ir patarimai, kaip elgtis
Kaip praneša BTA, dažniausiai po susidūrimų apgadinami variklio gaubtai, žibintai, bamperiai, stiklas. Daugiausia susiduriama su stirnomis, taip pat – zuikiais, lapėmis, šernais bei naminiais gyvūnais.
Beje, teiginys, kad sutemus žvėris nesunku pastebėti, nes jų akys žiba – mitas. Mat miško gyvūnas nebūtinai atsisuka į artėjantį automobilį, be to, neįmanoma prognozuoti, į kurią pusę jis staiga nutars šuoliuoti.
Todėl pastebėjus laukinį gyvūną ar kelis jų prie kelio svarbu iškart sumažinti greitį arba sustoti. Primygtinai rekomenduojama nespausti garsinio signalo ir nemirksėti žibintais, nes apakintas ar išgąsdintas žvėris elgiasi nenuspėjamai.
„Reikia kelti kuo mažiau streso gyvūnams ir pravažiuoti tykiau. Gyvūnas gali pasielgti visaip, mes į jų galvas neįlįsime. Jau yra buvęs ne vienas atvejis, kai žvėris ramiai stovi šalia kelio, bet pasibaido ir šoka į važiuojamąją dalį“, – pasakoja G. Ignatavičius.
Įsitikinus, kad kelyje nėra kitų transporto priemonių ir nebus akinami kiti eismo dalyviai, tamsoje galima įsijungti priekinius priešrūkinius žibintus, jie geriau apšviečia kelkraščius. BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad taip pat verta ant automobilio prisitvirtinti ultragarsinius švilpukus, generuojančius vėjo keliamą garsą.
„Automobilio viduje garso nesigirdi, o netoli važiuojamosios dalies esančius gyvūnus jie priverčia sustoti ar pasitraukti nuo kelio. Ši priemonė itin populiari Skandinavijoje, tačiau visapusės apsaugos negarantuoja. Todėl kelyje vairuotojai turėtų išlikti budrūs ir atidūs – rinktis kuo saugesnį greitį ir susidūrus su grėsme kuo greičiau jį mažinti“, – pabrėžia A. Žiukelis.
Lietuvos automobilių kelių direkcija kartu su mokslininkais taip pat imasi priemonių, kurios leistų sumažinti susidūrimų su gyvūnais dažnumą. Kelio Kaunas-Zapyškis-Šakiai ruože jau įdiegta vairuotojų įspėjimo sistema, kuri šviesos signalu vairuotojus įspės apie kelią kertančius ar ketinančius kirsti šiltakraujus gyvūnus. Raudonų signalinių lempučių mirksėjimas įspėja vairuotojus, kad reikėtų sumažinti greitį ir atidžiai stebėti aplinką.